DI karštinė smogia pirkėjams: kodėl „iPad“, žaidimų konsolės ir laptopai brangsta – ir ką daryti dabar

Jei artimiausiu metu planuojate pirkti naują nešiojamąjį kompiuterį, planšetę ar žaidimų konsolę, verta nebeatidėlioti sprendimo mėnesių mėnesiams. Technologijų rinkoje bręsta nemaloni situacija: dirbtinio intelekto bumas pradėjo kelti kainas ne tik serveriams ir duomenų centrams, bet ir įprastiems įrenginiams, kuriuos žmonės perka namams, darbui ar vaikų pramogoms.

Priežastis gana paprasta, bet skaudi pirkėjams. Dirbtiniam intelektui reikia milžiniškų duomenų centrų, o šiems – atminties lustų. Būtent atmintis tapo viena karščiausių technologijų rinkos prekių. Jos reikia ir DI serveriams, ir telefonams, ir planšetėms, ir laptopams, ir žaidimų konsolėms. Kai gamintojai nespėja pagaminti tiek, kiek reikia visiems, kainos kyla.

Tai reiškia, kad paprastas pirkėjas galiausiai moka už tai, jog pasaulis masiškai stato dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Nors DI modeliai gyvena kažkur debesijoje, jų apetitas fiziniams komponentams yra labai realus. Ir tas apetitas jaučiamas parduotuvių lentynose.

Kas brangsta labiausiai?

Didžiausias spaudimas tenka tiems įrenginiams, kuriems reikia daugiau atminties. Į šią grupę patenka nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, žaidimų konsolės ir nešiojami žaidimų įrenginiai. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių – „iPad“, „MacBook“, „PlayStation 5“, „Nintendo Switch 2“, „Steam Deck“, o „Microsoft“ taip pat ruošiasi kelti „Xbox“ kainas.

Tai nereiškia, kad viskas pabrangs vienodai. Mažesni įrenginiai, tokie kaip išmanieji laikrodžiai ar belaidės ausinės, paprastai naudoja mažiau atminties, todėl jiems spaudimas gali būti silpnesnis. Tačiau didesniems ir galingesniems prietaisams situacija kur kas rimtesnė.

Analitikai sako, kad didžiausias kainų šuolis kai kuriose kategorijose jau galėjo įvykti, tačiau tai nereiškia, kad pirkėjai gali atsipūsti. Kainos gali toliau kilti lėčiau, bet vis tiek kilti. O net jei atminties komponentai ateityje atpigtų, vartotojai tą pokytį pajustų ne iš karto. Parduotuvėse kainos paprastai reaguoja vėliau.

Trumpai tariant, technologijų pirkimo taisyklė keičiasi. Anksčiau buvo galima ramiai laukti akcijų, naujos kartos ar šventinio išpardavimo. Dabar reikia vertinti ir tai, kad po kelių mėnesių tas pats įrenginys gali kainuoti daugiau.

iPhone - brangs. StipriaiNuotrauka: Dontree_M / Shutterstock.com

Kodėl dėl to kaltas dirbtinis intelektas?

Dirbtinis intelektas nėra tik programėlė telefone ar pokalbių robotas naršyklėje. Už jo stovi milžiniški serverių ūkiai, kuriems reikia grafikos procesorių, energijos, aušinimo, tinklų ir atminties. Ypač svarbi greita atmintis, leidžianti sistemoms apdoroti didžiulius duomenų kiekius.

Atminties gamintojams, tokiems kaip „Micron“, „Samsung“ ar „SK Hynix“, tai gera žinia. Paklausa didžiulė, o pirkėjai iš duomenų centrų sektoriaus pasirengę mokėti daug. Tačiau vartotojų elektronikos gamintojams tai tampa problema: jie konkuruoja dėl tų pačių komponentų.

Jei lustų nepakanka visiems, gamintojai turi rinktis, kam skirti ribotus kiekius, o kainos kyla visoje grandinėje. Galiausiai tai pasiekia ir pirkėją, kuris tiesiog norėjo naujo planšetinio kompiuterio vaikui, laptopo darbui ar konsolės žaidimams.

Dar blogiau tai, kad greito sprendimo nėra. Naujos gamyklos nepastatomos per kelis mėnesius. Lustų gamyba – vienas sudėtingiausių procesų pasaulyje, reikalaujantis metų planavimo, milijardinių investicijų ir itin tikslių technologijų. Todėl prognozuojama, kad atminties trūkumas gali tęstis bent iki 2028 metų.

Pirkti dabar ar laukti?

Čia nėra vieno atsakymo visiems. Jei jums įrenginio reikia dabar ir jau radote gerą kainą, laukti gali būti rizikinga. Ypač jei kalbame apie laptopą darbui, planšetę mokslams ar žaidimų konsolę, kurios kaina jau dabar kyla. Kai kurie ekspertai pataria pirkti anksčiau, kol kainos dar nepakilo dar labiau.

