Dauguma mūsų į monetas žiūri paprastai: 1 euras yra 1 euras, 2 eurai yra 2 eurai, ir tiek. Monetas suberiame į automobilio puodelių laikiklį, paliekame striukės kišenėje arba atiduodame kasoje už kavą. Tačiau kartais būtent tokioje smulkmėje gali slėptis neįtikėtinos vertės radinys.
Kolekcininkai ypač medžioja euro monetas su kaldinimo klaidomis. Tai gali būti neteisingas užrašas ant briaunos, pasislinkęs vaizdas, dvigubas kraštas, neryškios žvaigždės, deformuotas skaičius ar kitoks gamybos brokas. Paprastam žmogui tokia moneta gali atrodyti kaip keistai nusidėvėjusi, bet numizmatui tai gali būti retas egzempliorius.
Lietuviams ši tema nėra vien teorija. 2021 m. Lietuvos bankas išleido 2 eurų proginę monetą, skirtą Žuvinto biosferos rezervatui. Dalis BU kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje buvo nukaldintos su klaida ant briaunos: vietoj lietuviško užrašo „LAISVĖ * VIENYBĖ * GEROVĖ *“ atsirado latviškas užrašas. Lietuvos bankas yra oficialiai patvirtinęs šį broką.
Lietuviška Žuvinto moneta: 2 eurai, už kuriuos siūlė tūkstančius
Būtent Žuvinto 2 eurų moneta tapo vienu garsiausių lietuviškų pavyzdžių. LRT rašė, kad ši dėl kaldinimo klaidos išgarsėjusi moneta galėjo būti verta daugiau nei 1 000 eurų ir net galėjo patekti į apyvartą. Iš viso 495 tūkst. Žuvinto monetų pateko į apyvartą, o 5 tūkst. buvo išleistos BU kokybės numizmatinėje pakuotėje.
Skaičiai čia tikrai verčia išpūsti akis. Lietuvos žiniasklaidoje buvo minima, kad už tokią brokuotą 2 eurų monetą siūlyta apie 1 500–2 000 eurų, o kai kuriuose užsienio portaluose kainos siekė beveik 2 500 eurų.
Svarbu suprasti vieną dalyką: prašoma kaina skelbime dar nėra garantuota pardavimo kaina. Jeigu kažkas internete už monetą prašo 2 500 eurų, tai nereiškia, kad pirkėjas tikrai tiek sumokės. Bet net ir 1 000 eurų už monetą, kuri nominaliai verta vos 2 eurus, yra suma, dėl kurios verta bent kartą atidžiau peržiūrėti piniginę.
Kokios klaidos kolekcininkams įdomiausios
Viena vertingiausių klaidų yra neteisingas užrašas ant monetos briaunos. Būtent taip nutiko su lietuviška Žuvinto moneta. Tokį dalyką pastebėti sunkiau, nes dauguma žmonių žiūri tik į monetos priekį ir nugarėlę, o briaunos netikrina. Todėl jei turite proginę 2 eurų monetą, verta ją pasukti tarp pirštų ir pažiūrėti, kas parašyta ant krašto.
Kita įdomi klaida — necentruotas kaldinimas. Tokiu atveju monetos vaizdas būna pasislinkęs į šoną, dalis piešinio ar skaičiaus gali atsidurti per arti krašto. Kuo klaida ryškesnė ir aiškiau matoma, tuo ji įdomesnė kolekcininkams.
Dar viena rūšis — dvigubas apvadas arba dvigubas atspaudas. Tai atrodo taip, lyg monetos kraštas, žvaigždės, skaičius ar kiti elementai būtų nežymiai pasikartoję. Kartais tokį broką galima pamatyti plika akimi, bet dažniau prireikia didinamojo stiklo ar telefono kameros priartinimo.
Vertinamos ir štampo klaidos: įtrūkimai, keisti iškilimai, deformuotos detalės, trūkstamos žvaigždžių dalys ar neryškūs užrašai. Tačiau čia reikia būti atsargiems. Ne kiekvienas įbrėžimas yra kaldinimo klaida. Jei moneta tiesiog subraižyta, sulenkta, aprūdijusi ar pažeista po išleidimo, jos vertė dažniausiai ne padidėja, o sumažėja.
Kaip patikrinti monetas namuose
Pirmiausia peržiūrėkite 2 eurų progines monetas. Jos dažniausiai turi specialius piešinius, skirtus įvykiams, valstybėms, kultūrai ar istorijai. Lietuviams ypač verta atkreipti dėmesį į Žuvinto biosferos rezervatui skirtą 2021 m. monetą. Ji lengvai atpažįstama pagal gamtos motyvus, o svarbiausia vieta tikrinimui — briauna.
Antra, naudokite gerą šviesą. Monetą laikykite po staline lempa arba prie lango, pasukinėkite skirtingais kampais. Jei turite didinamąjį stiklą, dar geriau. Telefonu galima padaryti ryškią nuotrauką ir ją padidinti ekrane.
Trečia, neskubėkite valyti monetos. Tai labai svarbu. Daugelis žmonių, radę „įdomią“ monetą, puola ją trinti, plauti, šveisti soda ar dantų pasta. To daryti nereikia. Kolekcininkams vertė dažnai priklauso nuo būklės, o neatsargus valymas gali palikti mikroįbrėžimų ir numušti kainą.
Ketvirta, nelaikykite retos monetos kišenėje su raktais. Jei įtariate, kad radote kažką vertingo, įdėkite monetą į mažą maišelį, kapsulę ar bent atskirą vokelį. Kuo mažiau ji braižysis, tuo geriau.
Kur kreiptis, jei radote įtartiną monetą
Jeigu moneta atrodo neįprasta, neverta iš karto kelti jos į skelbimų portalą su užrašu „labai reta, 5 000 eurų“. Taip galima sulaukti pašaipų arba, dar blogiau, sukčių. Geriau pirmiausia pasitarti su numizmatais, monetų parduotuvėmis, aukcionų namais arba kolekcininkų bendruomenėmis.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti pirkėjus, kurie skubina parduoti „čia ir dabar“ už keliasdešimt eurų. Jei moneta iš tiesų reta, jos vertę geriau nustatyti ramiai. Tinka padaryti aiškias nuotraukas iš abiejų pusių ir briaunos, užrašyti metus, šalį, būklę ir visus pastebėtus broko požymius.
LRT taip pat yra įspėjusi, kad su brangiomis monetomis atsiranda ir padirbinių rizika, todėl ekspertinis vertinimas gali būti būtinas.
Svarbiausia — neapsigauti dėl internetinių kainų
Internete galima rasti monetų, už kurias prašoma ir 500, ir 2 000, ir 10 000 eurų. Tačiau reali vertė priklauso nuo to, ar moneta tikrai reta, ar klaida autentiška, kokia jos būklė ir ar atsiranda pirkėjas. Skelbimo kaina nėra tas pats, kas įvykęs sandoris.
Vis dėlto monetų peržiūrėti tikrai verta. Ypač jei namuose turite stiklainį su smulkiaisiais, seną piniginę, automobilio dėtuvėje subertas monetas ar po kelionių likusių eurų iš kitų šalių. Kartais retas radinys atrodo visai paprastai.
Tad prieš kitą kartą atiduodami 2 eurus už kavą, trumpai pažiūrėkite į monetą. Galbūt rankoje laikote ne paprastą smulkmę, o mažą metalinį loterijos bilietą, už kurį kolekcininkas sutiktų sumokėti ne du, o du tūkstančius eurų.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
