Naujas tyrimas paaiškina, kodėl kai kurie žmonės yra jautresni žemo dažnio triukšmui

Kodėl vieni žmonės žemo dažnio triukšmo beveik nepastebi, o kiti į jį reaguoja itin jautriai? Tarptautinė mokslininkų komanda rado galimą paaiškinimą, susijusį su tuo, kaip žmogaus vidinė ausis apdoroja labai žemo dažnio garsus.

Vėjo turbinų, šilumos siurblių, vėdinimo sistemų, transformatorių ar pramonės įrangos skleidžiamas žemo dažnio triukšmas jau seniai kelia diskusijų. Vieniems žmonėms jis beveik netrukdo, o kiti skundžiasi nuolatiniu zvimbimu, nuovargiu, diskomfortu ar net spaudimo pojūčiu.

Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto bei Londono universiteto koledžo tyrėjai nustatė, kad labai žemus dažnius žmogaus ausis gali apdoroti kitaip nei įprastus garsus. Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Scientific Reports“.

Infragarsas gali būti juntamas ir girdimas

Infragarsu vadinamos itin žemo dažnio garso bangos, paprastai nesiekiančios žmogaus įprasto girdimumo ribos. Ilgą laiką buvo manoma, kad tokių garsų žmonės visai negirdi, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad pakankamai didelio intensyvumo infragarsą žmogus gali suvokti.

Tiesa, šis pojūtis ne visada primena įprastą garsą. Žmonės jį gali apibūdinti kaip duslų zvimbimą, pulsavimą, vibraciją ar fizinį spaudimą. Dėl to žemo dažnio triukšmas kartais juntamas ne tik ausimis, bet ir visu kūnu.

Mokslininkų teigimu, labai žemų dažnių garsų suvokimas priklauso ne vien nuo dažnio. Svarbus ir garso slėgio lygis – didėjant bangų intensyvumui, pojūtis gali sustiprėti gerokai greičiau nei klausantis įprastų garsų.

Vidinė ausis tokius signalus apdoroja kitaip

Vidinėje ausyje esančios specializuotos plaukuotosios ląstelės garso bangų sukeliamus virpesius paverčia elektriniais signalais. Šie signalai klausos nervu perduodami į smegenis, kur galiausiai atpažįstami kaip garsas.

Naujasis tyrimas parodė, kad labai žemų dažnių atveju šis procesas gali vykti ne visai taip, kaip klausantis įprasto dažnio garsų. Kai signalas tampa per silpnas pagrindiniam klausos mechanizmui, prie jo apdorojimo gali prisidėti ir kitos vidinės ausies ląstelės, paprastai atliekančios pagalbinį vaidmenį.

Tyrėjai nustatė, kad šios ląstelės gali sukurti pakankamai stiprius elektrinius signalus, kad informacija pasiektų smegenis. Tai galėtų paaiškinti, kodėl žmogus kartais suvokia infragarsą, nors pojūtis visiškai nepanašus į įprastą klausymąsi.

Jautresni garsui

Kodėl žmonių jautrumas skiriasi

Mokslininkai mano, kad šis mechanizmas skirtingų žmonių ausyse gali veikti nevienodai. Vienų žmonių vidinė ausis į labai žemus dažnius gali reaguoti silpniau, todėl aplinkos ūžesys jiems beveik nepastebimas. Kitų žmonių reakcija gali būti gerokai stipresnė, todėl net santykinai nedidelio intensyvumo triukšmas sukelia diskomfortą.

Tokie individualūs skirtumai galėtų padėti paaiškinti, kodėl tame pačiame pastate gyvenantys ar toje pačioje vietoje dirbantys žmonės žemo dažnio triukšmą vertina visiškai skirtingai. Vienas žmogus gali nieko neįprasto negirdėti, o kitas nuolat jausti zvimbimą, vibraciją ar spaudimą.

Tyrimas taip pat rodo, kad vien įprastų triukšmo matavimo metodų gali nepakakti. Jei žmogaus organizmas labai žemus dažnius apdoroja kitaip nei aukštesnius garsus, jų poveikį gali tekti vertinti taikant kitokius kriterijus.

Tyrimas gali padėti keisti triukšmo vertinimą

Tyrimo autoriai mano, kad gauti rezultatai padės geriau suprasti žmonių, gyvenančių šalia vėjo jėgainių, pramonės objektų, transformatorių ar didelių vėdinimo sistemų, nusiskundimus. Iki šiol tokios problemos kartais būdavo sunkiai paaiškinamos, nes matavimo prietaisai galėdavo nerodyti įprastas ribas viršijančio triukšmo, nors dalis žmonių vis tiek jausdavo aiškų diskomfortą.

Ateityje šios žinios galėtų būti panaudotos tobulinant žemo dažnio triukšmo vertinimo standartus ir kuriant veiksmingesnes apsaugos priemones jautresniems žmonėms. Jos taip pat gali padėti projektuojant tylesnes vėdinimo sistemas, šilumos siurblius, turbinas ir kitą įrangą.

Naujasis tyrimas atveria dar vieną kryptį aiškinantis, kaip iš tiesų veikia žmogaus klausa. Jo rezultatai rodo, kad garsų suvokimas yra sudėtingesnis, nei manyta anksčiau, o žmogaus ausis gali reaguoti net į tuos signalus, kurių sąmoningai beveik negirdime.