Jeigu namuose yra vietų, kur „Wi-Fi“ ryšys stringa, dingsta ar vos veikia, nebūtina iš karto pirkti naujo maršrutizatoriaus ar brangaus signalo stiprintuvo. Kartais sprendimas jau guli stalčiuje – tai senas „Android“ išmanusis telefonas, kurio seniai nebenaudojate.
Toks telefonas, tinkamai sukonfigūruotas, gali tapti savotišku „Wi-Fi“ ryšio kartotuvu ir padėti išplėsti belaidžio interneto aprėptį ten, kur pagrindinis maršrutizatorius pasiekia sunkiau: kitame kambaryje, garaže, rūsyje, sodo namelyje ar namų biure.
Tai nėra stebuklingas būdas padidinti interneto greitį, tačiau kaip nemokamas sprendimas jis gali būti labai naudingas.
Kodėl verta panaudoti seną telefoną?
Daugelis žmonių namuose turi bent vieną seną išmanųjį telefoną, kuris jau nebenaudojamas kasdien. Jis galbūt per lėtas naujausioms programėlėms, turi silpnesnę bateriją ar senesnę „Android“ versiją, tačiau „Wi-Fi“ signalo perdavimui tokio įrenginio dažnai visiškai pakanka.
Tokiu būdu galima išnaudoti jau turimą techniką ir nepirkti papildomos įrangos. Žinoma, specialus „Wi-Fi“ kartotuvas, „mesh“ sistema ar galingesnis maršrutizatorius veiks stabiliau ir profesionaliau, bet senas telefonas gali būti gera laikina arba papildoma išeitis.
Ypač tai praverčia, kai silpnas ryšys erzina tik vienoje konkrečioje vietoje – pavyzdžiui, miegamajame, balkone, garaže ar darbo kambaryje.
Kaip seną „Android“ paversti „Wi-Fi“ stiprintuvu?
Pirmiausia seną išmanųjį telefoną reikia prijungti prie jūsų namų „Wi-Fi“ tinklo. Svarbu, kad telefonas pats gautų pakankamai stabilų signalą iš pagrindinio maršrutizatoriaus, nes būtent tą ryšį jis vėliau perduos kitiems įrenginiams.
Tada reikia atidaryti telefono nustatymus ir surasti interneto bendrinimo funkciją. Priklausomai nuo gamintojo ir „Android“ versijos, ji gali vadintis skirtingai:
- „Mobilusis interneto prieigos taškas“,
- „Interneto prieigos taškas“,
- „Ryšio bendrinimas“,
- „Interneto ryšio ir nešiojamojo prieigos taško nustatymai“ arba panašiai.
Įjungus šią funkciją, telefonas sukurs naują belaidį tinklą su atskiru pavadinimu ir slaptažodžiu. Prie šio tinklo galės jungtis kiti įrenginiai – nešiojamasis kompiuteris, planšetė, televizorius ar kitas telefonas.
Kitaip tariant, senas išmanusis telefonas veiks kaip tarpininkas: jis prisijungs prie pagrindinio namų „Wi-Fi“ ir leis kitiems įrenginiams naudotis internetu per save.
Ką verta nustatyti iš karto?
Įjungus interneto prieigos tašką, verta peržiūrėti papildomus nustatymus. Jie gali skirtis priklausomai nuo telefono modelio, tačiau dažniausiai galima pasirinkti tinklo pavadinimą, slaptažodį, dažnių juostą ir prijungtų įrenginių skaičių.
Svarbiausia – nustatykite stiprų slaptažodį. Nereikėtų palikti atviro tinklo, nes prie jo galėtų prisijungti bet kas, esantis netoliese. Geriausia naudoti ilgesnį slaptažodį, sudarytą iš raidžių, skaičių ir simbolių.
Taip pat verta patikrinti, ar telefone galima pasirinkti 2,4 GHz arba 5 GHz dažnį. 2,4 GHz dažnis paprastai pasiekia toliau, bet gali būti lėtesnis ir labiau apkrautas. 5 GHz dažnis dažnai veikia greičiau, bet prasčiau prasiskverbia per sienas. Jei tikslas – pagerinti ryšį tolimesniame kambaryje, dažnai praktiškesnis bus 2,4 GHz režimas.
Kai kuriuose telefonuose galima apriboti, kiek įrenginių galės prisijungti prie naujo tinklo. Jei naudojate šį sprendimą tik vienam ar dviem įrenginiams, verta nustatyti nedidelį limitą – taip sumažinsite nereikalingą apkrovą.
Kur padėti telefoną, kad ryšys būtų geresnis?
