Kebabų mėgėjai liko priblokšti: vietoje „ėrienos“ patiekaluose rasta ožkienos, odos ir riebalų

Daugeliui kebabas yra greitas, sotus ir pažįstamas maistas. Žmogus užsisako donerį, mato ant pakuotės ar tiekimo dokumentuose nurodytą sudėtį ir paprastai net nesusimąsto, kas iš tikrųjų pateko į mėsos mišinį. Atrodo, jei parašyta, kad tai ėriena, vadinasi, ten ir turi būti ėriena. Tačiau Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad pasitikėjimas tokiais užrašais kartais gali baigtis labai nemaloniu atradimu.

Vienas didžiausių JK doner kebabų gamintojų „Kismet Kebabs“ savo produktus reklamavo kaip turinčius 70 procentų ėrienos, tačiau tyrimai atskleidė visai kitokį vaizdą. Kai kuriuose mėsos mėginiuose, kurie turėjo būti parduodami kaip ėrienos produktai, buvo nustatyta mažiau nei 10 procentų avies kilmės mėsos. Vietoje to tyrėjai aptiko ožkienos, odos, riebalų ir kitų prastesnės kokybės mėsos dalių.

Šis atvejis sukėlė pasipiktinimą ne tik todėl, kad vartotojai galėjo gauti ne tai, už ką mokėjo. Dar svarbiau tai, kad problema tęsėsi ilgą laiką, o produktai buvo tiekiami greito maisto vietoms visoje šalyje. Kitaip tariant, žmogus, pirkdamas įprastą kebabą, galėjo net neįtarti, jog jo lėkštėje yra visai ne tokia mėsa, kokia buvo žadama.

Kaip išaiškėjo kebabų sudėties apgaulė

Įtarimai kilo tada, kai Svonsio prekybos standartų pareigūnai 2020 ir 2021 metais pradėjo atsitiktinius doner mėsos DNR tyrimus. Tokie patikrinimai skirti išsiaiškinti, ar maisto produktų sudėtis atitinka tai, kas nurodyta etiketėse, dokumentuose ar reklamoje. Šiuo atveju rezultatai buvo netikėti.

Kebabai, kurie turėjo būti gaminami iš 70 procentų ėrienos, tyrimuose parodė visiškai kitą sudėtį. Kai kuriuose mėginiuose avies kilmės mėsos buvo mažiau nei 10 procentų. Tai reiškė, kad ant produkto nurodyta informacija neatitiko realybės, o klientai ir verslai, pirkę šią mėsą, buvo klaidinami.

Tyrėjų dėmesys nukrypo į Eseksą, kur veikė „Kismet Kebabs“ gamykla. 2021 metų gegužę pareigūnai atliko patikrinimą įmonės patalpose netoli Čelmsfordo. Būtent tada, anot tyrėjų, tapo akivaizdu, kad gamykloje beveik nebuvo to, ką pirkėjai manė gaunantys — ėrienos.

Prekybos standartų pareigūnas Rhysas Harriesas vėliau pasakojo, kad tyrėjai gamykloje nematė įprastos ėrienos, išskyrus ėrienos riebalus. Vietoje to, anot jo, ten buvo padėklai su ožkiena, mėsos atraižomis, didelio riebumo nuopjovomis, dėžės riebalų, odos ir avienos gabalų. Visa tai, pasak pareigūno, keliaudavo į didžiulį malūną ir virstavo vientisa mase.

Ši detalė ypač sukrėtė vartotojus. Dalis žmonių gal ir nesitiki, kad greito maisto kebabe bus pati aukščiausia mėsa, tačiau yra esminė riba: produktas vis tiek turi būti toks, koks nurodytas. Jei vartotojas perka ėrienos kebabą, jis turi teisę tikėtis, kad tai nėra mišinys, kuriame pagrindinę dalį sudaro visai kitos kilmės mėsa ar riebalai.

Kaip gaminama kebabų mėsa?Nuotrauka: OpenAI

Įmonė nubausta, bet pasitikėjimo smūgis liko

„Kismet Kebabs“ buvo skirta 500 tūkstančių svarų sterlingų bauda, įmonei pripažinus sukčiavimą, siejamą su 2021 metais. Teigta, kad iš šios apgaulės įmonė galėjo uždirbti apie 6 milijonus svarų sterlingų, nors gynybos pusė teisme tvirtino, kad finansinė nauda buvusi nedidelė.

