Vasaros pradžioje obelys jau būna atlikusios vieną svarbiausių darbų – nužydėjusios ir užmezgusios būsimus obuolius. Tačiau būtent dabar prasideda kitas, ne mažiau svarbus etapas: medis turi išlaikyti užuomazgas, auginti vaisius, maitinti lapiją ir kartu neprarasti jėgų. Būtent todėl birželio pradžioje obelims reikia ne bet kokių trąšų, o labai apgalvoto pastiprinimo. Jeigu šiuo metu persistengsime su azotu, turėsime daug ūglių ir lapų, bet nebūtinai daugiau obuolių. O jeigu duosime tai, ko medžiui iš tiesų reikia, derlius gali būti stambesnis, skanesnis ir sveikesnis.
Pirmoji trąša – kompostas, kuris sustiprina dirvą ir šaknis
Kompostas man yra pati saugiausia ir patikimiausia obelų trąša vasaros pradžioje. Jis veikia švelniai, nedegina šaknų, gerina dirvos struktūrą ir padeda sulaikyti drėgmę. Tai ypač svarbu tada, kai obelis jau augina vaisius ir jai reikia stabilaus, o ne staigaus maistinių medžiagų kiekio.
Kompostą paskleidžiu ne prie pat kamieno, o plačiau – maždaug po lajos kraštu. Būtent ten yra daug smulkiųjų šaknų, kurios aktyviausiai pasisavina trąšas. Dažna klaida – viską suberti tiesiai prie kamieno, nors ten trąšos duoda mažiau naudos. Aš kompostą paskleidžiu plonu sluoksniu, lengvai įterpiu į viršutinį dirvos sluoksnį arba uždengiu mulčiu. Jei žemė sausa, po to būtinai palaistau.
Antroji trąša – kalis, nuo kurio priklauso obuolių dydis ir skonis
Vasaros pradžioje obelims labai svarbus kalis. Jis padeda vaisiams augti tvirtesniems, gerina jų skonį, nokimą ir bendrą medžio atsparumą. Jei kalio trūksta, obuoliai gali būti smulkesni, medis jautriau reaguoja į sausras, o derlius ne visada būna toks kokybiškas, kokio tikimės.
Natūralus kalio šaltinis yra medžio pelenai, tačiau juos naudoju labai atsargiai. Mažesnei obeliai užtenka kelių saujų, didesnei galima duoti šiek tiek daugiau, bet niekada nepilu pelenų storu sluoksniu. Juos paskleidžiu aplink lajos projekciją ir lengvai įmaišau į žemę. Svarbu prisiminti, kad pelenai šarmina dirvą, todėl jei žemė jau kalkinga, jų geriau nepadauginti arba rinktis kitas kalio turinčias vaismedžių trąšas.
Trečioji trąša – kalcis, kad obuoliai būtų sveikesni
Kalcis obelims dažnai nuvertinamas, nors vaisių kokybei jis labai svarbus. Jis padeda obuoliams formuoti tvirtesnius audinius, gali sumažinti kai kurių vaisių pažeidimų riziką ir prisideda prie geresnio derliaus išsilaikymo. Ypač į kalcį atkreipiu dėmesį tada, kai obelis kasmet mezga daug vaisių, bet dalis jų būna smulkūs, prastesnės kokybės arba greitai genda.
Kalcio papildus naudoju pagal instrukciją, nes čia galioja ta pati taisyklė kaip ir su visomis trąšomis – daugiau nereiškia geriau. Jei renkuosi vaismedžiams skirtas trąšas, žiūriu, kad jose būtų ne vien azotas, bet ir kalis, kalcis bei kiti mikroelementai.
Ko vasaros pradžioje obelims nedarau
Šiuo metu vengiu stiprių azotinių trąšų. Azotas pavasarį gali būti reikalingas augimui, bet vasaros pradžioje jo perteklius skatina minkštus ūglius, vilioja amarus ir gali atimti dalį jėgų iš vaisių. Obelis tada atrodo vešli, bet derlius nebūtinai būna geresnis.
Taip pat niekada netręšiu sausos žemės. Jei dirva perdžiūvusi, pirmiausia palaistau, o tik tada beriu ar pilu trąšas. Sausoje dirvoje augalas maistines medžiagas pasisavina prasčiau, be to, galima sukelti papildomą stresą šaknims.
Taisyklė paprasta ir aiški: obelims reikia pusiausvyros, o ne trąšų pertekliaus
Vasaros pradžioje obelims svarbiausia trys dalykai: kompostas dirvai ir šaknims, kalis vaisių dydžiui bei skoniui, kalcis sveikesniems obuoliams. Jei šias trąšas naudojame saikingai, tinkamoje vietoje ir nepamirštame drėgmės, medis daug lengviau išlaiko užuomazgas ir augina kokybišką derlių.
Gausus obuolių derlius prasideda ne nuo vienos stebuklingos priemonės, o nuo laiku atliktų darbų. Kai obelis gauna subalansuotą maitinimą, pakankamai vandens ir nėra pertręšta azotu, ji atsidėkoja stipresniais lapais bei sveikesniais ir skanesniais vaisiais.
