Kiek iš tikrųjų tarnauja saulės moduliai ir kas nutinka, kai baigiasi jų „galiojimo laikas“?

10 min. skaitymo 0 komentarų
Saulės panelių efektyvumas
Saulės panelių efektyvumas

Saulės elektrinė ant stogo daugeliui žmonių vis dar skamba kaip didelis sprendimas. Ne toks, kurį priimi tarp kitko, eidamas pro parduotuvės vitriną. Tai investicija, kurią reikia skaičiuoti, lyginti, derinti su namo stogu, elektros vartojimu, parama, paskola ar santaupomis. Ir kažkur šalia visų skaičiavimų visada atsiranda vienas labai žmogiškas klausimas: o kiek ilgai visa tai iš tikrųjų tarnaus?

Nes saulės moduliai nėra pigus buities priedas. Žmogus juos renkasi ne vieneriems ir ne penkeriems metams. Dažniausiai tikimasi, kad jie dirbs dešimtmečius, tyliai gamins elektrą, mažins sąskaitas ir kažkada atsipirks. Tačiau būtent žodis „kažkada“ daugeliui ir kelia nerimą.

Jeigu investicija atsiperka per kelerius ar keliolika metų, norisi žinoti, kad po to sistema dar ilgai bus naudinga. Kad tai nebus įranga, kuri vos pasiekusi garantinio laikotarpio pabaigą staiga taps beverte. Kad po 25 metų ant stogo neliks tik brangus stiklo ir metalo sluoksnis.

Gera žinia ta, kad saulės moduliai paprastai nesustoja veikti vieną dieną, lyg būtų išjungtas jungiklis. JAV aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad saulės moduliai paprastai tarnauja daugiau nei 25 metus, o pasiekę eksploatacijos pabaigą turi būti tvarkomi saugiai kaip atliekų srautas.

Tačiau čia svarbi viena detalė: „tarnavimo laikas“ nereiškia, kad po jo moduliai nustoja gaminti elektrą. Dažniausiai jie tiesiog pamažu praranda dalį galios. Kitaip tariant, saulės elektrinė sensta ne dramatiškai, o lėtai.

Po 25 metų saulės moduliai dažniausiai nėra mirę. Jie tiesiog būna pavargę.

Moduliai nesugenda staiga – jie pamažu silpsta

Saulės modulio senėjimą galima palyginti su žmogumi, kuris vis dar dirba, bet jau nebe tokiu tempu kaip jaunystėje. Pirmaisiais metais sistema gali veikti beveik taip, kaip žadėjo gamintojas. Vėliau jos našumas po truputį mažėja. Ne taip, kad tai pastebėtum kiekvieną savaitę ar net kiekvieną mėnesį. Bet per ilgą laiką skirtumas susikaupia.

NREL, JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija, aiškina, kad fotovoltiniai moduliai paprastai degraduoja lėtai – dažnai praranda mažiau nei 1 proc. našumo per metus, todėl pirmuosius kelerius metus šį kritimą net gali būti sunku tiksliai pastebėti.

Kitoje NREL analizėje, apimančioje didelį JAV fotovoltinių sistemų duomenų rinkinį, medianinis našumo praradimas siekė apie 0,75 proc. per metus, o 90 proc. tirtų sistemų prarado mažiau nei 2 proc. našumo per metus.

Paprastai tariant, tai reiškia, kad po 20 ar 25 metų sistema vis dar gali gaminti nemažai elektros, tik nebe tiek, kiek pirmąją dieną. Būtent dėl to gamintojai dažnai kalba ne apie „mirties datą“, o apie garantuojamą likutinę galią. Pavyzdžiui, po kelių dešimtmečių modulis gali vis dar veikti, bet jo gamyba bus mažesnė.

Čia svarbu ir tai, kokio tipo moduliai įrengti. Kokybiški monokristaliniai ar polikristaliniai silicio moduliai dažnai skaičiuojami 25 metų ir ilgesniam naudojimui. Plonasluoksniai moduliai kai kuriais atvejais gali tarnauti trumpiau, nors technologijos keičiasi ir gerėja. Tačiau pačiam žmogui, kuris planuoja elektrinę ant namo stogo Lietuvoje, svarbiausia ne teorinė technologijų klasifikacija, o keli labai praktiški dalykai: kokį gamintoją renkasi, kokia garantija, kas montuoja, kaip įranga prižiūrima ir kokiomis sąlygomis ji dirba.

