Kiekvieną mėnesį viskas prasidėdavo panašiai. Iš pradžių į el. paštą įkrisdavo viena sąskaita, po kelių dienų – kita, tada dar pranešimas iš banko, priminimas už elektrą, internetą, telefoną, draudimą, būsto paskolą ar nuomą. Atrodė, kad pinigai dingsta greičiau, nei spėju suprasti, kur jie išėjo.
Blogiausia buvo ne pačios sąskaitos. Blogiausia buvo jausmas, kad jos mane visada užklumpa netikėtai. Nors jos ateidavo kiekvieną mėnesį tuo pačiu metu, aš vis tiek reaguodavau taip, lyg tai būtų staigmena. Galiausiai supratau vieną dalyką: man trūko ne pinigų stebuklo, o paprasto įpročio, kuris leistų matyti visą mėnesį iš anksto.
Viskas pasikeitė, kai pradėjau daryti vieną paprastą dalyką
Vieną sekmadienio vakarą atsisėdau prie virtuvės stalo, pasidėjau telefoną, užrašų knygelę ir atsidariau banko programėlę. Nusprendžiau nebeapsimetinėti, kad „kažkaip susitvarkysiu“. Susirašiau visas sąskaitas, kurios kartojasi kiekvieną mėnesį: būstas, komunaliniai, elektra, internetas, telefonas, draudimas, prenumeratos, paskolos, vaikų būreliai ir kiti įsipareigojimai.
Tada prie kiekvienos eilutės parašiau apytikslę sumą ir datą, kada ji paprastai nuskaitoma arba iki kada turi būti apmokėta. Vaizdas nebuvo malonus, bet jis buvo aiškus. Pirmą kartą ne laukiau, kol sąskaitos mane užpuls, o pats jas pasidėjau prieš akis. Ir vien tai jau sumažino stresą.
Kodėl sąskaitos kelia tiek daug nerimo?
Sąskaitos dažnai kelia stresą ne tik todėl, kad jos didelės. Jos kelia stresą todėl, kad ateina išskaidytai, skirtingomis dienomis ir skirtingais kanalais. Viena sąskaita ateina į el. paštą, kita – į programėlę, trečia nuskaitoma automatiškai, o ketvirtą prisimeni tik tada, kai gauni priminimą.
Kai viskas išmėtyta, žmogus praranda bendrą vaizdą. Atrodo, kad pinigų dar yra, bet po kelių dienų paaiškėja, kad laukia dar trys mokėjimai. Didžiausias stresas atsiranda tada, kai nežinote ne kiek turite pinigų šiandien, o kiek jų liks po visų privalomų mokėjimų.
Mano naujas įprotis: sąskaitų sekmadienis
Aš įsivedžiau labai paprastą taisyklę – kartą per savaitę, dažniausiai sekmadienį, skiriu 15 minučių sąskaitoms ir pinigams peržiūrėti. Ne valandą, ne pusdienį, ne sudėtingą biudžeto planavimą su dešimčia lentelių. Tik trumpą patikrinimą: kas jau apmokėta, kas dar laukia, kiek pinigų liks po būtinų mokėjimų ir ar nėra kokios nors sąskaitos, kurią galiu pamiršti.
Iš pradžių tai atrodė nemalonu. Niekas nenori sekmadienį galvoti apie sąskaitas. Bet po kelių savaičių pajutau, kad šitas įprotis veikia kaip ramybės jungiklis. Kai žinau, kas laukia, sąskaitos nebeatrodo kaip chaosas. Jos tampa tiesiog eilutėmis plane.
Pirmas žingsnis – susirašyti visas pastovias išlaidas
Jei norite susigrąžinti kontrolę, pirmas veiksmas labai paprastas: susirašykite visas pasikartojančias mėnesio išlaidas. Ne mintyse, o aiškiai – telefone, užrašų knygelėje ar paprastoje lentelėje. Svarbu matyti ne tik dideles sąskaitas, bet ir mažas sumas, kurios tyliai dingsta iš sąskaitos.
Dažnai būtent mažos prenumeratos ir automatiniai nurašymai nustebina labiausiai. Keli eurai už vieną paslaugą, keli už kitą, dar kažkoks mokestis, kurio seniai nebenaudojate. Kai viską susirašote, paaiškėja, kad dalis pinigų dingsta ne dėl būtinybės, o dėl įpročio nieko netikrinti.
Antras žingsnis – susikurti sąskaitų kalendorių
Kai jau žinote, kokios sąskaitos kartojasi, verta susidėti jas pagal datas. Tai gali būti paprastas kalendorius telefone arba užrašas ant lapo. Pavyzdžiui: 5 dieną – telefonas, 10 dieną – internetas, 15 dieną – draudimas, mėnesio pabaigoje – komunaliniai. Toks vaizdas padeda suprasti, kurios mėnesio dienos bus finansiškai sunkesnės.
