„Grynaisiais nepriimame“ ženklams – galas: ES ruošia taisyklę, kuri gali priversti parduotuves imti banknotus ir monetas

Užrašai „atsiskaityti galima tik kortele“ netrukus gali tapti nelegalūs. Europos Sąjunga ruošia griežtesnes taisykles, kurios apribotų prekybininkų galimybes vienašališkai atsisakyti grynųjų pinigų. Jei pasiūlymas bus patvirtintas, fizinės parduotuvės nebegalės tiesiog pakabinti ženklo „grynieji nepriimami“ ir taip atimti iš klientų galimybę atsiskaityti banknotais ar monetomis. Galutinį mokėjimo būdą daugeliu atvejų galėtų pasirinkti pats pirkėjas.

Nors Europoje sparčiai populiarėja mokėjimai kortelėmis, telefonu ir kitomis skaitmeninėmis priemonėmis, ES kartu siekia apsaugoti grynųjų pinigų naudojimą. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, vaikams, banko sąskaitų neturintiems asmenims ir tiems, kurie nenori, kad kiekvienas jų pirkinys būtų užfiksuotas elektroninėse sistemose. Banknotai ir monetos tebėra teisėta mokėjimo priemonė, tačiau praktikoje vis daugiau verslų bando jų visiškai atsisakyti. Naujas reglamentas turėtų užkirsti kelią situacijai, kai grynieji egzistuoja tik teoriškai, bet parduotuvėse jų niekas nebepriima.

Parduotuvėms nebepakaks pakabinti vieno ženklo

Šiuo metu kai kuriose šalyse prekybininkai gali atsisakyti grynųjų pinigų, jeigu apie tai aiškiai informuoja klientą prieš pirkimą. Paprastai tam pakanka prie įėjimo ar kasos pakabinti ženklą, nurodantį, kad galima atsiskaityti tik kortele. Tokia praktika grindžiama sutarčių laisvės principu: pirkėjas, pamatęs sąlygas ir vis tiek nusprendęs pirkti, laikomas su jomis sutikusiu. Tačiau naujame ES Tarybos pasiūlymo projekte numatoma šią galimybę smarkiai apriboti.

Siūlomoje nuostatoje teigiama, kad mažmenininkas negalėtų vienašališkai iš anksto atsisakyti mokėjimų grynaisiais pinigais. Tai reikštų, kad užrašai „cashless“, „tik kortele“ ar „grynieji draudžiami“ fizinėse parduotuvėse galėtų būti laikomi neleistina iš anksto nustatyta išimtimi. Prekybininkai vis dar galėtų raginti klientus rinktis korteles ar kitus skaitmeninius metodus, tačiau vien tokio pageidavimo nepakaktų uždrausti grynųjų pinigų. Galutinis sprendimas daugeliu įprastų atvejų liktų pirkėjo rankose.

Kortelę siūlyti bus galima, bet uždrausti grynuosius – ne

Parduotuvės galėtų ir toliau kabinti ženklus, kuriuose nurodoma, kad pirmenybė teikiama atsiskaitymui kortele. Tačiau toks užrašas būtų tik rekomendacija, o ne privaloma sąlyga. Jei klientas norėtų atsiskaityti tinkamo nominalo banknotais ar monetomis, prekybininkas paprastai turėtų juos priimti. Taip ES siekia užtikrinti, kad skaitmeninių mokėjimų plėtra nevirstų tylia prievarta visiems naudotis bankais, kortelėmis ar mobiliosiomis programėlėmis.

Naujos taisyklės būtų taikomos pirmiausia fizinėms prekybos vietoms, kuriose pirkėjas ir pardavėjas susitinka tiesiogiai. Internetinėms parduotuvėms toks reikalavimas logiškai nebūtų taikomas taip pat, nes jose atsiskaitymas grynaisiais dažnai techniškai neįmanomas. Taip pat numatytos situacijos, kai pardavėjas galėtų pagrįstai atsisakyti priimti konkrečius banknotus ar monetas. Todėl naujasis reglamentas nereiškia, kad prekybininkas privalės priimti absoliučiai bet kokį grynųjų pinigų kiekį bet kokiomis aplinkybėmis.