Nes net geras modulis gali nukentėti, jeigu jis blogai sumontuotas. Net brangi sistema gali gaminti prasčiau, jeigu ant jos kaupiasi purvas, lapai, šešėliai ar atsiranda elektros jungčių problemų. Ir atvirkščiai – tvarkingai įrengta, prižiūrima elektrinė gali ilgus metus veikti taip stabiliai, kad savininkas apie ją prisimins tik žiūrėdamas į pagamintos elektros statistiką.

Saulės elektrinė nėra visiškai „pastatei ir pamiršai“ įrenginys. Ji paprasta, bet ne nemirtinga.

Lietuvoje čia prisideda ir mūsų klimatas. Neturime tokio alinančio karščio kaip pietų šalys, o tai moduliams gali būti palankiau, nes aukšta temperatūra spartina kai kuriuos senėjimo procesus. Tačiau turime kitų dalykų: sniegą, ledą, rudeninius lapus, dulkes, žiedadulkes, paukščių paliktus pėdsakus ir kartais labai keistus orų kontrastus. Visa tai nereiškia, kad modulius reikia blizginti kas savaitę. Bet kartais verta pažiūrėti, ar jie švarūs, ar nėra akivaizdžių pažeidimų, ar sistema gamina tiek, kiek turėtų.

Ekspertų rekomendacijose dažnai minima, kad modulius verta valyti kelis kartus per metus, priklausomai nuo dulkių, lapų, žiedadulkių ir montavimo vietos. Tačiau tai reikia daryti atsargiai, nebraižant paviršiaus ir nekeliant pavojaus sau. Jeigu moduliai ant stogo, protingiau nevaidinti didvyrio su kibiru ir šepečiu, o kreiptis į specialistus.

Nes blogiausias taupymas yra tas, kai bandydamas sutaupyti priežiūrai žmogus sugadina sistemą arba pats rizikuoja sveikata.

Saulės elektrinė ant namo stogo
Saulės elektrinė ant namo stogo

Kas nutinka po 25 metų: keisti, palikti ar perdirbti?

Daug žmonių įsivaizduoja saulės modulių tarnavimo laiką kaip labai aiškią datą. Praėjo 25 metai – viskas, metas nuimti. Bet realybė kur kas ramesnė. Jeigu moduliai vis dar gamina elektrą, jeigu sistema saugi, jeigu inverteris veikia arba yra atnaujintas, o pagaminamos energijos kiekis jus tenkina, tokia elektrinė gali būti naudojama ir toliau.

Klausimas ne visada būna „ar ji dar veikia?“. Dažniau klausimas būna: ar dar apsimoka ją laikyti tokią, kokia yra?

Po kelių dešimtmečių technologijos jau gali būti gerokai pažengusios. Nauji moduliai gali būti galingesni, efektyvesni, užimti mažiau vietos ir pagaminti daugiau elektros tame pačiame stogo plote. Todėl dalis savininkų po 25–30 metų gali nuspręsti modernizuoti elektrinę ne todėl, kad senoji visiškai sugedo, o todėl, kad nauja sistema ekonomiškai patrauklesnė.

Tai panašu į seną automobilį. Jis dar važiuoja, bet klausimas, ar jo eksploatacija, patikimumas ir sąnaudos vis dar atitinka jūsų poreikius. Saulės modulių atveju tas klausimas gali būti dar švelnesnis, nes jie neturi tiek judančių dalių. Bet inverteriai, jungtys, konstrukcijos, kabeliai ir visa sistema vis tiek turi būti vertinami kaip vienas techninis organizmas.

Jeigu po 25 metų moduliai gamina, tarkime, pastebimai mažiau, bet jūsų elektros poreikis irgi sumažėjęs, galbūt jų visiškai pakanka. Jeigu šeima įsigijo elektromobilį, šilumos siurblį ar pradėjo vartoti daugiau elektros, gali būti priešingai – senos elektrinės galios nebepakanka ir atsiranda noras ją atnaujinti.

Eksploatacijos pabaiga nėra tragedija. Tai tiesiog momentas perskaičiuoti, ar sena sistema vis dar atitinka naują gyvenimą.

Kai moduliai vis dėlto nebetinkami naudoti, jų nereikėtų tiesiog išmesti. Europos aplinkos agentūra pažymi, kad fotovoltiniai moduliai Europos Sąjungoje patenka į elektros ir elektroninės įrangos atliekų reguliavimą, o WEEE direktyvoje numatyti jų surinkimo, panaudojimo ir perdirbimo tikslai.

Tai ypač svarbu, nes saulės energetikos bumas turi ir kitą pusę. Kuo daugiau elektrinių pastatome šiandien, tuo daugiau modulių po kelių dešimtmečių reikės tvarkyti atsakingai. Tai nereiškia, kad saulės energija staiga tampa „neekologiška“. Tai reiškia, kad žalia technologija turi turėti ir žalią pabaigą.

