Pomidorų derlius prasideda ne tada, kai ant krūmo pasirodo pirmieji raudoni vaisiai. Jis prasideda tą dieną, kai daigą pasodiname į šiltnamį ar lysvę. Iš savo patirties galiu pasakyti: pirmosios savaitės po pasodinimo yra labai jautrios. Pomidoras turi prigyti, atsigauti po persodinimo streso ir pradėti auginti stiprias šaknis. Būtent todėl didžiausia klaida šiuo metu – norint gero derliaus iškart duoti per stiprių trąšų. Atrodo, kad taip padedame, bet iš tikrųjų galime nudeginti šaknis, išbalansuoti augimą ir užsiauginti gražų lapingą krūmą, o ne gausų pomidorų derlių.
Po pasodinimo pomidorui pirmiausia reikia tvirtų šaknų, o ne didelių lapų
Ką tik pasodintas pomidoras dar nėra pasiruošęs stipriam „maitinimui”. Jo šaknys jautrios, dažnai šiek tiek pažeistos persodinant, todėl koncentruotos trąšos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Ypač atsargiai elgiuosi su azotinėmis trąšomis. Jos greitai paskatina lapų ir stiebų augimą, bet ne visada padeda šaknims.
Jei pomidoras po pasodinimo gauna per daug azoto, jis gali atrodyti labai gražiai: lapai dideli, stiebas storas, spalva sodriai žalia. Tačiau vėliau dažnai paaiškėja, kad žiedų mažiau, vaisiai mezgasi prasčiau, o krūmas per daug „išeina į lapus“. Todėl pirmomis savaitėmis man svarbiausia ne skubinti viršutinę augalo dalį, o sudaryti sąlygas gerai šaknų sistemai.
Ką dedu į duobutę, kad pomidoras startuotų saugiai
Sodinant pomidorus geriausiai pasiteisina ne agresyvios trąšos, o švelnus, lėtai veikiantis „maistas”. Į duobutę dedu saują ar dvi gerai perpuvusio komposto arba biohumuso. Tai saugios priemonės, kurios ne tik pamaitina, bet ir pagerina dirvos struktūrą.
Labai svarbu kompostą ar biohumusą sumaišyti su žeme. Niekada nededu daigo šaknų tiesiai ant koncentruotos organikos. Šaknims reikia minkšto, puraus, drėgno pagrindo, o ne stipraus trąšų sluoksnio. Jei dirva gera ir derlinga, papildų reikia visai nedaug. Pomidorai nemėgsta pertekliaus taip pat, kaip nemėgsta bado.
Pelenai gali padėti, bet tik labai saikingai
Medžio pelenai dažnai naudojami pomidorams, nes turi kalio ir kalcio. Kalis svarbus būsimam žydėjimui ir vaisių kokybei, o kalcis padeda augalui formuoti tvirtesnius audinius. Tačiau su pelenais labai lengva persistengti.
Jei žinau, kad dirva nėra šarminė, į duobutę įmaišau maždaug šaukštą pelenų. Ne daugiau. Juos taip pat būtinai sumaišau su žeme. Pelenų niekada neberiu tiesiai ant šaknų. Jei dirva kalkinga arba pelenai jau buvo naudoti anksčiau, jų geriau atsisakyti. Pomidorui reikia pusiausvyros, o ne visko po truputį iš karto.
Ko po pasodinimo tikrai nenaudoju
Po pomidorų pasodinimo vengiu šviežio mėšlo, stiprių mineralinių trąšų ir koncentruotų raugų. Dilgėlių raugas gali būti naudingas vėliau, kai pomidorai jau prigiję ir pradėję aktyviai augti, bet pirmosiomis dienomis jo neskubu pilti. Jame daug azoto, todėl per anksti panaudotas jis gali paskatinti lapus, bet ne šaknis.
Taip pat nenaudoju jokių mišinių „iš akies“. Jei trąša pirkta, visada renkuosi silpnesnę normą, ypač jauniems daigams. Pomidorą lengviau papildomai „pamaitinti” vėliau, negu ištaisyti šaknų nudeginimą ar pertręšimą.
Pirmas laistymas svarbesnis už pirmas trąšas
Pasodinus pomidorus, pirmiausia juos gerai palaistau šiltu vandeniu. Ne lediniu iš šulinio, o nusistovėjusiu, maloniai šiltu. Šaltas vanduo ką tik pasodintam daigui yra papildomas stresas. Po pirmo palaistymo kelias dienas neskubu vėl pilti vandens, jei dirva dar drėgna. Noriu, kad šaknys pradėtų ieškoti drėgmės giliau.
Jei žemė šalta, trąšos taip pat neveiks taip, kaip tikimės. Pomidorai šaltoje dirvoje sunkiai pasisavina maistines medžiagas, todėl kartais geriausia pagalba yra ne papildomas tręšimas, o kantrybė ir tinkamas sodinimo laikas.
Po pasodinimo pomidorams reikia švelnaus starto
Geriausios trąšos pomidorams iškart po pasodinimo yra tos, kurios neperkrauna augalo: perpuvęs kompostas, biohumusas, labai saikingai naudojami pelenai ir gera, puri dirva. Visa kita galima duoti vėliau, kai daigas aiškiai prigyja ir pradeda augti.
Jei pomidorui pirmomis savaitėmis leisime sustiprinti šaknis, vėliau jis pats parodys savo jėgą – tvirtais stiebais, sveikais lapais, gausiu žydėjimu ir pilnomis kekėmis vaisių. O per stiprios trąšos sodinimo dieną dažnai ne padidina derlių, o kaip tik jį sumažina.
