SPF 30 ar 50? Kaip išsirinkti kremą nuo saulės ir neapsigauti dėl sudėties

Aukštesnis skaičius ant pakuotės dar nereiškia, kad kremu užteks pasitepti vieną kartą visai dienai. Renkantis apsaugą nuo saulės svarbu patikrinti ne tik SPF, bet ir UVA ženklą, atsparumą vandeniui bei tai, ar priemonę bus malonu tepti pakankamu kiekiu.

Lietuviška vasara ne visada asocijuojasi su kaitria saule. Dangų dažnai dengia debesys, pučia vėjas, o temperatūra gali nesiekti nė 25 laipsnių. Tačiau vėsus oras dar nereiškia, kad ultravioletinė spinduliuotė yra silpna.

Apie realų jos intensyvumą geriau spręsti ne pagal termometro rodmenis, o pagal UV indeksą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šiltuoju metų laiku kasdien skelbia UV indekso prognozę, todėl ją galima pasitikrinti taip pat, kaip oro temperatūrą ar lietaus tikimybę.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja imtis apsaugos priemonių, kai UV indeksas pasiekia 3 ar daugiau. Tai reiškia, kad saulėtą pavasario ar vasaros dieną apsauga gali būti reikalinga ne tik pajūryje, bet ir vaikštant mieste, dirbant sode, važiuojant dviračiu ar leidžiant laiką prie ežero.

Ką iš tiesų reiškia SPF skaičius?

SPF, arba apsaugos nuo saulės faktorius, pirmiausia parodo, kaip priemonė saugo nuo UVB spindulių, sukeliančių odos paraudimą ir nudegimą. Jis nepasako visko apie apsaugą nuo UVA spindulių, kurie taip pat prisideda prie odos pažeidimų ir priešlaikinio jos senėjimo.

SPF skaičiaus nereikėtų suprasti kaip laikmačio. Pavyzdžiui, SPF 30 nereiškia, kad saulėje galima saugiai būti lygiai 30 kartų ilgiau. Apsaugos veiksmingumas priklauso nuo užtepto kiekio, prakaitavimo, maudynių, trynimosi į drabužius ir to, ar priemonė tepama pakartotinai.

Laboratorinėmis sąlygomis SPF 15 sulaiko apie 93 proc. UVB spindulių, SPF 30 – apie 97 proc. Skirtumas tarp SPF 30 ir dar aukštesnių skaičių procentais nėra milžiniškas, tačiau didesnis SPF suteikia papildomą atsargą, ypač žinant, kad dauguma žmonių kremo užsitepa gerokai per mažai.

Joks kremas nesulaiko visų ultravioletinių spindulių. Todėl užrašai „visiška apsauga“ ar „saulės blokatorius“ būtų klaidinantys – net naudojant SPF 50+ vis tiek svarbu ieškoti pavėsio, dėvėti drabužius, kepurę ir akinius nuo saulės.

Kokį SPF rinktis Lietuvoje?

Daugumai suaugusiųjų kasdieniam buvimui lauke, kai UV indeksas yra 3 ar didesnis, praktiškas pradinis pasirinkimas yra plataus spektro SPF 30. Tokį minimalų apsaugos lygį rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija.

SPF 50 arba 50+ pravartu rinktis tada, kai lauke planuojama praleisti daug laiko: paplūdimyje, plaukiant valtimi, dirbant sode, sportuojant, keliaujant ar visą dieną būnant atviroje vietoje. Aukštesnė apsauga taip pat praktiška labai šviesiai, greitai nudegančiai odai ir žmonėms, kurie žino, kad kremo paprastai užsitepa mažiau, nei reikėtų.

Svarbu suprasti, kad SPF 50 neleidžia pasitepti ryte ir pamiršti apsaugą iki vakaro. Net aukšto SPF priemonę reikia tepti pakartotinai, ypač po maudynių, gausiai prakaituojant ar nusišluosčius rankšluosčiu.

Žiemą Lietuvoje UV indeksas dažniausiai gerokai mažesnis, todėl ne kiekvienam žmogui būtina kasdien visą veidą dengti aukščiausio SPF priemone. Naudingiau stebėti UV indeksą ir atsižvelgti į individualią situaciją. Žmonėms, kuriuos vargina pigmentacija, tam tikros odos ligos arba kurie naudoja jautrumą saulei didinančius vaistus, gydytojas gali rekomenduoti apsaugą naudoti reguliariau.

Vien SPF neužtenka – ieškokite UVA ženklo

Renkantis kremą Lietuvos parduotuvėje verta ieškoti raidžių UVA apskritime. Šis ženklas naudojamas Europos rinkoje ir rodo, kad priemonė užtikrina nustatytą minimalų apsaugos nuo UVA spindulių lygį.

Pagal Europos Komisijos rekomendacijas apsauga nuo UVA turėtų sudaryti ne mažiau kaip trečdalį ant pakuotės nurodytos SPF apsaugos. Būtent todėl vien didelis SPF skaičius be aiškaus UVA žymėjimo neatskleidžia viso apsaugos spektro.

