Kaip auginti figas Lietuvoje

Visas kaimas žiūrėjo į mano figų derlių: pasakoju, kaip užsiauginti šį „pietietišką“ vaisių net ne pačiame šilčiausiame krašte

6 min. skaitymo

Kai pirmą kartą pasodinau figą, daugelis tik šypsojosi: esą tai ne mūsų kraštams skirtas augalas. Bet figos nėra toks nepasiekiamas stebuklas, kaip atrodo. Svarbiausia joms duoti daug saulės, šilumos, gerą drenažą ir apsaugą nuo šalčio. Tada net vėsesniame klimate jas galima auginti sode arba vazone.

Figa, dar vadinama figmedžiu, yra šilkmedinių šeimos augalas, kilęs iš Vakarų Azijos ir rytinio Viduržemio jūros regiono. Ten ji jaučiasi savaime suprantama – saulė, šiluma, sausresnės sąlygos ir ilgas sezonas jai labai tinka. Tačiau tai nereiškia, kad figmedis turi likti tik atostogų kraštų prisiminimuose. Tinkamai parinkus vietą ir priežiūrą, jis gali tapti tikra sodo puošmena.

Figai svarbiausia ne prabanga, o saulė ir užuovėja

Jei norite figų derliaus, pirmas darbas – rasti augalui tinkamą vietą. Aš figai visada ieškočiau šilčiausio sodo kampo: prie pietinės sienos, tvoros, šiltnamio ar kitos vietos, kur ilgiau laikosi šiluma ir mažiau pučia vėjas.

Figos mėgsta saulę. Pavėsyje jos gali augti, bet derliaus tikėtis bus sunkiau. Augalas turi gauti kuo daugiau šviesos, nes vaisiams subręsti reikia ne tik drėgmės ir trąšų, bet ir šilumos. Štai kodėl figmedis prie šiltos sienos dažnai jaučiasi geriau nei atviroje, vėjuotoje vietoje.

Kitas labai svarbus dalykas – dirva. Figai netinka vieta, kur po lietaus ilgai laikosi vanduo. Šaknys nemėgsta užmirkimo, todėl dirva turi būti puri, laidži ir praturtinta organinėmis medžiagomis. Prieš sodindama į dirvą įmaišyčiau komposto arba humuso – taip pagerėja ir struktūra, ir maistingumas.

Jei figai duosite saulėtą, šiltą ir neužmirkstančią vietą, pusė darbo jau bus padaryta.

Kaip sodinu figą, kad ji greičiau įsitvirtintų

Figą galima auginti iš sodinuko arba įsišaknijusio auginio. Pradedančiajam paprasčiau rinktis jau paaugintą sodinuką, ypač jei norisi greičiau sulaukti vaisių. Labai svarbu rinktis veislę, kuri tinka jūsų klimatui. Ne kiekviena figa vienodai pakelia vėsą, todėl šis pasirinkimas nėra smulkmena.

Sodinimo duobę verta iškasti maždaug 60 cm gylio ir pločio. Jos dugne galima įrengti drenažo sluoksnį, ypač jei dirva sunkesnė. Tada pilamas žemės ir komposto mišinys, sodinukas statomas į duobę, užpilamas žemėmis, lengvai sutankinamas ir gausiai palaistomas.

Pirmaisiais metais laistymas ypač svarbus. Jaunas augalas dar neturi stiprios šaknų sistemos, todėl dirva neturi visiškai perdžiūti. Tačiau čia reikia balanso: figai reikia drėgmės, bet ne balos. Geriau laistyti rečiau, bet giliau, nei kasdien po truputį šlapinti paviršių.

Pavasarį ir vasarą figmedžiui galima duoti organinių trąšų. Persistengti nereikia – per daug trąšų gali skatinti lapų augimą, bet ne vaisių mezgimą. Man svarbiausia būtų stebėti patį augalą: jei lapai sveiki, ūgliai stiprūs, o augimas tolygus, vadinasi, sąlygos jam tinka.

Figmedžio auginimas
Figmedžio auginimas

Vazone figa kartais jaučiasi saugiau nei sode

Jei gyvenate vėsesniame regione, figą galima auginti vazone. Tai labai praktiškas būdas, nes vasarą augalą galima laikyti terasoje, balkone ar sode, o žiemą perkelti į apsaugotą vietą.

Vazonui reikia gero drenažo. Dugne būtinos skylės, o žemė turi būti laidi. Figmedis vazone neturi stovėti vandenyje, nes tai viena greičiausių priežasčių, kodėl augalas pradeda vargti.

Vazone auginamą figą reikia laistyti atidžiau nei augančią grunte. Žemė inde greičiau išdžiūsta, ypač karštomis dienomis. Tačiau ir čia galioja ta pati taisyklė: drėgmė turi būti, bet šaknys neturi mirkti.

Tokį augalą lengviau apsaugoti nuo šalčio. Atėjus vėsesniam laikui, vazoną galima perkelti į šviesią, vėsią patalpą, oranžeriją, nešildomą verandą ar kitą vietą, kur figmedis nebus veikiamas stiprių šalčių.

Būtent todėl figos vazone man atrodo geras pasirinkimas tiems, kurie nori pabandyti, bet bijo, kad augalas neišgyvens žiemos lauke.

Genėjimas ir žiemos apsauga lemia, ar derlius kartosis

Figmedį verta genėti pavasarį. Pirmiausia pašalinamos sausos, pažeistos ar akivaizdžiai silpnos šakos. Taip augalas nešvaisto jėgų nereikalingai medienai ir gali formuoti sveikesnį vainiką.

Genint nereikėtų persistengti. Tikslas nėra nuskusti krūmą iki kelių šakų, o palaikyti tvarkingą formą, geresnį apšvietimą ir oro judėjimą vainiko viduje. Kuo daugiau šviesos gauna šakos, tuo geresnės sąlygos vaisiams bręsti.

Šaltuose regionuose svarbiausias etapas yra žiema. Figas reikia apsaugoti nuo šalčio – pridengti agrodanga, mulčiuoti šaknų zoną, saugoti nuo šaltų vėjų. Jei augalas jaunas, žiemos apsauga dar svarbesnė, nes jis nėra toks atsparus kaip įsitvirtinęs krūmas.

Figos nėra visiškai be priežiūros, bet jos ir nėra tokios kaprizingos, kaip dažnai manoma. Joms reikia aiškių dalykų: saulės, šilumos, neužmirkstančios dirvos, saikingo laistymo, genėjimo ir apsaugos nuo šalčio.

O kai ant šakų pagaliau pasirodo vaisiai, visas darbas atsiperka. Šviežios figos tinka valgyti vienos, dėti į salotas, desertus, virti uogienes ar džiovinti. Jos saldžios, minkštos, kvapnios ir visai kitokios nei dauguma vaisių, kuriuos esame įpratę auginti.

Didžiausias figos stebuklas tas, kad ji atrodo egzotiška, bet jos poreikiai labai logiški. Jei supranti, ko jai reikia, šis „pietietiškas“ augalas gali nustebinti net ten, kur kaimynai iš pradžių netikėjo, kad jis apskritai duos derlių.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti šiuo straipsniu
Komentarų: 0