Tačiau yra viena svarbi išimtis: nepirkite brangiau seno modelio prieš pat naujos kartos pristatymą. Technologijų bendrovės dažnai laikosi panašaus metinio ritmo. „Apple“ paprastai pristato „iPhone“ rugsėjį, o „iPad“ ir „Mac“ naujienos dažnai pasirodo kovą arba spalį. „Samsung“ flagmanai dažniausiai debiutuoja metų pradžioje, „Google Pixel“ telefonai – vasaros pabaigoje, o daug nešiojamųjų kompiuterių naujienų pristatoma sausį arba birželį.

Tai reiškia paprastą dalyką: jei iki naujo modelio pristatymo liko kelios savaitės, geriau neskubėti. Galbūt naujasis modelis bus brangesnis, bet senasis gali atpigti arba bent jau bus aiškiau, ką perkate. Blogiausias variantas – sumokėti pakeltą kainą už seną įrenginį likus kelioms dienoms iki naujo pasirodymo.

Lietuvoje tai ypač aktualu, nes kainos mūsų parduotuvėse dažnai reaguoja ne iš karto, o akcijos kartais užmaskuoja realų brangimą. Verta palyginti kainas keliose parduotuvėse, patikrinti kainų istoriją ir nepasiduoti „paskutinės galimybės“ spaudimui.

Naudota technika gali tapti protingesniu pasirinkimu

Jei naujų įrenginių kainos kandžiojasi, verta rimčiau pažiūrėti į atnaujintą arba sertifikuotą naudotą techniką. Tai nėra tas pats, kas pirkti nežinia ką iš skelbimo be garantijos. Daugelis gamintojų ir didžiųjų pardavėjų siūlo patikrintus, atnaujintus įrenginius, kuriems taikoma garantija.

Tokie prietaisai dažnai būna grąžinti pirkėjų, mažai naudoti arba sutvarkyti po smulkių defektų. Jei jie patikrinti, su garantija ir aiškia būkle, skirtumas nuo naujo įrenginio kasdien naudojant gali būti nedidelis, o kaina – gerokai malonesnė.

Vis dėlto nereikėtų kristi į kitą kraštutinumą ir pirkti labai seno įrenginio vien dėl mažos kainos. Jei telefonas, planšetė ar laptopas jau kelių kartų senumo, gali greitai baigtis programinės įrangos palaikymas, baterija bus pavargusi, o našumo po metų ar dvejų jau gali trūkti. Tada pigus pirkinys tampa brangus, nes netrukus vėl teks keisti.

Geriausias kompromisas – palyginti nesenas modelis su garantija, gera baterijos būkle ir pakankamu atminties kiekiu. Šiandien ypač verta nepirkti įrenginių su per maža operatyviąja ar vidine atmintimi, nes po kelerių metų būtent tai pirmiausia pradeda erzinti.

Ar reikia atjungti nešiojamąjį kompiuterį nuo įkroviklio

Kartais naujo įrenginio visai nereikia

Prieš perkant naują telefoną ar kompiuterį verta sąžiningai paklausti: ar tikrai reikia naujo įrenginio, ar tiesiog erzina keli seni trūkumai? Kartais pakanka pakeisti bateriją, išvalyti atmintį, perinstaliuoti sistemą, nusipirkti daugiau debesijos vietos ar pakeisti susidėvėjusį priedą.

Telefonas, kuris greitai išsikrauna, nebūtinai yra pasenęs. Gal jam tiesiog reikia naujos baterijos. Laptopas, kuris lėtai veikia, kartais atgyja po sistemos sutvarkymo ar disko atlaisvinimo. Planšetė, kurioje trūksta vietos, gali dar tarnauti, jei nuotraukos ir dokumentai perkeliami į debesiją ar išorinę laikmeną.

Žinoma, tai ne visada išsprendžia problemą. Jei įrenginys nebegauna saugumo atnaujinimų, stringa net atliekant paprastas užduotis ar neatitinka darbo poreikių, keitimas gali būti protingas sprendimas. Bet dabar, kai kainos kyla, verta pirmiausia įsitikinti, ar tikrai perkate dėl būtinybės, o ne dėl impulso.

Dirbtinio intelekto bumas jau nebėra tik technologijų įmonių istorija. Jis pradeda veikti paprastus pirkinius: planšetes, laptopus, konsoles ir galbūt net būsimus telefonus. Todėl artimiausiais metais technologijų pirkėjams teks būti gudresniems.

Geriausia strategija paprasta: neskubėti aklai, bet ir nelaukti be priežasties. Stebėkite pristatymų kalendorių, lyginkite kainas, svarstykite atnaujintus įrenginius, saugokitės per senų modelių ir nepamirškite, kad kartais pigiausias sprendimas yra ne naujas pirkinys, o seno įrenginio sutvarkymas.

Technika brangsta, nes pasaulis stato dirbtinio intelekto variklį. Bet tai nereiškia, kad pirkėjas turi permokėti be kovos.