Ant kai kurių, ypač Azijos rinkai skirtų priemonių, galima pamatyti žymėjimą PA su keliais pliusais. Jis taip pat susijęs su UVA apsauga, tačiau Europos Sąjungoje paprasčiausias ir aiškiausias orientyras yra apskritimu apibrėžtas UVA ženklas.

Taigi parduotuvėje pirmiausia verta tikrinti du dalykus: ar pasirinktas SPF 30–50+ ir ar nurodyta apsauga nuo UVA. Tokie užrašai kaip „su vitaminu E“, „drėkinantis“ ar „su augaliniais ekstraktais“ gali būti malonus priedas, tačiau jie nepakeičia tinkamai patikrintos apsaugos nuo ultravioletinių spindulių.

Kaip išsirinkti SPF kremą?

Ar reikia bijoti ilgų cheminių pavadinimų?

Apsauginių kremų sudėtyse esantys UV filtrai dažnai turi ilgus ir neįprastai skambančius pavadinimus. Dėl to socialiniuose tinkluose kartais skelbiami sąrašai ingredientų, kurių esą privaloma vengti.

Tačiau vien sudėtingas pavadinimas nereiškia, kad medžiaga yra „toksiška“. Europos Sąjungoje parduodami kosmetikos gaminiai turi atitikti saugos reikalavimus, o gamintojai privalo atlikti jų mokslinį saugos vertinimą. UV filtrų naudojimas ir didžiausios leistinos jų koncentracijos yra reglamentuojamos.

Pavyzdžiui, pirminiame tekste oktokrilenas buvo įvardytas kaip ingredientas, kurio reikėtų vengti dėl poveikio hormonams. Europos Komisijos vartotojų saugos mokslinis komitetas, įvertinęs ir su galimu poveikiu hormonų sistemai susijusius klausimus, padarė išvadą, kad oktokrilenas yra saugus, kai kosmetikoje naudojamas nustatytomis koncentracijomis.

Tai nereiškia, kad kiekviena priemonė tiks kiekvienam žmogui. Kai kurie filtrai, kvapiosios medžiagos ar konservantai jautresnei odai gali sukelti dirginimą arba alerginę reakciją. Tačiau tokiu atveju geriau ieškoti individualiai toleruojamos, bekvapės priemonės arba pasitarti su dermatologu, o ne visus tam tikros grupės filtrus vadinti pavojingais.

Mineralinis ar vadinamasis cheminis kremas?

Apsauginiuose kremuose gali būti mineralinių filtrų, tokių kaip cinko oksidas ar titano dioksidas, ir organinių filtrų, kurie dažnai buityje vadinami cheminiais. Kai kuriuose produktuose naudojamas abiejų tipų filtrų derinys.

Nė vienas tipas nėra automatiškai geresnis visiems. Mineralinės priemonės kartais palieka balkšvą sluoksnį ir gali atrodyti sunkesnės, o modernūs organiniai filtrai leidžia sukurti lengvesnes, skaidresnes tekstūras. Galutinis priemonės veiksmingumas priklauso ne vien nuo filtro rūšies, bet ir nuo visos formulės bei atliktų bandymų.

Jautriai odai ar aplink akis kartais patogesnė mineralinė arba bekvapė priemonė, tačiau ir ji gali netikti konkrečiam žmogui. Patikimiausia rinktis legalioje Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos šalies prekybos vietoje parduodamą produktą ir iš pradžių išbandyti jį ant nedidelio odos ploto.

Svarbiausia praktinė taisyklė labai paprasta: geriausias kremas yra tas, kurį žmogus gali užtepti pakankamu kiekiu ir nori reguliariai naudoti. Jeigu priemonė nemaloniai lipni, graužia akis ar palieka nepriimtiną baltą sluoksnį, tikėtina, kad ji bus tepama per plonai arba apskritai liks lentynoje.

Kaip pasirinkti pagal odos tipą?

Riebesnei veido odai dažniausiai patogesni skystesni fluidai, geliai ar lengvos emulsijos. Galima ieškoti užrašų „nekomedogeninis“, „oil free“ arba „skirtas riebiai odai“, tačiau net ir toks užrašas negarantuoja, kad priemonė tikrai tiks kiekvienam.

Sausai odai dažnai malonesni kremai su glicerinu, pantenoliu, keramidu ar kitais drėkinamaisiais komponentais. Šios medžiagos gali pagerinti priemonės pojūtį ant odos, bet jos nėra būtinos pačiai apsaugai nuo saulės.

Jautriai odai verta pradėti nuo bekvapės, kuo paprastesnės sudėties produkto. Užrašai „natūralus“, „augalinis“ ar „švarios sudėties“ savaime nereiškia, kad priemonė mažiau dirgins – augalų ekstraktai ir eteriniai aliejai taip pat gali sukelti reakcijų.

Kūnui nebūtina naudoti brangaus veidui skirto kremo. Svarbiau pasirinkti priemonę, kurią galima negailint tepti ant rankų, kojų, pečių ir kitų atvirų vietų.

