Pomidorai atrodo paprasti augalai: pasodinai, palaistai, pariši ir lauki raudonų vaisių. Tačiau būtent todėl jie dažnai ir nuvilia. Per daugelį metų patirties šiltnamyje pastebėjau, kad pomidorų derlių dažniausiai sumažina ne viena didelė nelaimė, o kelios pasikartojančios klaidos. Iš pradžių jos atrodo smulkmenos: truputį per daug vandens, šiek tiek per tankiai pasodinti daigai… Bet vasaros viduryje rezultatas jau aiškus – krūmai dideli, o pomidorų mažai, vaisiai smulkūs, serga arba prastai noksta.
1. Pomidorai pasodinami per tankiai
Tai viena dažniausių klaidų, kurią matau šiltnamiuose. Pavasarį daigai atrodo maži, todėl norisi sutalpinti kuo daugiau veislių. Bet pomidorai greitai išauga, lapai susiglaudžia, oras nebejuda, o drėgmė užsilaiko ilgiau. Tokios sąlygos labai patinka ligoms.
Per tankiai augantys pomidorai konkuruoja dėl šviesos, vandens ir „maisto”. Tada krūmai gali būti aukšti ir žali, bet vaisių mezga mažiau. Aš aukštaūgiams pomidorams palieku pakankamai vietos, kad galėčiau laisvai prieiti, nuskabyti lapus ir apžiūrėti augalą. Geriau mažiau krūmų, bet daugiau sveikų vaisių.
2. Per daug azoto – gražūs lapai, bet mažai pomidorų
Jei pomidoras atrodo tarsi džiunglės, bet žiedų ir vaisių nedaug, dažnai kaltas per didelis azoto kiekis. Azotas skatina lapų ir stiebų augimą, tačiau jo perteklius nukreipia augalo jėgas ne į derlių, o į žalumą.
Aš labai atsargiai naudoju dilgėlių raugą, mėšlą ar stiprias azotines trąšas. Jauniems daigams šiek tiek azoto reikia, bet kai pomidorai pradeda žydėti ir megzti vaisius, svarbesnis tampa kalis, fosforas, kalcis ir tolygus tręšimas. Pomidoras neturi būti permaitintas – jis turi būti subalansuotai stiprus.
3. Netinkamas laistymas sugadina ir šaknis, ir vaisius
Pomidorai nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo. Didelė klaida – laistyti kasdien po truputį. Tada vanduo lieka paviršiuje, šaknys neina gilyn, o augalas tampa lepus. Kita klaida – ilgai nelaistyti, o paskui gausiai užpilti. Tokie drėgmės šuoliai dažnai baigiasi trūkinėjančiais vaisiais, prastesniu skoniu ir viršūniniu puviniu.
Aš pomidorus laistau rečiau, bet gausiau, tik prie šaknų ir šiltu vandeniu. Lapų specialiai nešlapinu, ypač vakare. Šiltnamyje drėgni lapai ir uždarytos durys – labai greitas kelias į ligas.
4. Nepašalinami pažastiniai ūgliai ir pertekliniai lapai
Pomidoras, paliktas augti kaip nori, labai greitai virsta tankiu krūmu. Atrodo vešliai, bet derliui tai ne visada naudinga. Ypač aukštaūgius pomidorus reikia formuoti. Jei nešaliname pažastinių ūglių, augalas išaugina daug šakų, kurios eikvoja jėgas, užstoja šviesą ir prastina oro cirkuliaciją.
Aš pažastinius ūglius skabau reguliariai, kol jie dar maži. Taip augalas mažiau stresuoja. Apatinius lapus taip pat pašalinu palaipsniui, ypač tuos, kurie liečia žemę arba užstoja nokstančias kekes. Svarbu neapnuoginti krūmo per vieną dieną – pomidorui lapai reikalingi, bet jų neturi būti per daug.
5. Šiltnamis nevėdinamas taip, kaip reikia
Pomidorams patinka šiluma, bet ne tvankuma. Uždarytas, drėgnas šiltnamis yra viena pavojingiausių klaidų. Dieną temperatūra jame gali pakilti per aukštai, žiedadulkės tampa mažiau gyvybingos, žiedai prasčiau mezga, o naktį ant lapų kaupiasi kondensatas.
Aš šiltnamį vėdinu kasdien, net jei lauke nėra labai karšta. Svarbu, kad oras judėtų. Kai pomidorai gauna šviesos, šilumos ir gryno oro, jie būna tvirtesni, mažiau serga ir geriau mezga vaisius.
Tiesa paprasta: pomidorų derlių sumažina įvairios priežiūros smulkmenos
Jei pomidorai prastai dera, pirmiausia žiūriu ne į veislę, o į sąlygas. Ar jie ne per tankiai susodinti? Ar ne per daug azoto? Ar laistymas pastovus? Ar krūmas formuojamas? Ar šiltnamis vėdinamas?
Dažniausiai pakanka sutvarkyti šiuos penkis dalykus, ir pomidorai pradeda augti visai kitaip. Derlius tampa gausesnis, vaisiai didesni, skanesni, o pats šiltnamis – lengviau prižiūrimas. Pomidorai mėgsta dėmesį, bet dar labiau jie mėgsta tvarką. Kai jos laikomės, krūmai atsilygina taip, kaip ir tikimės – pilnomis kekėmis sunokusių, kvapnių pomidorų.