Lietuvai tai irgi vis aktualesnė tema. Pastaraisiais metais saulės elektrinių mūsų šalyje daugėja, todėl natūralu, kad ateityje daugės ir modulių, kuriuos reikės remontuoti, keisti arba perdirbti. Viešai skelbta, kad Vilniuje planuojama paleisti saulės modulių perdirbimo liniją, kuri turėtų padėti tvarkyti fotovoltines atliekas Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Kol kas daugeliui namų ūkių tai atrodo tolima problema. Jeigu elektrinė sumontuota neseniai, jos eksploatacijos pabaiga skamba kaip kažkas iš 2040-ųjų ar 2050-ųjų. Bet būtent dabar verta suprasti, kad saulės modulis nėra vienkartinis daiktas. Tai įranga, kuri turi turėti visą gyvenimo ciklą: gamybą, montavimą, naudojimą, priežiūrą, galimą remontą ir galiausiai perdirbimą.

Ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo saulės, bet ir nuo savininko

Saulės moduliai dažnai parduodami su labai gražiu pažadu: jie tiesiog stovi ant stogo ir gamina elektrą. Didele dalimi tai tiesa. Lyginant su daugeliu kitų energetikos įrenginių, jie tikrai reikalauja nedaug kasdienio dėmesio. Bet „nedaug“ nereiškia „jokio“.

Jeigu norite, kad sistema tarnautų ilgai, verta stebėti jos gamybą. Ne kiekvieną valandą, ne liguistai, bet reguliariai. Jeigu saulėta diena, o gamyba staiga neįprastai maža, tai gali būti signalas, kad kažkas ne taip: šešėlis, purvas, gedimas, inverterio problema ar jungčių sutrikimas.

Taip pat verta periodiškai atlikti techninę patikrą. Specialistai gali įvertinti kabelius, tvirtinimus, inverterį, apsaugas, konstrukciją, matomus modulių pažeidimus. Tai nėra tik efektyvumo klausimas. Tai ir saugumo klausimas.

Dar vienas svarbus dalykas – šešėliai. Kartais žmogus sumontuoja elektrinę puikioje vietoje, bet po kelerių metų medis paauga, kaimynas pastato naują objektą, atsiranda antena ar kaminas meta šešėlį. Atrodo smulkmena, bet šešėliai gali paveikti sistemos darbą. Todėl saulės elektrinė nėra tik stogo reikalas. Tai visos aplinkos reikalas.

Ir, žinoma, kokybė. Pigiausias pasiūlymas ne visada blogas, bet vien kaina neturėtų būti pagrindinis kriterijus. Svarbu gamintojas, garantijos sąlygos, montuotojo reputacija, įrangos dokumentai, aptarnavimas ir tai, ar po kelerių metų turėsite į ką kreiptis, jei sistema pradės veikti ne taip, kaip turėtų.

Nes saulės elektrinė yra ne tik moduliai. Tai sprendimas, kuris turi gyventi kartu su namu dešimtmečius.

Jeigu ją renkatės tik pagal mažiausią kainą, rizikuojate po kelių metų mokėti už tai, ko nepamatėte pirkimo dieną.

Svarbiausia išvada gana paprasta: kokybiški saulės moduliai dažniausiai gali tarnauti 25 metus ar ilgiau, bet jų našumas bėgant laikui mažės. Tai normalu. Tai nereiškia, kad jie sugedo. Tai reiškia, kad jie sensta. Kaip ir bet kuri technologija.

Po 25 metų jie gali toliau gaminti elektrą, jei jų būklė gera ir sistema saugi. Tačiau gali ateiti metas, kai ekonomiškai labiau apsimokės dalį įrangos atnaujinti arba modulius pakeisti našesniais. O kai jie nebetinkami naudojimui, juos reikia tvarkyti atsakingai, ne palikti likimo valiai ar išmesti kaip paprastą statybinę atlieką.

Lietuvos gyventojui, kuris šiandien svarsto saulės elektrinę, svarbiausia nebijoti pačio 25 metų skaičiaus. Tai nėra data, kai investicija staiga nustoja egzistuoti. Tai labiau orientyras, kada reikės atidžiau įvertinti, kiek sistema dar gamina, ko jums reikia ir ar atėjo laikas atnaujinimui.

Saulės moduliai nėra amžini. Bet gerai pasirinkti ir prižiūrimi jie gali dirbti taip ilgai, kad jų tikroji vertė atsiskleidžia ne pirmaisiais metais, o per visą tylų dešimtmečių darbą ant stogo.

Dienos prenumerata

Nepraleiskite svarbiausių naujienų

Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0 / 2000

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius