Vapsvos okupavo balkoną ar terasą? 5 saugūs būdai jas atbaidyti be panikos

Vasaros viduryje vapsvos staiga tampa nekviestomis pietų viešniomis. Vos tik ant stalo atsiranda vaisiai, limonadas, mėsa ar saldus desertas, jos ima suktis aplink lėkštes, stiklines ir žmones. Vieniems tai tik erzinantis vasaros nepatogumas, kitiems – rimtas pavojus, ypač jei žmogus alergiškas vapsvų įgėlimams.

Liepa ir rugpjūtis paprastai yra pats aktyviausias vapsvų metas. Šiuo laikotarpiu jos ieško maisto kolonijai ir lervoms, todėl jas vilioja ne tik saldūs kvapai, bet ir baltyminis maistas. Būtent todėl vapsva gali domėtis ir arbūzu, ir sultimis, ir kepsniu ant grilio.

Gera žinia ta, kad norint sumažinti vapsvų kiekį balkone ar terasoje nebūtina iškart griebtis agresyvių chemikalų. Dažnai pakanka pašalinti tai, kas jas vilioja, panaudoti kvapus, kurių jos nemėgsta, ir pasirūpinti, kad jos nesirinktų jūsų erdvės lizdui.

Pirmiausia pašalinkite tai, kas vapsvas traukia

Pats paprasčiausias, bet dažnai pamirštamas būdas – tvarka. Vapsvos retai sukiojasi be priežasties. Jei jos vis grįžta į tą pačią vietą, greičiausiai ten randa maisto, kvapų ar saldžių likučių.

Po valgymo lauke verta iškart nurinkti lėkštes, uždaryti gėrimų butelius, nuvalyti stalą ir nepalikti vaisių dubens atviroje vietoje. Ypač stipriai vapsvas vilioja saldūs gėrimai, alus, pernokę vaisiai, uogienė, ledai, mėsa ir žuvis. Net keli lašai sulčių ant stalo ar grindų gali tapti pakvietimu visai vapsvų grupei.

Jei turite balkoną, terasą ar kiemą, patikrinkite šiukšlių dėžes. Jos turi būti sandariai uždarytos, ypač jei viduje yra vaisių žievelių, saldumynų pakuočių ar maisto likučių. Sodyboje ar prie namo svarbu reguliariai surinkti nukritusius vaisius, nes pradėję rūgti obuoliai, slyvos ar kriaušės vapsvoms yra beveik ideali vaišių vieta.

Tai ne pats įspūdingiausias patarimas, bet jis vienas veiksmingiausių. Jei vapsvos neras maisto, jos turės mažiau priežasčių laikytis būtent jūsų balkone ar terasoje.

Natūralūs kvapai gali sukurti nematomą barjerą

Vapsvos labai jautriai reaguoja į kvapus. Tai padeda joms rasti maistą, bet tuo pačiu galima pasinaudoti ir norint jas atbaidyti. Kai kurie aromatai vapsvoms nemalonūs, todėl gali padėti sumažinti jų norą skraidyti arti stalo ar poilsio zonos.

Dažniausiai minimi pipirmėčių, eukalipto, gvazdikėlių, arbatmedžio ir levandų kvapai. Paprasčiausias būdas – kelis lašus eterinio aliejaus užlašinti ant vatos diskelių ir padėti juos balkono ar terasos kampuose. Galima pasigaminti ir purškalą: į buteliuką su vandeniu įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus, suplakti ir apipurkšti ne maisto paviršius aplink poilsio vietą.

Tik nereikėtų purkšti tokių mišinių tiesiai ant maisto, indų, augintinių ar odos, jei nežinote, kaip reaguosite. Eteriniai aliejai yra stiprios medžiagos, todėl juos reikia naudoti atsargiai, ypač jei namuose yra mažų vaikų, nėščiųjų, alergiškų žmonių ar gyvūnų.

Padėti gali ir augalai vazonuose. Balkone ar terasoje verta auginti mėtą, baziliką, levandą, pelargonijas. Jie ne tik atrodo gražiai ir praverčia virtuvėje, bet ir gali padėti sukurti vapsvoms mažiau patrauklią aplinką. Vien augalai visos problemos neišspręs, bet kartu su tvarka ir kitomis priemonėmis jie gali būti naudingi.

Vapsvų lizdas

Spąstai veikia, bet juos reikia naudoti protingai

Jei vapsvų labai daug, galima pasigaminti paprastą spąstą iš plastikinio butelio. Nupjaukite viršutinę butelio dalį, apverskite ją kakleliu žemyn ir įstatykite į apatinę dalį. Į vidų pilamas masalas, kurio kvapas vilioja vapsvas. Jos įskrenda, bet sunkiai randa kelią atgal.

