Paspaudė „Aš ne robotas“ ir vos neatidavė sukčiams visų slaptažodžių: plinta nauja apgaulės schema

Viskas prasideda taip nekaltai, kad įtarimas net nekyla. Atsidarome receptų puslapį, seną forumą ar pažįstamo atsiųstą nuorodą. Ekrane pasirodo iki skausmo pažįstamas langas: „Patvirtinkite, kad nesate robotas.“

Varnelė, keli įprasti žodžiai, pilkas fonas. Atrodo, kad tai dar vienas erzinantis, tačiau visiškai normalus patikrinimas.

Būtent todėl ši sukčiavimo schema tokia pavojinga. Ji nešaukia apie milijoninį laimėjimą, neprašo skubiai pervesti pinigų ir neapsimeta banko darbuotoju. Ji pasinaudoja veiksmu, kurį daugelis atlieka beveik automatiškai.

Apie šią apgaulę pirmą kartą išgirdau iš pažįstamo sistemų administratoriaus. Jis buvo užėjęs į nedidelį interneto forumą. Puslapis neatrodė nei ypatingai įtartinas, nei pavojingas – tiesiog senamadiška svetainė, kokių internete vis dar tūkstančiai.

Vos puslapiui atsidarius, ekrane pasirodė langelis „Aš ne robotas“. Jis paspaudė varnelę. Tada svetainė pateikė kitą nurodymą: norint užbaigti patikrą, reikia paspausti „Windows“ ir R klavišus, įklijuoti nukopijuotą tekstą ir spausti „Enter“.

Čia jis sustojo.

Žmogui, kuris išmano kompiuterius, toks prašymas atrodo absurdiškas. Tikras patikrinimas niekada neprašo atidaryti operacinės sistemos langų ir paleisti neaiškių komandų. Tačiau ne visi tai žino. Daugelis tiesiog sąžiningai vykdo ekrane pateiktus veiksmus, nes tiki, kad taip pagaliau pateks į norimą puslapį.

Varnelė – tik pradžia, pavojinga yra paleista komanda

Svarbu suprasti vieną dalyką: vien paspaudus varnelę banko sąskaita savaime neištuštėja. Sukčiams reikia, kad žmogus atliktų dar kelis veiksmus.

Paspaudus netikrą patikrinimą, į kompiuterio iškarpinę gali būti nukopijuota kenkėjiška komanda. Jos ekrane nematyti. Svetainė tik liepia atidaryti langą „Vykdyti“, naudojant klavišų kombinaciją „Win+R“, tada įklijuoti tekstą ir jį paleisti.

Langas „Vykdyti“ yra įprasta „Windows“ sistemos dalis. Juo galima atidaryti programas, nustatymus ar sistemos įrankius. Tačiau į jį įklijavus sukčių paruoštą komandą, gali būti paleistas scenarijus, kuris iš interneto atsisiunčia kenkėjišką programą arba pradeda rinkti kompiuteryje saugomus duomenis.

Žvelgiant iš šalies, atrodo neįtikėtina: nejaugi kas nors iš tiesų paleistų nesuprantamą komandą vien todėl, kad taip parašyta svetainėje?

Tačiau kai veiksmai pateikiami kaip techninė patikra, žmogus gali net nesuprasti, ką daro. Atrodo, kad tiesiog įrodoma, jog prie kompiuterio sėdi ne robotas. Iš tikrųjų savo rankomis atidaromos durys kenkėjiškai programai.

Kodėl ši apgaulė atrodo tokia įtikinama

„Captcha“ patikrinimai tapo kasdienybe. Juos matome registruodamiesi, jungdamiesi prie paskyrų, pirkdami bilietus ar pildydami formas. Kartais reikia pažymėti varnelę, kartais pasirinkti paveikslėlius su šviesoforais, autobusais ar perėjomis.

Prie jų taip pripratome, kad beveik nebeskaitome, kas parašyta ekrane. Pamatome pažįstamą langą ir norime kuo greičiau jį užverti.

Sukčiai išnaudoja būtent šį automatizmą. Jie nekuria visiškai naujos situacijos – nukopijuoja tai, kuo jau pasitikime. Netikras langas gali turėti panašias spalvas, logotipą, varnelę ir pažįstamai skambančias instrukcijas.

