Šių klaidų liepą daryti negalima: galite prarasti pusę aviečių derliaus
Liepa avietėms yra lemiamas mėnuo. Būtent dabar sprendžiasi ne tik šių metų uogų dydis, saldumas ir kokybė, bet ir tai, kokio derliaus galima tikėtis kitą sezoną. Augindama avietes pastebėjau vieną pasikartojančią klaidą: vos tik prasideda derliaus rinkimas, daugelis sodininkų mano, kad svarbiausi darbai jau atlikti. Iš tiesų būtent liepą avietynui reikia daugiausia dėmesio.
Jeigu šiuo laikotarpiu krūmai kenčia nuo sausros, yra pertręšiami, paliekami per tankūs ar aplink juos kaupiasi pūvančios uogos, derlius gali greitai suprastėti. Uogos smulkėja, praranda saldumą, pradeda gesti, o patys augalai silpsta.
Viena klaida per karščius gali smarkiai sumažinti derlių
Didžiausias liepos pavojus avietėms – drėgmės trūkumas. Aviečių šaknys yra gana negilios, todėl dirvos paviršius karštomis dienomis išdžiūsta labai greitai. Kai augalui trūksta vandens, pirmiausia nukenčia uogos: jos lieka mažos, sausos, rūgštesnės ir gali pradėti byrėti dar neprinokusios.
Avietes laistau rečiau, bet gausiai. Vanduo turi sudrėkinti ne tik kelis viršutinius centimetrus, bet ir gilesnį dirvos sluoksnį. Geriausia laistyti anksti ryte arba vakare, pilant vandenį tiesiai prie šaknų. Lapų ir uogų stengiuosi nešlapinti, nes ilgai išliekanti drėgmė sudaro puikias sąlygas ligoms plisti.
Mulčias liepą tampa tikru išsigelbėjimu
Jeigu norite rečiau laistyti ir apsaugoti aviečių šaknis nuo perkaitimo, dirvą verta mulčiuoti. Aš naudoju pradžiūvusią nupjautą žolę, kompostą, šiaudus arba smulkintą žievę.
Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, stabdo piktžolių augimą ir apsaugo dirvą nuo staigių temperatūros svyravimų. Tačiau jo nereikėtų krauti tiesiai prie stiebų. Visada palieku nedidelį tarpą, kad augalo pagrindas galėtų vėdintis ir nepradėtų pūti.
Per daug trąšų gali padaryti daugiau žalos nei naudos
Liepos mėnesį avietes tręšiu itin atsargiai. Didelis azoto kiekis šiuo metu skatina sparčiai augti lapus ir jaunus ūglius, tačiau uogoms naudos duoda mažai. Be to, minkšti, per greitai išaugę ūgliai gali nespėti pasiruošti žiemai.
Jeigu augalams reikia papildomo „maitinimo”, renkuosi trąšas, kuriose daugiau kalio. Jis padeda uogoms sukaupti daugiau cukrų, didina jų tvirtumą ir stiprina augalą. Vis dėlto trąšų niekada neberiu ant sausos žemės – pirmiausia avietes palaistau.

Pernokusios uogos gali tapti ligų židiniu
Sunokusias avietes skinu reguliariai, dažniausiai kas dvi ar tris dienas. Karštu ir drėgnu oru uogos pernoksta labai greitai, pradeda pūti ir privilioja vabzdžius.
Kiekvieno skynimo metu pašalinu pažeistas, sudžiūvusias ir supuvusias uogas. Jų nepalieku nei ant krūmo, nei ant žemės, nes jos gali tapti ligų plitimo šaltiniu. Avietes geriausia skinti sausu oru ir dėti į negilius indus, kad gležnos uogos nesusispaustų.
Po derliaus nurinkimo senų stiebų palikti negalima
Vasarinių aviečių stiebai dera tik vieną kartą. Kai nuo jų nuskinu paskutines uogas, stiebus išpjaunu prie pat žemės. Palikti seni stiebai tankina avietyną, trukdo cirkuliuoti orui ir sudaro palankias sąlygas ligoms bei kenkėjams.
Kartu pašalinu silpnus, plonus ir pažeistus jaunus ūglius. Palieku tik stipriausius, nes būtent jie kitais metais duos pagrindinį derlių. Gerai išretintas avietynas gauna daugiau šviesos, greičiau išdžiūsta po lietaus ir būna daug lengviau prižiūrimas.
Šiuos darbus atidėjus galima prarasti daug uogų
Liepą avietėms labiausiai reikia ne sudėtingų priemonių, o nuoseklios priežiūros. Reguliarus laistymas, mulčiavimas, saikingas tręšimas, dažnas uogų skynimas ir senų stiebų pašalinimas gali lemti viso derliaus kokybę.
Jeigu avietės šiuo metu paliekamos savieigai, pirmieji padariniai pasimato labai greitai: uogos smulkėja, prastėja jų skonis, daugėja puvinio, o krūmai nusilpsta. Todėl liepą avietyną apžiūriu nuolat. Kelios laiku skirtos minutės gali padėti išsaugoti ne tik šių metų derlių, bet ir užtikrinti gausų uogų kiekį kitą vasarą.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.