Didžiausia klaida – užtepti per mažai

Ant pakuotės nurodytas SPF nustatomas naudojant maždaug 2 miligramus priemonės vienam kvadratiniam odos centimetrui. Europos Komisija nurodo, kad vidutinio suaugusio žmogaus kūnui tai prilygsta maždaug šešiems arbatiniams šaukšteliams, arba apie 36 gramams produkto.

Praktiškai žmonės dažniausiai naudoja gerokai mažiau. Dėl to reali apsauga gali būti daug silpnesnė, nei žada skaičius ant buteliuko. Komisijos rekomendacijoje pažymima, kad dvigubai sumažinus tepamą kiekį apsauga gali sumažėti ne perpus, o dar smarkiau.

Kremu reikia tolygiai padengti visas atviras vietas. Dažniausiai pamirštamos ausys, kaklo šonai ir nugara, plaukų augimo linija, plaštakos, pėdų viršus ir vietos prie drabužių kraštų.

Priemonę patogu užtepti prieš išeinant į lauką, kad nereikėtų skubėti paplūdimyje ar automobilių stovėjimo aikštelėje. Jei naudojama kartu su makiažu, apsauginis kremas paprastai tepamas kaip paskutinis odos priežiūros etapas, o makiažas – ant jo.

Kaip dažnai tepti pakartotinai?

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja apsauginį kremą gausiai tepti pakartotinai maždaug kas dvi valandas, ypač plaukiojant, sportuojant, prakaituojant ar ilgai būnant lauke. Po maudynių ir nusišluosčius rankšluosčiu priemonę reikėtų atnaujinti nelaukiant dviejų valandų.

Užrašas „atsparus vandeniui“ nereiškia, kad kremas išlieka nepakitęs visą dieną. Dalis priemonės nusiplauna, nusitrina rankšluosčiu ar lieka ant drabužių, todėl pakartotinis tepimas vis tiek būtinas.

Mieste, kai žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia patalpoje, nebūtinai reikia kas dvi valandas tepti visą veidą iš naujo. Tačiau prieš ilgesnį buvimą lauke, pietus terasoje ar kelionę dviračiu apsaugą verta atnaujinti.

Kremo nepakanka, ypač vaikams

Apsauginė priemonė neturėtų būti naudojama kaip leidimas neribotai būti kaitrioje saulėje. Veiksmingiausia derinti kelias priemones: vidurdienį ieškoti pavėsio, dėvėti lengvus odą dengiančius drabužius, plačiabrylę kepurę ir akinius su apsauga nuo UVA bei UVB spindulių.

Vaikams ypač svarbi fizinė apsauga ir pavėsis. Kremu tepamos tos vietos, kurių nepavyksta uždengti drabužiais, tačiau jis neturėtų sudaryti įspūdžio, kad mažas vaikas gali ilgai būti tiesioginėje saulėje.

Jeigu žmogus vartoja vaistus, galinčius didinti jautrumą saulei, turi odos ligą, neseniai atliko lazerinę, cheminio šveitimo ar kitą dermatologinę procedūrą, dėl apsaugos lygio verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Ką parduotuvėje patikrinti pirmiausia?

Renkantis apsauginį kremą Lietuvoje nereikia išmokti viso ingredientų žodyno. Daugeliu atvejų pakanka patikrinti, ar priemonė turi SPF 30 arba 50, ar ant pakuotės yra UVA ženklas apskritime ir ar pasirinkta tekstūra tinka planuojamai veiklai.

Paplūdimiui, sportui ir maudynėms verta rinktis vandeniui atsparią priemonę. Veidui galima ieškoti lengvesnės tekstūros, o kūnui – didesnės ir ekonomiškesnės pakuotės, kad produkto nereikėtų taupyti.

Taip pat reikėtų patikrinti galiojimo datą ir laikymo instrukcijas. Visą dieną automobilyje ar tiesioginėje saulėje palikta pakuotė nėra geriausia vieta kosmetikos priemonei. Jeigu pasikeitė produkto kvapas, spalva ar konsistencija, saugiau jį pakeisti.

Svarbiausia ne surasti „tobulą“ ir visų internete minimų ingredientų neturintį kremą. Kur kas daugiau lemia tai, ar priemonė saugo nuo UVA ir UVB, ar jos tepama pakankamai ir ar apsauga reguliariai atnaujinama.

Trumpa pasirinkimo taisyklė

Lietuvos pavasariui ir vasarai daugumai žmonių tinkamas pradinis pasirinkimas yra plataus spektro SPF 30, o ilgam buvimui atviroje saulėje – SPF 50 arba 50+. Ant pakuotės verta ieškoti apskritimu apibrėžto UVA ženklo.

Riebiai odai galima rinktis lengvą fluidą, sausai – kremiškesnę priemonę, jautriai – bekvapę formulę. Tačiau net pats brangiausias kremas nepadės, jeigu jo bus užtepta vos keli lašai ir priemonė nebus atnaujinta po maudynių.

Galiausiai svarbiausias orientyras Lietuvoje yra UV indeksas. Kai jis siekia 3 ar daugiau, verta pasirūpinti ne tik kremu, bet ir pavėsiu, drabužiais, kepure bei akiniais nuo saulės.