Svarbiausia pasirinkti tokį masalą, kuris kuo mažiau viliotų bites. Tam geriau tinka rūgštūs ar fermentuoti kvapai: šiek tiek alaus, vandens, cukraus ir obuolių acto mišinys arba rūgštelėjęs kompotas. Gryno medaus ar saldaus sirupo geriau nenaudoti, nes jie gali pritraukti ir bites, kurios yra labai svarbios apdulkintojos.

Į skystį galima įlašinti lašelį indų ploviklio – jis sumažina paviršiaus įtempimą, todėl vabzdžiai greičiau panyra. Spąstus reikėtų kabinti toliau nuo stalo, ne prie pat žmonių. Idėja paprasta: ne prisivilioti vapsvas prie savęs, o nukreipti jas į kitą vietą.

Vis dėlto spąstai neturėtų būti pirmas ir vienintelis sprendimas. Jie labiau tinka tada, kai vapsvų kiekis tikrai trukdo, o šalia nėra bičių avilių ar aktyvios apdulkintojų zonos. Jei problema nedidelė, dažnai pakanka tvarkos ir atbaidančių kvapų.

Netikras lizdas gali padėti sezono pradžioje

Vapsvos yra teritoriniai vabzdžiai ir paprastai vengia kurti lizdą visai šalia kitos kolonijos. Tuo paremta netikrų lizdų idėja. Toks „lizdas“ gali būti pirktinis arba pasigamintas iš rudo popierinio maišelio, prikimšto popieriaus ir pakabinto po stogeliu, balkono kampe ar terasos zonoje.

Šis metodas labiau tinka prevencijai, ypač sezono pradžioje, kai vapsvos dar tik ieško vietos lizdui. Jei tikras lizdas jau įrengtas, netikras maišelis problemos greičiausiai neišspręs. Tačiau kaip paprasta papildoma priemonė jis gali būti vertas pabandymo.

Svarbu reguliariai apžiūrėti balkoną, pastogę, roletų dėžes, sienų tarpus, sandėliukus ir kitas ramias vietas. Vapsvos mėgsta uždaras, nuo lietaus apsaugotas ertmes. Kuo anksčiau pastebėsite lizdo pradžią, tuo lengviau bus saugiai spręsti problemą.

Jei lizdas jau didelis ir aktyvus, geriau jo neliesti patiems. Vapsvos gindamos lizdą gali pulti grupėmis, o įgėlimai gali būti pavojingi net žmogui, kuris anksčiau stiprios reakcijos neturėjo. Tokiu atveju saugiausia kreiptis į specialistus.

Svarbiausia – neprovokuoti

Kai vapsva atskrenda prie stalo, pirmas noras dažnai būna ją nuvyti ranka. Tačiau staigūs judesiai gali ją suerzinti. Geriau išlikti ramiems, lėtai patraukti maistą ar stiklinę, uždengti gėrimą ir leisti vabzdžiui nuskristi.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su skardinėmis ir buteliais. Vapsva gali įlįsti į saldų gėrimą, o žmogus jos nepastebės. Dėl to vasarą lauke geriau gerti iš permatomų stiklinių arba naudoti dangtelius. Tai paprasta detalė, bet ji gali apsaugoti nuo labai nemalonaus įgėlimo į burną ar gerklę.

Jei žmogus žino, kad yra alergiškas vapsvų įgėlimams, vien buitinės priemonės nėra pakankama apsauga. Tokiu atveju reikia turėti gydytojo rekomenduotas priemones ir aiškų planą, ką daryti įgėlimo atveju. Staigus dusulys, veido ar gerklės tinimas, silpnumas, galvos svaigimas ar greitai blogėjanti savijauta po įgėlimo yra signalas nedelsiant kviesti skubią pagalbą.

Vapsvų visiškai iš vasaros pašalinti nepavyks, ir to nereikia. Jos yra gamtos dalis, naikina kai kuriuos kenkėjus ir atlieka savo vaidmenį ekosistemoje. Tačiau balkoną ar terasą galima padaryti mažiau patrauklią jų vizitams. Tvarka, sandarūs šiukšlių konteineriai, rūgštūs spąstai toliau nuo stalo, kvapai, kurių vapsvos vengia, ir atsargus elgesys gali gerokai sumažinti konfliktų tikimybę.

Kartais ramus vasaros vakaras priklauso ne nuo stipriausio purškalo, o nuo kelių paprastų įpročių: nepalikti maisto likučių, uždengti gėrimus, laikyti šiukšles sandariai ir nepanikuoti, kai viena vapsva nusprendžia patikrinti jūsų vakarienės meniu.