Įmonė savo ruožtu aiškino, kad pažeidimai susiję su istoriniais įvykiais, vykusiais daugiau nei prieš penkerius metus, kai bendrovė veikė esant kitokiai vadovavimo struktūrai. Vis dėlto teismui to nepakako, kad situacija būtų vertinama kaip menkas nesusipratimas.

„Kismet Kebabs Ltd“ direktoriai Panayiotis Vasilis Michael ir Djemal Enver pripažino kaltę dėl sukčiavimo pateikiant melagingą informaciją. Svonsio karūnos teismas išgirdo, kad įmonė ilgą laiką klaidino klientus dėl produktų sudėties. Teisėjas Huw Reesas pažymėjo, kad bendrovė vykdė rimtą ir ilgalaikį nesąžiningumą. Be baudos, įmonei taip pat nurodyta sumokėti daugiau kaip 259 tūkstančius svarų sterlingų išlaidų.

Šis atvejis parodo ne tik vienos bendrovės pažeidimą, bet ir platesnę problemą maisto tiekimo grandinėje. Greito maisto vietos, pirkusios šią mėsą, pačios manė gaunančios ėrienos produktus pagal nurodytą sudėtį. Galiausiai klaidinami buvo ir verslai, ir galutiniai vartotojai.

Vartotojui tokia istorija kelia labai paprastą, bet nemalonų klausimą: kiek mes iš tikrųjų žinome apie maistą, kurį perkame jau paruoštą? Kai mėsa jau sumalta, suformuota, pagardinta prieskoniais ir iškepta, jos kilmę akimis patikrinti beveik neįmanoma. Todėl tokiose situacijose labai svarbūs tampa ne tik gamintojų sąžiningumas, bet ir reguliarūs nepriklausomi tyrimai.

Kodėl ši istorija taip supykdė kebabų mėgėjus

Dalis žmonių į kebabus žiūri paprastai: tai greitas maistas, todėl iš jo nesitiki prabangos. Tačiau net ir greitas maistas turi atitikti tai, kas apie jį deklaruojama. Vartotojas gali suprasti, kad doner kebabe bus riebesnių mėsos dalių, prieskonių ir pramoninio apdorojimo. Tačiau visai kas kita, kai produktas pristatomas kaip ėriena, o tyrimai rodo, kad avies kilmės mėsos jame yra tik nedidelė dalis.

Prekybos standartų pareigūnas Rhysas Harriesas taikliai pastebėjo, kad kai kurie vartotojai galbūt nenustebtų sužinoję, jog tokiuose produktuose yra daug odos ir riebalų. Tačiau, pasak jo, nedaugelis tikėtųsi rasti ožkienos. Net jei žmogus žino, kad perka ne aukščiausios klasės patiekalą, jis vis tiek turi teisę gauti tai, kas nurodyta.

Ši istorija tapo skaudžiu priminimu, kad maisto etiketės ir deklaracijos nėra smulkmena. Jos svarbios ne tik dėl skonio ar kainos, bet ir dėl religinių, kultūrinių, alerginių ar asmeninių pasirinkimų. Vienam žmogui gali būti svarbu nevalgyti tam tikros mėsos dėl įsitikinimų, kitam — dėl sveikatos ar dietos. Todėl klaidinga sudėtis nėra vien techninė klaida. Tai gali būti tiesioginis vartotojo pasitikėjimo pažeidimas.

Svarbiausia šios istorijos išvada paprasta: pigus ar greitas maistas neturi reikšti apgaulės. Žmogus gali rinktis kebabą, žinodamas, kad tai nėra prabangus restorano patiekalas, bet jis neturi būti verčiamas spėlioti, ar „ėriena“ iš tiesų nėra ožkienos, odos ir riebalų mišinys.

Po šio tyrimo kebabų mėgėjai tikriausiai dar atidžiau žiūrės į tai, iš kur atkeliauja jų mėgstamas maistas. O gamintojams ši byla siunčia labai aiškią žinutę: maisto pramonėje pasitikėjimas yra toks pat svarbus kaip ir pats produktas. Kartą jį praradus, net didelė bauda gali būti ne didžiausia žala.

Šaltinis: Daily Star