Man tai buvo vienas naudingiausių atradimų. Anksčiau atrodė, kad pinigai tiesiog tirpsta. Vėliau supratau, kad tam tikromis dienomis tiesiog susikaupia daugiau mokėjimų. Kai žinote sąskaitų datas, galite nebeplanuoti didesnių pirkinių prieš pat svarbiausius nurašymus.
Trečias žingsnis – atsidėti pinigus iš karto
Dar vienas įprotis, kuris labai padeda, yra pinigus sąskaitoms atsidėti vos gavus atlyginimą. Ne laukti mėnesio vidurio ir tikėtis, kad pinigų dar bus, o iš karto atskirti sumą būtiniems mokėjimams. Tai galima padaryti atskiroje banko sąskaitoje, taupyklėje programėlėje ar tiesiog aiškiai pasižymint, kad ši pinigų dalis jau „nebe mano“.
Psichologiškai tai labai pakeičia situaciją. Kai matau likutį po atidėtų sąskaitų, nebeapgaudinėju savęs. Žinau, kiek iš tikrųjų galiu leisti maistui, kurui, pramogoms ar kitiems dalykams. Kontrolė atsiranda tada, kai pirmiausia pasirūpinate privalomais mokėjimais, o tik tada planuojate likusias išlaidas.
Ketvirtas žingsnis – kartą per mėnesį peržiūrėti, ką galima sumažinti
Vien sąskaitų sekimas dar nereiškia, kad jos sumažės. Tačiau kai viską matote vienoje vietoje, daug lengviau pastebėti, kur galima sutaupyti. Gal turite prenumeratą, kurios nenaudojate. Gal mokate už per didelį telefono planą. Gal draudimą verta perskaičiuoti. Gal elektros ar interneto planas seniai nebe pats geriausias.
Aš pats radau kelis tokius dalykus. Vieną prenumeratą buvau pamiršęs visiškai. Kitą pasilikau „gal kada prireiks“, nors nenaudojau kelis mėnesius. Atšaukiau jas ir suma nebuvo milžiniška, bet atsirado labai geras jausmas: pagaliau ne sąskaitos valdė mane, o aš pradėjau valdyti sąskaitas.
Ką daryti, jei sąskaitoms vis tiek neužtenka?
Kartais problema nėra tik planavimas. Kartais pajamos tikrai per mažos arba išlaidos per didelės, ir vien kalendorius stebuklo nepadarys. Bet net ir tada aiškus vaizdas padeda daug labiau nei vengimas žiūrėti į skaičius. Kai viską matote, galite ieškoti sprendimo: tartis dėl mokėjimo atidėjimo, peržiūrėti paslaugų planus, kreiptis dėl kompensacijų, atsisakyti nebūtinų išlaidų ar ieškoti papildomų pajamų.
Svarbiausia nelaukti, kol sąskaita taps skola. Jei matote, kad negalėsite laiku sumokėti, geriau susisiekti su paslaugos teikėju anksčiau, o ne tada, kai jau gaunate grasinantį priminimą. Kuo anksčiau pripažįstate problemą, tuo daugiau pasirinkimų dar turite.
Kodėl šis įprotis veikia?
Šis įprotis veikia todėl, kad jis sumažina nežinomybę. Žmogų labiausiai vargina ne visada pati suma, o nežinojimas, kas dar laukia. Kai sąskaitos sudėtos į vieną vietą, jos tampa nebe miglotu nerimu, o konkrečiu planu. Taip, skaičiai gali būti nemalonūs, bet su konkrečiais skaičiais jau galima dirbti.
Po kelių mėnesių supratau, kad mano gyvenime atsirado daugiau ramybės ne todėl, kad sąskaitos dingo. Jos niekur nedingo. Bet aš nustojau jų bijoti. 15 minučių per savaitę padėjo susigrąžinti jausmą, kad pinigai nėra visiškai nevaldomas dalykas.
Vienas paprastas klausimas kiekvieno mėnesio pradžioje
Dabar kiekvieno mėnesio pradžioje užduodu sau vieną klausimą: kiek pinigų liks po visų privalomų mokėjimų? Ne kiek gavau atlyginimo, ne kiek matau sąskaitoje šiandien, o kiek liks tada, kai bus apmokėta viskas, ką privalau apmokėti. Šitas klausimas labai greitai grąžina į realybę.
Jei atsakymas aiškus, mėnuo tampa ramesnis. Jei atsakymas nemalonus, bent jau žinau tai iš anksto ir galiu reaguoti. Sąskaitos kelia mažiau streso tada, kai jos nebėra staigmena. O tam dažnai užtenka vieno paprasto įpročio – reguliariai jas susirašyti, peržiūrėti ir planuoti dar prieš joms pradedant spausti.
