Mirabelės dažnai baigia savo gyvenimą ant šaligatvio: sutraiškytos, prilipusios prie batų, apeinamos taip, lyg būtų tik netvarka po medžiu. O juk šis mažas geltonas vaisius kadaise buvo vasaros lobis. Mirabelėse yra kalio, skaidulų, antioksidantų ir mažiau cukraus nei bananuose, todėl jas verta ne ignoruoti, o susirinkti laiku.
Tai vienas tų vaisių, kurie atrodo per paprasti, kad būtų įdomūs. Ne egzotika, ne madinga uoga, ne brangus produktas iš sveiko maisto lentynos. Tačiau būtent čia ir slypi jų privalumas: mirabelės dažnai auga visai šalia, kainuoja nebent šiek tiek laiko, o virtuvėje gali virsti ne tik kompotu ar uogiene, bet ir sodriu čatniu prie mėsos, sūrio ar pašteto.
Kodėl mirabelės buvo vertinamos anksčiau, o dabar dažnai lieka po medžiais
Dar prieš kelis dešimtmečius mirabelės nebuvo laikomos „menkaverčiu“ vaisiumi. Iš jų buvo verdami kompotai, uogienės, džemai, jos keliaudavo į pyragus, stiklainius ir žiemos atsargas. Tai buvo praktiškas vaisius: greitai sunoksta, gausiai dera, yra saldžiarūgštis ir lengvai pritaikomas.
Šiandien daug kas į jas žiūri kitaip. Mirabelės greitai genda, krenta nuo medžio, limpa prie grindinio, vilioja vabzdžius. Jei jų nesurinksite laiku, po kelių dienų jos tikrai atrodys kaip problema, o ne kaip maistas.
Tačiau šviežios, ką tik nuskintos arba nuo švarios vietos surinktos mirabelės yra visai kita istorija. Jos sultingos, kvapnios, turi malonią rūgštelę ir gerai dera tiek su saldžiais, tiek su pikantiškais priedais.
Maistine prasme jos taip pat vertos dėmesio. Mirabelėse yra kalio, kuris svarbus normaliai raumenų ir širdies veiklai, taip pat skaidulų, padedančių virškinimui. Be to, jos nėra tokios saldžios kaip bananas, todėl gali būti geras pasirinkimas tada, kai norisi vaisiaus, bet nesinori labai saldaus užkandžio.
Didžiausia mirabelių klaida – jos atrodo per pažįstamos. O pažįstamus dalykus mes dažnai pradedame nuvertinti.
Geriausias būdas jas prikelti virtuvėje – ne uogienė, o čatnis
Mirabelių uogienė daug kam pažįstama, bet būtent čatnis šiam vaisiui suteikia naują charakterį. Tai saldžiarūgštis, pikantiškas pagardas, kuris dera su sūriu, kepta mėsa, paukštiena, sumuštiniais, naminiais paštetais ar net paprasta vakariene, kuriai trūksta vienos ryškesnės detalės.
Čatniui mirabelės tinka ypač gerai, nes jos turi ir saldumo, ir rūgštelės. Neprinokusios ar kietesnės mirabelės suteikia daugiau gaivumo, ryškesnį skonį ir padeda padažui tirštėti. Visiškai prinokusios – minkštesnės, saldesnės, kvapnesnės, todėl čatnis tampa švelnesnis, labiau primena prieskoniais pagardintą vaisių uogienę.
Geriausias variantas – maišyti abi rūšis. Dalį imti tvirtesnių, dalį – visiškai prinokusių. Tada pagardas turi ir struktūros, ir aromato, ir rūgšties, kuri labai reikalinga prie riebesnių patiekalų.
Čatnis ypač tinka tiems, kurie nemėgsta per saldžių uogienių. Čia vaisius neužgožiamas vien cukrumi. Jį papildo svogūnai, actas, imbieras, gvazdikėliai, cinamonas, kvapieji pipirai. Skonis tampa gilesnis, šiltesnis, šiek tiek rytietiškas, bet vis tiek labai tinkamas paprastai lietuviškai virtuvei.
Mirabelių čatnis: receptas, kuris iš „krituolių“ padaro stiprų pagardą
Šiam čatniui geriausia naudoti sveikus, neapgedusius vaisius. Jei mirabelės renkamos nuo žemės, jos turi būti švarios, nesutrintos ir be puvimo požymių. Vis dėlto geriausias pasirinkimas – nuskinti jas tiesiai nuo medžio, kai vaisiai jau lengvai atsiskiria.
Reikės:
- 1 kg mirabelių;
- 2 svogūnų;
- 3 kvapiųjų pipirų grūdelių;
- 3 lauro lapų;
- 4 gvazdikėlių;
- 1 arbatinio šaukštelio cinamono;
- apie 2 cm imbiero šaknies;
- 1 apelsino sulčių;
- 400 g cukranendrių cukraus;
- 300 ml obuolių sidro acto;
- šiek tiek aliejaus svogūnams pakepinti.
Kaip gaminti:
- Mirabeles nuplaukite, nusausinkite ir išimkite kauliukus.
- Svogūnus supjaustykite smulkiais kubeliais.
- Keptuvėje arba platesniame puode įkaitinkite šiek tiek aliejaus ir pakepinkite svogūnus, kol jie suminkštės ir lengvai pagels.
- Suberkite kvapiuosius pipirus, lauro lapus, gvazdikėlius, cinamoną ir tarkuotą imbierą. Trumpai pakaitinkite, kad prieskoniai paskleistų aromatą.
- Sudėkite mirabeles, supilkite apelsino sultis, actą ir suberkite cukrų.
- Virkite ant silpnos ugnies, retkarčiais pamaišydami, kol masė sutirštės ir taps panaši į tirštą padažą.
- Jei norite vientisesnės tekstūros, pabaigoje masę galima trumpai sutrinti trintuvu ir dar kartą užkaitinti.
- Karštą čatnį supilkite į švarius stiklainius, sandariai uždarykite ir palikite atvėsti.
Jei dangteliai tinkamai įtraukiami, stiklainius galima laikyti vėsioje, tamsesnėje vietoje. Jei kyla abejonių, geriau pasterizuoti – trumpai pakaitinti stiklainius verdančiame vandenyje arba orkaitėje.
Kur šis čatnis labiausiai tinka
Mirabelių čatnis nėra tas pagardas, kurį valgysite šaukštais kaip uogienę. Jo reikia nedaug, bet jis stipriai pakeičia patiekalą.
Jis labai tinka prie brandesnio sūrio, keptos vištienos, kiaulienos, kalakutienos, naminio pašteto, sumuštinių su mėsa ar sūriu. Taip pat gali pagyvinti paprastą kruopų dubenėlį, orkaitėje keptas daržoves ar vakarienę, kuriai trūksta rūgštelės.
Ypač gerai čatnis veikia tada, kai patiekalas riebesnis arba sunkesnis. Actas ir vaisių rūgštis „pakelia“ skonį, prieskoniai suteikia šilumos, o mirabelės palieka malonų saldžiarūgštį poskonį.
Būtent dėl to šis vaisius nusipelno daugiau nei būti sutryptas ant šaligatvio. Mirabelės nėra praeities likutis ar tik senų kompotų prisiminimas. Jos gali būti labai šiuolaikiškas virtuvės ingredientas, jei tik pažvelgsime į jas ne kaip į krituolius, o kaip į nemokamą sezoninę žaliavą.
Vasarą kartais nereikia ieškoti supermaisto lentynose. Kartais jis tiesiog krenta nuo medžio – mažas, geltonas, greitai gendantis, bet labai vertingas, jei spėjame jį paimti laiku.
