Kava daugeliui lietuvių yra ne prabanga, o kasdienis ritualas: vieniems ji prasideda dar prieš darbą virtuvėje, kitiems – degalinėje pakeliui, tretiems – su termosu automobilyje ar puodeliu biure. Tačiau kylant kavos kainoms, vis dažniau kalbama ir apie kitą problemą – klastotes. Sukčiai naudojasi tuo, kad pirkėjai ieško akcijų, didesnių pakuočių ir pigesnių pasiūlymų internete, o vietoj tikros kavos į pakuotes gali patekti įvairūs pakaitalai.
Viena dažniausiai minimų priemaišų – skrudinta soja. Ji gali būti naudojama maltos ar tirpios kavos imitacijose, nes tamsi spalva, kartumas ir specifinis aromatas iš pirmo žvilgsnio gali priminti kavą. Problema ta, kad paprastam pirkėjui tokią klastotę ne visada lengva atskirti, ypač jei pakuotė atrodo beveik kaip žinomo prekės ženklo.
Kodėl padirbta kava tampa patraukliu sukčių verslu
Pastaraisiais metais kavos kainos pasaulyje kilo dėl prastesnių derlių ir sudėtingų oro sąlygų didžiosiose kavą auginančiose šalyse. Kai žaliava brangsta, atsiranda spaudimas visai rinkai: brangiau moka gamintojai, prekybininkai ir galiausiai pirkėjai. Lietuvoje tai taip pat jaučiama labai paprastai – įprasta kavos pakuotė, kuri anksčiau atrodė normali kasdienė prekė, dabar akcijų metu tampa vos ne medžiojamu laimikiu.
Tokia situacija sukčiams ypač palanki. Žmonės dažniau ieško pigiau, perka internetu, susigundo neaiškiais pasiūlymais socialiniuose tinkluose ar elektroninėse parduotuvėse, kur kaina atrodo „per gera, kad praleistum“. Būtent ten rizika didesnė. Klastotojai gali kopijuoti žinomų prekių ženklų dizainą, naudoti panašias spalvas, šriftus, logotipų imitacijas ir sukurti pakuotę, kuri skubant atrodo visiškai įprasta.
Didžiausias pavojus tas, kad pirkėjas dažnai supranta apgautas tik tada, kai pakuotė jau atidaryta. Kava atrodo ne taip, kvepia keistai, plikosi kitaip, o skonis primena ne mėgstamą rytinį gėrimą, bet kažką deginto, tuščio ar nemaloniai kartaus.
Kuo tikros pupelės gali būti pakeičiamos
Vienas iš pakaitalų, apie kurį vis dažniau kalbama, yra soja. Ji gali būti naudojama skirtingomis formomis: kaip miltai, ekstraktai ar skrudintos pupelės. Skrudinta soja tampa tamsi, įgauna kartumo ir gali turėti aromatą, kuris iš dalies primena kavą. Sumalta ji dar sunkiau atpažįstama, ypač jei sumaišoma su nedideliu kiekiu tikros kavos.
Toks mišinys sukčiams apsimoka. Iš mažesnio tikros kavos kiekio galima pagaminti didesnį kiekį „kavos produkto“, kuris vizualiai ir kvapu iš tolo primena originalą. Tačiau skonis, plikymasis ir poveikis jau būna kiti. Tai ne tik nusivylimas dėl prasto gėrimo. Žmonėms, kurie yra alergiški sojai ar jos vengia dėl sveikatos priežasčių, toks nepažymėtas priedas gali būti ir rimta problema.
Klastojama gali būti ne tik pati sudėtis. Kartais problema yra pakuotė: ji atrodo kaip garsaus gamintojo, bet iš tikrųjų prekė neturi nieko bendro su originalu. Todėl svarbu žiūrėti ne tik į kavos kainą, bet ir į pardavėją, pakuotės kokybę, ženklinimą bei tai, ar produktas atkeliavo iš patikimo prekybos kanalo.
Kaip namuose įtarti, kad kava gali būti netikra
Pirmas ženklas – kvapas. Tikra kava turi sodrų, atpažįstamą aromatą. Jis gali būti riešutinis, šokoladinis, vaisiškas, karamelinis, dūminis ar kartesnis, priklausomai nuo pupelių ir skrudinimo. Jei atidarius pakuotę kvapas primena žemę, degintus grūdus, pašarus ar tiesiog atrodo keistai „ne kavinis“, verta sunerimti.