Kartais tokie langai atsiranda ne akivaizdžiai apgaulingose svetainėse. Nusikaltėliai gali pasinaudoti nulaužtu senu forumu, tinklaraščiu, naujienų puslapiu ar kita svetaine, kurioje žmonės lankėsi metų metus. Todėl įprastas patarimas „neikite į įtartinus puslapius“ ne visada apsaugo.

Svetainė gali atrodyti pažįstama, tačiau jos turinys jau būna pakeistas arba ant viršaus rodomas kenkėjiškas langas.

"Aš ne robotas"

Ką sukčiai gali rasti kompiuteryje

Paleista kenkėjiška programa gali mėginti surinkti naršyklėje saugomus prisijungimo duomenis, automatinio užpildymo informaciją, kortelių duomenis ir kitą jautrią informaciją.

Ypač vertingi vadinamieji seanso slapukai. Tai nedideli duomenų fragmentai, leidžiantys svetainei prisiminti, kad žmogus jau prisijungęs prie savo paskyros. Jeigu nusikaltėliams pavyksta juos pavogti ir panaudoti, kai kuriais atvejais jie gali patekti į paskyrą net nežinodami slaptažodžio.

Tai nereiškia, kad dviejų žingsnių patvirtinimas yra bevertis. Jį vis tiek būtina įjungti – jis sustabdo daugybę kitų bandymų prisijungti. Tačiau vien jo nepakanka, jeigu pats įrenginys užkrėstas ir sukčiai perima jau aktyvią prisijungimo sesiją.

Pavogta el. pašto paskyra dažnai tampa pradžia. Per ją galima atkurti kitų paskyrų slaptažodžius, perskaityti asmeninį susirašinėjimą ar apsimesti savininku ir apgaudinėti jo artimuosius.

Jeigu naršyklėje išsaugoti mokėjimo duomenys, pavojus tampa dar rimtesnis. Nusikaltėliai gali bandyti atsiskaityti kortele, prisijungti prie elektroninės prekybos paskyrų arba išgauti papildomą informaciją kitais būdais.

Trys ženklai, kuriuos pamačius puslapį reikia uždaryti

Pirmasis įspėjimas – patikrinimas prašo išeiti už naršyklės ribų. Tikra „captcha“ gali liepti pažymėti langelį, pasirinkti paveikslėlius ar palaukti, kol bus atlikta automatinė patikra. Ji neprašo atidaryti „PowerShell“, komandų eilutės ar lango „Vykdyti“.

Antrasis ženklas – prašymas ką nors nukopijuoti, įklijuoti ar paleisti. Nesvarbu, kaip įtikinamai parašyta instrukcija. Jeigu tinklalapis liepia spausti „Win+R“, „Ctrl+V“ ir „Enter“, tai nėra įprasta saugumo procedūra.

Trečiasis ženklas – netikėtas failo ar programėlės siūlymas. Telefonuose sukčiai gali raginti įsidiegti „saugos atnaujinimą“, naują naršyklę, sertifikatą ar patikrinimo programą. Oficialus interneto puslapis neprašo diegti atsitiktinės programėlės tam, kad būtų įrodyta, jog naudotojas nėra robotas.

Kartais apgaulę išduoda ir smulkmenos: kreivai atrodantis logotipas, neįprastas šriftas, gramatinės klaidos ar langas, visiškai uždengiantis puslapį. Tačiau pasikliauti vien išvaizda pavojinga – gerai paruošta klastotė gali atrodyti beveik nepriekaištingai.

Patikimiausia taisyklė labai paprasta: tikras patvirtinimas baigiasi naršyklėje.

Kaip sumažinti pavojų kasdien

Naršyklę ir operacinę sistemą verta reguliariai atnaujinti. Atnaujinimai ne tik pakeičia programos išvaizdą – jie užtaiso saugumo spragas, kuriomis naudojasi nusikaltėliai.

Slaptažodžiai skirtingoms paskyroms turėtų būti unikalūs. Jeigu tas pats slaptažodis naudojamas el. pašte, socialiniame tinkle ir elektroninėje parduotuvėje, vienos paskyros praradimas gali atverti kelią į visas kitas.