Telefono vieta čia labai svarbi. Dažna klaida – padėti seną telefoną ten, kur „Wi-Fi“ jau beveik neveikia. Tokiu atveju jis pats gaus silpną signalą ir neturės ko kokybiškai perduoti kitiems įrenginiams.
Geriausia telefoną laikyti maždaug per vidurį tarp pagrindinio maršrutizatoriaus ir tos vietos, kur ryšys silpnas. Jis turi dar pakankamai gerai „matyti“ pagrindinį maršrutizatorių, bet kartu būti arčiau probleminės zonos.
Pavyzdžiui, jei maršrutizatorius yra svetainėje, o internetas prastai veikia miegamajame, telefoną galima padėti koridoriuje arba kambaryje, esančiame tarp šių dviejų vietų. Jei ryšys silpnas garaže, telefoną verta statyti arčiau garažo durų, bet ne ten, kur signalas jau visai dingsta.
Venkite laikyti telefoną stalčiuje, už televizoriaus, prie storų sienų, metalinių paviršių ar buitinės technikos. Tokie daiktai gali dar labiau silpninti signalą.
Nepamirškite įkroviklio
Interneto prieigos taško režimas gana greitai eikvoja bateriją, ypač jei telefonas senas. Todėl praktiškiausia tokį įrenginį laikyti prijungtą prie įkroviklio.
Vis dėlto verta stebėti, ar telefonas nekaista. Jei įrenginys nuolat labai įkaista, geriau jo nepalikti veikti be priežiūros ilgą laiką. Saugiausia naudoti originalų arba kokybišką įkroviklį ir nelaikyti telefono ant minkštų paviršių, pavyzdžiui, lovos ar sofos, kur šiluma prasčiau išsisklaido.
Jei telefone yra automatinio prieigos taško išjungimo funkcija, ją taip pat galima įjungti. Tuomet telefonas pats išjungs interneto bendrinimą, kai prie jo kurį laiką nebus prisijungęs nė vienas įrenginys.
Ko nereikėtų tikėtis?
Svarbu suprasti, kad senas „Android“ telefonas nėra visavertis profesionalus „Wi-Fi“ kartotuvas. Jis nepadidins jūsų interneto plano greičio ir nepadarys ryšio greitesnio, nei leidžia pagrindinis maršrutizatorius ar tiekėjo suteikiamas internetas.
Be to, ryšio kokybė priklausys nuo paties telefono galimybių. Senesni modeliai gali palaikyti lėtesnius „Wi-Fi“ standartus, turėti silpnesnes antenas ar prasčiau tvarkytis su keliais prijungtais įrenginiais vienu metu.
Todėl šis būdas labiausiai tinka paprastoms užduotims: naršymui internete, žinučių programėlėms, el. paštui, muzikos klausymui ar išmaniojo televizoriaus prijungimui vietoje, kur anksčiau signalas buvo per silpnas.
Jei norite stabiliai žaisti internetinius žaidimus, žiūrėti 4K vaizdo transliacijas ar vienu metu prijungti daug įrenginių, geriau rinktis tikrą „Wi-Fi“ stiprintuvą arba „mesh“ sistemą.
Kada šis sprendimas gali būti idealus?
Seno telefono panaudojimas kaip „Wi-Fi“ signalo stiprintuvo ypač tinka tiems, kurie nori greito ir nemokamo sprendimo. Tai gali būti naudinga nuomojamame būste, sodyboje, garaže ar nedideliame bute, kur problema atsiranda tik vienoje konkrečioje vietoje.
Toks sprendimas taip pat praverčia, kai nenorite investuoti į papildomą įrangą, kol neįsitikinote, ar tikrai reikia rimtesnio tinklo atnaujinimo. Senas telefonas gali tapti savotišku bandymu: jei matote, kad papildomas taškas pagerina situaciją, vėliau galima pagalvoti ir apie specialų įrenginį.
Svarbiausia, kad tam nereikia jokių sudėtingų techninių žinių. Daugeliu atvejų pakanka prijungti telefoną prie „Wi-Fi“, įjungti prieigos tašką, nustatyti slaptažodį ir padėti įrenginį tinkamoje vietoje.
Paprasta gudrybė, kuri gali sutaupyti pinigų
Senas „Android“ telefonas, kuris iki šiol tiesiog gulėjo stalčiuje, gali gauti antrą gyvenimą. Jis nepakeis profesionalios tinklo įrangos, tačiau gali padėti išspręsti kasdienę problemą – silpną „Wi-Fi“ ryšį tam tikroje namų vietoje.
Jeigu turite nenaudojamą išmanųjį telefoną, verta išbandyti šį metodą prieš perkant naują įrangą. Blogiausiu atveju sugaišite kelias minutes, o geriausiu – nemokamai pagerinsite interneto aprėptį ten, kur jos labiausiai trūko.
