Levandos dažnai atrodo kaip augalas, kuriam beveik nieko nereikia: saulė, skurdesnė žemė ir šiek tiek kantrybės. Tačiau birželį, kai jos pradeda sparčiai augti, krauti žiedynus arba jau ruošiasi žydėjimui, priežiūra tampa labai svarbi. Svarbu atminti: levandos nemėgsta perdėtos globos. Joms labiau kenkia ne dėmesio trūkumas, o per dažnas laistymas, pernelyg „maistinga” žemė ir bandymas jas lepinti taip, kaip rožes ar hortenzijas. Jei vasaros pradžioje viską darome saikingai, levandos žydi gausiau, ilgiau ir išlieka kompaktiškos.
Pirmiausia patikrinu, ar levandoms netrūksta saulės
Birželis yra metas, kai labai aiškiai matosi, ar levandos pasodintos tinkamoje vietoje. Jei krūmeliai tvirti, lapija sidabriškai žalia, ūgliai standūs, o žiedynai kyla aukštyn – vieta gera. Jei levandos ištįsusios, retos, linksta į šoną ir krauna mažai žiedų, dažnai kaltas pavėsis.
Levandos mėgsta pilną saulę. Kuo daugiau jos gauna šviesos, tuo kvapesni būna žiedai ir tvirtesnis pats krūmas. Todėl birželį stengiuosi, kad jų neužgožtų greta augantys daugiamečiai augalai, rožės ar dekoratyviniai krūmai. Jei reikia, praretinu „kaimynus” arba bent jau pašalinu tai, kas užstoja šviesą.
Laistymas birželį – rečiau, nei daugelis galvoja
Didžiausia klaida, kurią matau prižiūrint levandas, yra per dažnas laistymas. Levandos kilusios iš sausesnių, saulėtų vietų, todėl jos geriau pakelia trumpą sausros periodą nei nuolat šlapią žemę. Jei birželį dažnai lyja, jų papildomai nelaistau visai.
Laistau tik tada, kai ilgai nėra lietaus, dirva išdžiūvusi, o augalas akivaizdžiai praranda tvirtumą. Ir net tada vandens pilu prie šaknų, ne ant lapų ir žiedynų. Ypač atsargiai elgiuosi su levandomis molingoje žemėje – ten drėgmė užsilaiko ilgiau, o šaknys gali pradėti dusti.
Trąšų levandoms reikia labai mažai
Vasaros pradžioje daug kas nori patręšti viską, kas auga sode, bet levandoms tai ne visada naudinga. Per daug maistingos žemės ir azoto jos nemėgsta. Tada krūmas augina minkštus, vešlius ūglius, bet žydėjimas būna silpnesnis, o pats augalas prasčiau žiemoja.
Aš levandų beveik netręšiu. Jei dirva labai skurdi, pavasarį ar birželio pradžioje galima aplink krūmą paberti šiek tiek komposto, bet labai nedaug. Jokio šviežio mėšlo, stiprių azotinių trąšų ar žolių raugų levandoms nenaudoju. Jos gražiausios tada, kai auga saikingai, ne per lepiai.
Birželį svarbu ravėti ir purenti aplink krūmelius
Levandos nemėgsta konkurencijos prie šaknų, todėl birželį visada sutvarkau jų aplinką. Pašalinu piktžoles, ypač tas, kurios auga prie pat krūmo pagrindo. Piktžolės ne tik atima drėgmę ir maistines medžiagas, bet ir sulaiko drėgmę, o levandoms tai nepatinka.
Jei dirvos paviršius sukietėjęs, labai atsargiai jį supurenu. Tai darau negiliai, kad nepažeisčiau šaknų. Geras oro patekimas prie šaknų levandoms yra labai svarbus. Jei mulčiuoju, renkuosi ne šlapią žolę, o sausesnį, mineralinį mulčią – smulkų žvyrą, akmenukus ar labai laidžią medžiagą.
Ar reikia genėti levandas birželį
Stipraus genėjimo birželį paprastai nedarau, ypač jei levandos jau krauna žiedus. Pagrindinis formavimas turi būti atliekamas pavasarį arba po žydėjimo. Tačiau birželį galima pašalinti nudžiūvusius, pašalusius ar silpnus ūglius, jei jų dar liko po žiemos.
Jei levandos jau pradeda žydėti, leidžiu joms žydėti ramiai. Žiedynus skinu tada, kai dalis žiedelių jau prasiskleidę, bet visas žiedynas dar nėra peržydėjęs. Tokie žiedai kvapniausi ir geriausiai tinka džiovinimui.
Levandų nereikia lepinti, jas reikia suprasti
Birželį levandoms svarbiausia saulė, laidus dirvožemis, saikas laistant ir kuo mažiau perteklinio tręšimo. Jos nėra augalai, kuriuos reikia nuolat gelbėti ar „maitinti”. Priešingai – kuo labiau leidžiame joms augti natūralesnėmis, sausesnėmis sąlygomis, tuo gražiau jos žydi.
Jei vasaros pradžioje levandas saugome nuo užmirkimo, nepertręšiame, palaikome aplink jas tvarką ir leidžiame gauti daug saulės, jos atsidėkoja kvapniu, ilgu ir gausiu žydėjimu. O tvarkingas levandų keras birželį yra vienas gražiausių ženklų, kad sode prasideda tikra vasara.
