Pasaulinėse rinkose naftos kaina pastaruoju metu smuko, tačiau Lietuvos vairuotojams tai nebūtinai reiškia pigesnį kurą degalinėse. Priešingai – dalis gyventojų pastebi, kad degalų kainos išlieka aukštos arba kai kur net kyla. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška: jei pagrindinė žaliava pinga, kodėl benzinas ar dyzelinas degalinėse nekrenta taip pat greitai?
Atsakymas slypi ne vien naftos barelio kainoje. Degalų kaina, kurią vairuotojas pamato švieslentėje, susideda iš kelių dalių: žaliavos, perdirbimo, logistikos, didmeninės ir mažmeninės maržos, akcizų, PVM bei kitų kaštų. Todėl naftai atpigus pasaulyje, degalinėse kaina dažnai juda lėčiau. Ji gali vėluoti, gali kristi mažiau, o tam tikrais laikotarpiais net kilti, jei tuo pačiu metu brangsta kitos kainos dalys.
Pastarasis naftos kainos kritimas siejamas su sumažėjusia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų viltimis, kad energijos tiekimo grandinės taps stabilesnės. Investuotojai reagavo į žinias apie galimą padėties normalizavimą, todėl „Brent“ nafta atpigo nuo anksčiau fiksuotų aukštumų. Vis dėlto pigesnė nafta biržoje dar nereiškia, kad rytoj ryte vairuotojas Lietuvoje iškart matys mažesnę kainą degalinėje.
Viena priežastis – laiko tarpas tarp žaliavos pirkimo ir galutinio produkto pardavimo. Degalai, kurie šiandien parduodami degalinėse, nebūtinai buvo pagaminti iš šiandien atpigusios naftos. Jie galėjo būti nupirkti, perdirbti, atvežti ir paskirstyti dar tada, kai žaliavos ar naftos produktų kainos buvo didesnės. Todėl degalinėse kainos dažnai reaguoja su vėlavimu.
Kita svarbi detalė – degalinėse parduodamas ne žalias naftos barelis, o jau perdirbtas produktas: benzinas arba dyzelinas. Jų kainą lemia ne tik nafta, bet ir naftos produktų rinka. Pavyzdžiui, dyzelinas Europoje gali brangti dėl didesnės paklausos, logistikos sutrikimų, sezoniškumo ar mažesnių atsargų, net jei pati žaliavinė nafta tuo metu pinga. Todėl vairuotojams kartais atrodo, kad degalų kainos „atsiskyrė“ nuo naftos kainos.
Lietuvoje papildomą spaudimą kainoms daro ir mokesčiai. Degalų kainoje didelę dalį sudaro akcizas ir PVM. Tai reiškia, kad net ir sumažėjus žaliavos kainai, galutinė litro kaina krenta ne taip stipriai, nes mokesčių dalis išlieka. Be to, nuo 2026 m. Lietuvoje keitėsi degalų akcizai, todėl dalis kainos padidėjimo atsirado ne dėl pasaulinės naftos rinkos, o dėl vietinių mokestinių sprendimų.
Dyzelino atveju situacija ypač jautri. Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad buvo siūloma stabdyti dalį planuoto CO₂ dedamosios didinimo, siekiant išvengti dar didesnio kainų šuolio. Tačiau net ir tokiu atveju fiksuotos akcizo dalies augimas nuo 2026 m. vis tiek galėjo pridėti maždaug kelis centus prie litro kainos. Vairuotojui tai reiškia paprastą dalyką: net jei nafta pinga, dalį atpigimo gali „suvalgyti“ mokesčiai.
Dar vienas veiksnys – valiutų kursai. Nafta pasaulyje paprastai kotiruojama JAV doleriais, o Lietuvoje degalai parduodami eurais. Jei dolerio ir euro santykis keičiasi nepalankiai, dalis naftos kainos kritimo gali būti neutralizuota. Kitaip tariant, žaliava doleriais gali pigti, bet eurais šis pokytis nebūtinai atrodo toks didelis.
Prie galutinės kainos prisideda ir konkurencija degalinių rinkoje. Ten, kur konkurencija didesnė, kainos gali reaguoti greičiau. Ten, kur vairuotojai turi mažiau alternatyvų arba degalinė yra patogioje vietoje, kaina gali išlikti aukštesnė ilgiau. Todėl net toje pačioje šalyje benzino ar dyzelino kainos gali skirtis priklausomai nuo miesto, kelio, tinklo ar net konkrečios degalinės vietos.
Kodėl Lietuvoje atpigimas ateina lėčiau?
Lietuvoje vairuotojai dažnai tikisi, kad naftos kainai nukritus degalai turėtų pigti beveik iš karto. Tačiau degalų rinka taip neveikia. Kaina degalinėje yra galutinis ilgos grandinės rezultatas, o kiekviena tos grandinės dalis turi savo kainodarą. Žaliavos kaina yra svarbi, bet ji nėra vienintelė.
Trumpuoju laikotarpiu didžiausią įtaką gali turėti ne pati nafta, o didmeninės benzino ir dyzelino kainos, degalinių turimos atsargos, logistika ir mokesčiai. Jeigu degalinės ar tiekėjai degalus pirko brangiau, jie gali neskubėti mažinti kainų tol, kol neparduodamos anksčiau įsigytos atsargos. Be to, vasaros sezonu degalų paklausa paprastai padidėja, nes žmonės daugiau keliauja, todėl kainoms kristi gali būti sunkiau.
Svarbu ir tai, kad kainos paprastai kyla greičiau nei krenta. Kai pasaulinėje rinkoje atsiranda įtampa ir nafta brangsta, degalinės kainas dažnai pakelia gana greitai, nes bijo tolesnio brangimo ir didesnių tiekimo kaštų. Tačiau kai nafta pinga, kainos mažėja atsargiau. Verslas laukia, ar kritimas bus ilgalaikis, ar tik trumpas biržos svyravimas.
Šiuo metu galima sakyti, kad Lietuvos vairuotojai susiduria su kelių veiksnių deriniu. Pasaulyje nafta atpigo, tačiau degalų kaina Lietuvoje tebėra veikiama ankstesnių brangesnių pirkimų, akcizų, PVM, perdirbtų naftos produktų kainų, sezoniškai didesnės paklausos ir mažmeninės rinkos sprendimų. Todėl vien tik žinia apie pigesnę naftą dar negarantuoja greito kainų kritimo degalinėse.
Vairuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu verta stebėti ne tik naftos kainą pasaulyje, bet ir didmenines degalų kainas, degalinių konkurenciją bei valstybės mokestinius sprendimus. Jei naftos pigimas išsilaikys ilgesnį laiką, spaudimas mažinti degalų kainas Lietuvoje didės. Tačiau jei rinkos vėl susvyruos arba išliks aukšti kiti kaštai, atpigimas degalinėse gali būti nedidelis ir vėluojantis.
Trumpai tariant, vairuotojai teisūs klausdami, kodėl nafta pinga, o degalai Lietuvoje nepinga taip pat greitai. Tačiau atsakymas nėra vienas. Degalų kaina Lietuvoje šiandien yra ne tik pasaulinės naftos kainos atspindys, bet ir mokesčių, logistikos, perdirbimo, konkurencijos bei verslo kainodaros rezultatas. Būtent dėl to pigesnė nafta pasaulyje dar nereiškia pigesnio litro degalinėje.
