Nupjauta žolė daugeliui vis dar atrodo kaip atlieka, kurią reikia kuo greičiau sugrėbti ir išvežti iš kiemo. Aš į ją žiūriu visai kitaip. Tai viena paprasčiausių, pigiausių ir naudingiausių medžiagų, kurią galime grąžinti sodui ir daržui. Tinkamai panaudota nupjauta žolė padeda sulaikyti drėgmę, maitina dirvą, mažina piktžolių augimą ir net palengvina kasdienę augalų priežiūrą. Svarbiausia – nedėti jos bet kaip ir per storai, nes tada nauda greitai gali virsti problema.
Mulčias daržovėms – mažiau laistymo ir piktžolių
Pirmiausia nupjautą žolę naudoju kaip mulčią darže. Ji ypač tinka pomidorams, agurkams, kopūstams, cukinijoms, moliūgams, bulvėms ir uogakrūmiams. Plonas apvytintos žolės sluoksnis saugo dirvą nuo išdžiūvimo, neleidžia jai perkaisti ir apsunkina piktžolių dygimą.
Labai svarbu žolę prieš naudojimą šiek tiek apvytinti. Šviežia, ką tik nupjauta ir stora krūva sudėta žolė greitai kaista, limpa, rūgsta ir gali pradėti skleisti nemalonų kvapą. Aš ją paskleidžiu ploniau, leidžiu kelias valandas ar dieną pradžiūti, o tada dedu aplink augalus. Sluoksnis neturi būti per storas – geriau papildyti kelis kartus, negu iš karto užkrauti visą kalną.
Pomidorams ir agurkams žolė ypač praverčia
Šiltnamyje nupjauta žolė labai padeda išlaikyti tolygesnę drėgmę. Pomidorai ir agurkai nemėgsta didelių svyravimų: vieną dieną sausa kaip dykumoje, kitą – balos. Mulčias sumažina tokius kraštutinumus. Be to, laistant mažiau taškosi žemė ant lapų, o tai svarbu ligų profilaktikai.
Tik šiltnamyje žolę naudoju dar atsargiau. Jei jos pridėsime per daug, viduje gali padidėti drėgmė, atsirasti pelėsis ar rūgimo kvapas. Todėl dedu ploną sluoksnį ir stebiu, ar jis gražiai džiūsta, o ne virsta šlapia mase.
Po vaismedžiais ir uogakrūmiais – dirvos gyvybei palaikyti
Nupjauta žolė puikiai tinka aplink serbentus, agrastus, avietes, šilauoges, obelis ar vyšnias, bet ją reikia dėti protingai. Aš niekada nesuverčiu žolės prie pat kamieno ar stiebų. Palieku tarpą, kad žievė nekontaktuotų su šlapia organika, nes tai gali skatinti puvimą.
Aplink krūmus žolės mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir pamažu virsta organine medžiaga. Dirva tampa puresnė, joje aktyviau dirba sliekai ir mikroorganizmai. Tai ypač naudinga lengvose, smėlingose dirvose, kurios greitai išdžiūsta.
Komposte žolė – vertinga, bet reikalaujanti pusiausvyros
Nupjautą žolę visada galima dėti į kompostą, tačiau čia svarbu jos nemesti storais sluoksniais. Žolė turi daug azoto, todėl komposte ji greitai kaista ir limpa. Jei jos per daug, kompostas pradeda rūgti, dvokti ir tampa šlapias.
Aš žolę maišau su sausomis medžiagomis: lapais, smulkintomis šakelėmis, šiaudais, kartonu ar pjuvenomis. Tada kompostas kvėpuoja, geriau skaidosi ir nevirsta glitnia mase. Geras kompostas turi ne smirdėti, o kvepėti miško žeme.
Žolės raugas – skysta trąša „alkanesniems” augalams
Iš nupjautos žolės galima pasiruošti ir skystą raugą. Į kibirą dedu žolės, užpilu vandeniu ir palaikau kelias dienas ar ilgiau, kol skystis pradeda rūgti. Tada būtinai skiedžiu vandeniu ir naudoju kaip azoto turinčią trąšą augalams, kuriems reikia daugiau žalios masės.
Tokiu raugu galima palaistyti kopūstus, agurkus, moliūgus ar cukinijas augimo pradžioje. Tačiau pomidorams, braškėms ar žydintiems augalams jį naudoju atsargiai, nes per daug azoto skatina lapus, bet ne visada derlių.
Kada nupjautos žolės geriau nenaudoti
Nenaudoju žolės, jei veja buvo purkšta herbicidais ar kitomis cheminėmis priemonėmis. Taip pat vengiu žolės su subrendusiomis piktžolių sėklomis – nenoriu prisėti problemų į lysves. Jei žolė labai šlapia, sukritusi ir jau pradėjusi rūgti, jos nededu prie jautrių augalų.
Tiesa paprasta: nupjauta žolė yra ne šiukšlė, o vertinga sodo medžiaga. Naudojama plonais sluoksniais, apvytinta ir tinkamoje vietoje, ji saugo drėgmę, maitina dirvą ir sumažina darbo mums patiems. Kai išmokstame ją panaudoti protingai, daržas tampa gyvesnis, augalai stipresni, o kieme lieka mažiau atliekų.
