Daug kas iki šiol atjungia nešiojamąjį kompiuterį vos tik baterija pasiekia 100 procentų. Atrodo logiška: jei paliksi prijungtą, akumuliatorius „persikraus“ ir greičiau suges. Tačiau šiuolaikiniai nešiojamieji kompiuteriai veikia kitaip nei seni modeliai. Perkrovimo jie paprastai nebijo, bet yra viena detalė, kuri baterijai kenkia labiau nei pats įkroviklis.
Šiuolaikinė baterija nebėra tokia jautri kaip seniau
Dalis patarimų apie nešiojamųjų kompiuterių baterijas atkeliavo iš laikų, kai įrenginiai naudojo senesnes akumuliatorių technologijas. Tada žmonės buvo mokomi bateriją kartais iškrauti iki nulio, nepalikti ilgai prijungtos prie elektros tinklo ir nuolat stebėti įkrovos lygį.
Dabar daugumoje nešiojamųjų kompiuterių naudojamos ličio jonų arba ličio polimerų baterijos. Jos turi apsaugos sistemas, kurios valdo įkrovimą ir neleidžia akumuliatoriui būti kraunamam be sustojimo.
Kai indikatorius rodo 100 procentų, tai nereiškia, kad baterija toliau „ryja“ elektrą ir yra nuolat spaudžiama. Įkrovimo valdymo sistema sustabdo akumuliatoriaus krovimą, o kompiuteris ima energiją tiesiai iš elektros tinklo.
Todėl mitas, kad šiuolaikinis nešiojamasis kompiuteris būtinai suges vien dėl to, jog paliekamas prijungtas prie įkroviklio, nėra teisingas.
Vis dėlto 100 procentų visą laiką nėra idealu
Nors perkrovimo baimintis dažniausiai nereikia, yra kitas niuansas. Ličio baterijoms nepatinka ilgą laiką būti laikomoms maksimaliai įkrautoms. Tai nereiškia, kad per savaitę sugadinsite bateriją, bet ilgainiui toks režimas gali spartinti natūralų jos senėjimą.
Baterija geriausiai jaučiasi ne ties nulio ir ne ties 100 procentų riba, o viduryje. Todėl dažnai minima 20–80 procentų taisyklė. Ji reiškia, kad baterijos ilgaamžiškumui palankiau neleisti jai nuolat kristi iki visiško išsikrovimo ir nelaikyti jos nuolat pilnai įkrautos.
Praktiškai tai ypač svarbu tiems, kurie nešiojamąjį kompiuterį naudoja kaip stacionarų: jis stovi ant stalo, prijungtas prie monitoriaus, klaviatūros ir įkroviklio beveik visą dieną. Tokiu atveju verta pažiūrėti, ar gamintojas siūlo baterijos apsaugos režimą.
Įkrovimo ribojimas iki 80 procentų – naudinga funkcija
Daugelis naujesnių nešiojamųjų kompiuterių turi specialius baterijos apsaugos režimus. Jie leidžia apriboti įkrovimą, pavyzdžiui, iki 80 procentų. Tai reiškia, kad kompiuteris prijungtas prie elektros, bet baterija nėra nuolat laikoma ties maksimaliu lygiu.
Šią funkciją galima rasti gamintojo programėlėje arba BIOS nustatymuose. Skirtingi gamintojai ją vadina skirtingai: baterijos apsauga, ilgalaikio naudojimo režimas, „battery health“, „conservation mode“ ar panašiai.
Jei kompiuterį dažniausiai naudojate namuose ar biure, tokį režimą verta įjungti. Jis leidžia ramiau laikyti įrenginį prijungtą prie įkroviklio ir kartu mažina baterijai tenkančią apkrovą.
Jei dažnai keliaujate ir jums reikia kuo ilgesnio darbo be laido, tada 100 procentų įkrovimas yra normalus. Baterija tam ir skirta. Tiesiog nėra būtina ją kasdien laikyti pilnai įkrautą, jei realiai to nereikia.
Didžiausias baterijos priešas – karštis
Baterijai kur kas labiau nei pats įkroviklis kenkia aukšta temperatūra. Jei nešiojamasis kompiuteris kaista, dirba ant minkšto paviršiaus, ventiliacijos angos uždengtos, o šalia dar prijungtas įkroviklis, akumuliatorius sensta greičiau.
Karštis spartina cheminius procesus baterijos elementuose. Dėl to ilgainiui mažėja talpa, kompiuteris trumpiau veikia be laido, o baterijos procentai pradeda kristi greičiau nei anksčiau.
Todėl svarbiau ne kas valandą traukti įkroviklį, o pasirūpinti, kad kompiuteris neperkaistų. Nelaikykite jo ant lovos, antklodės ar minkštos sofos, kai jis intensyviai dirba. Geriau naudoti kietą paviršių, stovą arba aušinimo padą.
Taip pat verta reguliariai išvalyti dulkes iš ventiliacijos angų, ypač jei kompiuteris senesnis. Kartais būtent dulkės, o ne baterijos amžius, lemia nuolatinį kaitimą ir prastesnį veikimą.
Ar reikia iškrauti bateriją iki nulio?
Ne, šiuolaikinių ličio baterijų reguliariai iškrauti iki nulio nereikia. Priešingai – labai dažnas visiškas iškrovimas gali joms būti nepalankus.
Senas patarimas „iškrauk iki galo, tada pilnai įkrauk“ labiau tiko senesnio tipo akumuliatoriams. Dabartiniams nešiojamiesiems kompiuteriams geriau vengti kraštutinumų: nuolatinio 0 procentų ir nuolatinio 100 procentų.
Jei baterija kartais išsikrauna visiškai – nieko baisaus. Tačiau daryti to specialiai kas savaitę tikrai nereikia.
Kaip elgtis kasdien
Jei kompiuterį naudojate trumpai ir dažnai nešiojatės, galite jį krauti tada, kai patogu. Nereikia panikuoti dėl kiekvieno procento. Baterija yra darbo įrankis, ne porcelianinė lėkštė.
Jei kompiuteris nuolat stovi prijungtas prie elektros, įjunkite baterijos apsaugos režimą, jei jis yra. Jei tokios funkcijos nėra, galima kartais leisti baterijai nukristi iki 60–80 procentų ir vėl prijungti, bet nereikia to paversti kasdieniu ritualu.
Jei laukia kelionė, kraukite iki 100 procentų. Jei kompiuteris ilgai nenaudojamas, geriau nepalikti jo visiškai iškrauto. Laikymui dažniausiai palankesnis vidutinis įkrovos lygis.
Trumpa taisyklė, kurią verta prisiminti
Šiuolaikinio nešiojamojo kompiuterio nereikia paniškai atjunginėti vos baterijai pasiekus 100 procentų. Jis paprastai pats sustabdo įkrovimą ir neleidžia akumuliatoriui „persikrauti“.
Tačiau jei norite, kad baterija tarnautų ilgiau, geriausia vengti dviejų dalykų: nuolatinio maksimalaus įkrovimo ir karščio. Įjunkite įkrovimo ribojimą iki maždaug 80 procentų, jei kompiuteris tokią funkciją turi, ir pasirūpinkite gera ventiliacija.
Svarbiausia ne gyventi prie baterijos indikatoriaus, o naudoti kompiuterį protingai: neperkaitinti, nekankinti visišku iškrovimu ir, kai įmanoma, neleisti jam visą laiką stovėti ties 100 procentų.