Antras ženklas – spalva. Malta kava paprastai turi gana vientisą rudą atspalvį, priklausantį nuo skrudinimo. Jei ji neįprastai šviesi, pilkšva, nevienoda ar atrodo tarsi sumaišyta su kitais milteliais, tai gali būti signalas, kad sudėtyje yra priemaišų.
Trečias dalykas – kaip kava elgiasi su vandeniu. Teigiama, kad malta soja vandenį sugeria greičiau nei kava. Jei užpylus produktas keistai brinksta, greitai susigeria, palieka neįprastą masę ar plikosi kitaip nei visada, verta į tai atkreipti dėmesį. Žinoma, skirtingos kavos rūšys taip pat gali elgtis nevienodai, todėl vien šis požymis nėra galutinis įrodymas, bet kartu su kvapu ir spalva jis gali daug pasakyti.
Ketvirtas ženklas – skonis. Jei įprasta mėgstamo prekės ženklo kava staiga tapo plokščia, deginta, labai karti arba turi pašalinį poskonį, gali būti, kad nusipirkote ne tą patį produktą, net jei pakuotė atrodo pažįstama.
Kur rizika didžiausia ir kaip apsisaugoti
Lietuvoje daug žmonių kavą perka per akcijas prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse ar internetu. Patikimos parduotuvės paprastai yra saugesnis pasirinkimas, nes jos turi tiekimo grandines, sąskaitas, atsakomybę ir reputaciją. Didesnė rizika atsiranda tada, kai kava perkama iš neaiškių internetinių pardavėjų, socialinių tinklų skelbimų, turgaviečių ar vietų, kur prekės kilmė neaiški.
Jei žinomo prekės ženklo kava siūloma įtartinai pigiai, verta sustoti. Akcijos būna, bet kai kaina kelis kartus mažesnė nei įprasta, tai jau nebe geras laimikis, o galimas perspėjimo ženklas. Taip pat verta patikrinti, ar pakuotėje nėra rašybos klaidų, neryškių logotipų, prastos spaudos, keistų lipdukų, netvarkingų siūlių ar neįprasto partijos numerio.
Dar vienas praktiškas patarimas – jei perkate naują pardavėją ar neįprastai pigų pasiūlymą, nepirkite iš karto didelio kiekio. Geriau paimti vieną pakuotę ir įvertinti. Jei kava kelia abejonių, nebeužsisakyti daugiau ir, jei įmanoma, kreiptis į pardavėją dėl paaiškinimo ar grąžinimo.
Pupelės dažnai saugesnis pasirinkimas nei malta kava
Jeigu turite galimybę, geriau rinktis kavos pupeles ir malti jas namuose. Pupeles padirbti sudėtingiau nei maltą kavą, nes jų forma, dydis, paviršius ir kvapas lengviau pastebimi. Malta kava visada rizikingesnė, nes joje lengviau paslėpti priemaišas.
Žinoma, pupelės taip pat gali būti prastesnės kokybės, senos ar netinkamai laikytos, bet bent jau matote, ką perkate. Jei kavą geriate kasdien, nedidelis kavos malūnėlis gali būti labai praktiška investicija: šviežiau, aromatingiau ir mažesnė rizika nusipirkti neaiškų mišinį.
Tirpi kava taip pat gali būti jautresnė klastojimui, nes galutinis produktas yra milteliai arba granulės, kuriose pirkėjui sunku įvertinti žaliavą. Todėl čia dar svarbiau rinktis patikimą pardavėją ir nepasiduoti įtartinai žemai kainai.
Kava brangsta, bet pigiausias variantas ne visada taupo pinigus
Kai kainos kyla, noras sutaupyti visiškai suprantamas. Tačiau su kava galioja paprasta taisyklė: jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, verta patikrinti du kartus. Prasta ar padirbta kava reiškia ne tik blogą skonį. Tai ir išmesti pinigai, ir rizika nusipirkti produktą su neaiškiomis priemaišomis.
Geriausia apsauga – pirkti iš patikimų vietų, atidžiai žiūrėti į pakuotę, nepasitikėti įtartinai pigiomis prekėmis ir klausytis savo pojūčių. Tikros kavos aromatą sunku visiškai suklastoti. Jei kvapas, spalva, plikymasis ar skonis kelia įtarimų, greičiausiai jūsų abejonės nėra be pagrindo.
Kava daugeliui yra mažas kasdienis malonumas. Būtent todėl verta pasirūpinti, kad puodelyje būtų tikra kava, o ne pigiai užmaskuotas pakaitalas.