Patogiausia naudoti patikimą slaptažodžių tvarkyklę. Ji leidžia kurti ilgus ir skirtingus slaptažodžius, kurių nereikia prisiminti. Svarbiausioms paskyroms – ypač el. paštui, bankui ir socialiniams tinklams – būtina įjungti papildomą prisijungimo patvirtinimą.

Banko kortelės duomenų naršyklėje geriau nelaikyti, jeigu tuo pačiu kompiuteriu naudojasi keli žmonės arba jame diegiama daug nepatikrintų programų ir plėtinių. Patogumas sutaupo keliolika sekundžių, tačiau finansinės informacijos apsauga svarbesnė.

Reklamos ir kenkėjiško turinio blokavimo priemonės gali sumažinti riziką, tačiau jos nėra stebuklingas skydas. Plėtinį reikėtų diegti tik iš oficialios naršyklės parduotuvės, patikrinus jo kūrėją, atsiliepimus ir prašomus leidimus. Atsitiktinis „reklamos blokatorius“ pats gali tapti problema.

Ką daryti, jeigu komandą jau paleidote

Pirmiausia reikia atjungti kompiuterį nuo interneto. Išjunkite belaidį ryšį arba atjunkite tinklo laidą. Tai gali sustabdyti tolesnį duomenų siuntimą, nors negarantuoja, kad informacija dar nebuvo perduota.

Slaptažodžius keiskite iš kito, patikimo įrenginio. Pradėkite nuo pagrindinio el. pašto, nes per jį dažniausiai atkuriamos kitos paskyros. Po to pakeiskite banko, socialinių tinklų, debesų saugyklų ir kitų svarbių paslaugų prisijungimus.

Vien pakeisti slaptažodį ne visada pakanka. Paskyrų nustatymuose reikėtų pasirinkti funkciją, kuri atjungia visus kitus įrenginius arba užbaigia aktyvias sesijas. Taip galima panaikinti dalį pavogtų prisijungimų.

Jeigu kompiuteryje buvo saugomi kortelės ar banko duomenys, būtina susisiekti su banku. Darbuotojams reikėtų tiesiai pasakyti, kad įrenginyje galėjo būti paleista kenkėjiška programa ir prisijungimo duomenys galėjo būti pavogti. Bankas gali laikinai apriboti operacijas, stebėti įtartinus mokėjimus arba pasiūlyti pakeisti kortelę.

Užkrėstą kompiuterį reikia patikrinti patikima saugumo programa. Sudėtingesniais atvejais saugiausia kreiptis į specialistą arba iš naujo įdiegti operacinę sistemą, ypač jeigu įrenginyje buvo tvarkomi finansiniai, darbo ar kiti jautrūs duomenys.

Svarbu nepanikuoti, bet ir neatidėlioti. Kuo greičiau nutraukiamas ryšys, pakeičiami prisijungimai ir įspėjamas bankas, tuo daugiau galimybių išvengti rimtesnių nuostolių.

Pavojingiausia čia ne technologija, o mūsų pasitikėjimas

Ši apgaulė veikia ne todėl, kad žmonės neišmano kompiuterių. Ji veikia todėl, kad visi esame pavargę nuo langų, pranešimų ir patvirtinimų. Norime tiesiog perskaityti straipsnį, atsisiųsti failą ar patekti į svetainę, todėl instrukcijas vykdome beveik nežiūrėdami.

Po tokių istorijų kiekvienas neįprastas „captcha“ langas ima atrodyti kitaip. Pati varnelė nėra priežastis panikuoti, tačiau vos puslapis paprašo atidaryti sistemos langą, įklijuoti komandą ar atsisiųsti tariamą atnaujinimą, skirtuką reikia uždaryti.

Jokia svetainė nėra tokia svarbi, kad dėl jos reikėtų paleisti komandą, kurios nesuprantame.

Šią taisyklę verta pasakyti ne tik vaikams ar vyresniems tėvams. Sukčiai taikosi ne į kvailus žmones. Jie taikosi į pavargusius, skubančius ir prie kasdienių interneto ritualų pripratusius žmones.

O tokiais kartais tampame visi.