Atsinešti 100 eurų už bandelę vis tiek neapsimokės

Viena aiškiausių išimčių būtų susijusi su neproporcingai didelio nominalo banknotais. Jei klientas už kelių eurų vertės prekę bandytų atsiskaityti 100 eurų ar dar didesne kupiūra, pardavėjas galėtų jos nepriimti. Tokia išimtis būtų pateisinama tuo, kad kasoje gali nebūti pakankamai grąžos, o didelių kupiūrų tikrinimas taip pat kelia papildomų rizikų. Kitaip tariant, teisė mokėti grynaisiais nesuteiktų teisės reikalauti, kad pardavėjas bet kokia kaina iškeistų didelį banknotą.

Prekybininkai taip pat neprivalėtų priimti daugiau kaip 50 monetų vienam mokėjimui. Tai reiškia, kad klientas negalėtų atsinešti pilno maišelio smulkiųjų monetų ir reikalauti jomis apmokėti didesnę sąskaitą. Atsisakyti grynųjų būtų galima ir tais atvejais, kai kasoje objektyviai nėra grąžos. Tokios išimtys turėtų apsaugoti verslus nuo piktnaudžiavimo ir situacijų, kai mokėjimo priėmimas tampa praktiškai neįmanomas.

Išsigryninti pinigus be kortelės Lietuvoje

Sugedusi kasa ir avarinės situacijos taip pat būtų išimtis

Grynųjų pinigų nereikėtų priimti ir tam tikromis išskirtinėmis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, jei kasos aparatas sugestų, būtų užblokuotas arba dėl saugumo incidento jo nebūtų galima naudoti, prekybininkas galėtų laikinai atsisakyti banknotų ir monetų. Panaši išimtis galiotų ir kitais avariniais atvejais, kai grynųjų priėmimas sukeltų neproporcingų sunkumų ar pavojų. Tačiau tokia priežastis turėtų būti reali, o ne naudojama kaip nuolatinis pasiteisinimas.

Kita svarbi išimtis būtų savanoriškas kliento ir pardavėjo susitarimas. Jei pirkėjas iš anksto aktyviai sutiktų mokėti kortele ar kitu skaitmeniniu būdu, toks atsiskaitymas būtų visiškai teisėtas. Tačiau vien prie durų pakabintas ženklas nebūtinai būtų laikomas tikru individualiu susitarimu. Būtent čia slypi svarbiausias pokytis: prekybininkas negalėtų automatiškai primesti atsiskaitymo kortele visiems klientams.

ES vienu metu ruošia skaitmeninį eurą ir gelbsti grynuosius

Naujos grynųjų pinigų apsaugos taisyklės svarstomos tuo pat metu, kai Europa rengiasi galimam skaitmeninio euro įvedimui. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti prieštaringai, tačiau ES siekia užtikrinti, kad nauja skaitmeninė valiuta nepakeistų banknotų ir monetų. Skaitmeninis euras turėtų būti papildoma, o ne vienintelė atsiskaitymo priemonė. Todėl kartu stiprinama teisinė gyventojų galimybė kasdieniame gyvenime ir toliau naudoti grynuosius.

Galutinis reglamento tekstas dar gali keistis, todėl ženklai „tik kortele“ neišnyks per vieną naktį. Pasiūlymui dar reikės pereiti ES teisėkūros procesą ir sulaukti galutinio institucijų pritarimo. Tačiau kryptis aiški: Briuselis nenori leisti, kad verslai tyliai išstumtų grynuosius pinigus iš kasdienio gyvenimo. Jei taisyklės bus priimtos, parduotuvėse vėl gali tekti priimti ne tik telefoną ar kortelę, bet ir seną gerą banknotą.