Šių namo idėjų daugelis nori tik projekte: pastačius jos kainuoja, bet dažnai lieka nenaudojamos
Projektuojant namą labai lengva suplanuoti ne tik tai, ko šeimai iš tiesų reikia, bet ir gyvenimą, kurį tikimasi kada nors pradėti gyventi. Brėžiniuose atsiranda biliardo kambarys, namų kino salė, balkonas rytinei kavai, baseinas ir didžiulis garažas. Atrodo, kad nuosavas namas pagaliau leis turėti viską, kam bute nebuvo vietos.
Problema išryškėja jau apsigyvenus. Biliardas žaidžiamas kelis kartus per metus, į balkoną beveik niekas neina, o baseiną tenka šildyti, valyti ir prižiūrėti net tada, kai juo nesinaudojama. Kiekvienas papildomas kvadratinis metras vis tiek kainavo statant, jį reikia šildyti, vėdinti, valyti ir ilgainiui remontuoti.
Tai nereiškia, kad visi šie sprendimai savaime blogi. Jeigu šeima reguliariai plaukioja, kasdien naudojasi pirtimi ar turi aiškų poreikį dideliam garažui, tokios erdvės gali būti vertingos. Tačiau prieš įtraukiant jas į projektą verta savęs paklausti ne „kaip būtų smagu“, o „kaip dažnai tuo iš tikrųjų naudosimės“.
Pramogų kambariai gražiai atrodo vizualizacijose, bet reikalauja daug ploto
Atskira biliardo salė, namų kino kambarys ar žaidimų erdvė dažnai atrodo kaip tikro svajonių namo ženklas. Tačiau tokioms patalpoms reikia daugiau vietos, nei gali pasirodyti iš pradžių. Vien stalo pastatyti neužtenka – aplink jį turi likti pakankamai erdvės laisvai judėti, laikyti inventorių ir priimti svečius.
Biliardo kambariui gali prireikti maždaug 25–30 kvadratinių metrų. Tai beveik nedidelio buto plotas, kuris statybų metu gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Jeigu biliardas žaidžiamas tik per kelias šventes per metus, tokia patalpa didžiąją laiko dalį tampa brangiu sandėliu arba kambariu, kuriame kaupiasi nenaudojami daiktai.
Panaši situacija ir su namų kino sale. Šiandien didelį televizorių, kokybišką garso sistemą ir patogią sofą galima įrengti bendroje svetainėje. Atskirai patalpai reikia papildomos garso izoliacijos, vėdinimo ir vietos, tačiau šeima dažnai vis tiek renkasi žiūrėti filmą ten, kur patogiau atsinešti maistą, bendrauti ir būti kartu.
Dar daugiau įsipareigojimų sukuria vidaus baseinas. Be pačios statybos, reikia vandens filtravimo, šildymo, sausinimo ir galingos vėdinimo sistemos. Jei drėgmė valdoma netinkamai, ji gali pažeisti apdailą ir konstrukcijas, skatinti pelėsio atsiradimą. Todėl baseinas nėra vienkartinis pirkinys – tai nuolatinės išlaidos, kurios lieka net tada, kai šeima juo naudojasi retai.

Rūsys ir balkonas dažnai kainuoja daugiau, nei suteikia naudos
Rūsys iš pradžių atrodo labai praktiškas. Jame galima įrengti katilinę, sandėliuką, sporto zoną ar laikyti sezoninius daiktus. Tačiau požeminio aukšto statyba paprastai yra gerokai sudėtingesnė nei tokio pat ploto patalpų įrengimas virš žemės.
Reikia atlikti daugiau kasimo darbų, įrengti tvirtas laikančiąsias konstrukcijas, drenažą, patikimą hidroizoliaciją ir vėdinimą. Jei sklype aukštas gruntinis vanduo ar sunkus, drėgmę laikantis gruntas, rūsys gali tapti viena brangiausių viso namo dalių. Net nedidelė hidroizoliacijos klaida vėliau gali reikšti drėgnas sienas, pelėsį ir sudėtingą remontą.
Jeigu sklype pakanka vietos, paprastas antžeminis sandėliukas ar ūkinė patalpa dažnai kainuoja pigiau ir yra patogiau pasiekiama. Rūsį verta rinktis tada, kai tam yra aiški priežastis – ribotas sklypo plotas, reljefas ar konkretus techninis poreikis, o ne vien noras „turėti daugiau vietos“.
Panašiai nutinka ir su balkonu privačiame name. Vizualizacijoje jis atrodo romantiškai: rytinė kava, saulėlydis ir vaizdas į sodą. Tačiau praktiškai žmonės dažniausiai renkasi terasą pirmame aukšte, nes į ją lengviau atsinešti maistą, išvesti vaikus ar tiesiog išeiti iš svetainės.
Nedidelis balkonas neretai tampa vieta, kurią reikia valyti nuo lapų ir sniego, prižiūrėti jo dangą bei turėklus, tačiau naudoti tenka vos kelis kartus per sezoną. Be to, balkonas yra papildoma vieta, kur gali atsirasti vandens pratekėjimų ir šalčio tiltų. Jeigu jis planuojamas tik dėl namo išvaizdos, verta apsvarstyti, ar tą patį architektūrinį efektą galima pasiekti paprasčiau.
Patogiai paslėptos sistemos vėliau gali tapti beveik nepasiekiamos
Statant namą norisi techninius įrenginius kuo geriau paslėpti. Tačiau sprendimas, kuris gražiai atrodo pirmą dieną, po dešimties metų gali gerokai apsunkinti remontą. Vienas tokių pavyzdžių – vandens gręžinys po namu arba sunkiai pasiekiamoje patalpoje.
Gręžinio siurblį, vamzdžius ir kitą įrangą anksčiau ar vėliau gali tekti iškelti, pakeisti ar išvalyti. Tam reikia ne tik vietos virš gręžinio, bet kartais ir specialios technikos bei patogaus privažiavimo. Jei gręžinys atsiduria po pastatu, prieiga gali būti tokia sudėtinga, kad paprastas remontas virsta brangiu statybiniu darbu.
Todėl gręžinį saugiau projektuoti už namo ribų ir palikti galimybę prie jo privažiuoti. Tas pats principas taikomas šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir elektros sistemoms. Įranga turi būti ne tik paslėpta, bet ir lengvai pasiekiama aptarnavimui.
Apie priežiūrą verta galvoti net planuojant paprastus vamzdynus ar kolektorius. Jeigu kiekvienam gedimui reikės ardyti plyteles, grindis arba sienas, estetiškas sprendimas ilgainiui taps labai nepraktiškas. Geras namo projektas numato ne tik tai, kaip sistema veiks, bet ir kaip ji bus remontuojama.

Garažas ir pirtis namo viduje reikalauja daugiau apsaugos, nei atrodo
Su namu sujungtas garažas tikrai patogus lietingą ar šaltą dieną. Iš automobilio galima patekti tiesiai į gyvenamąsias patalpas, nereikia eiti per kiemą. Tačiau toks garažas turi būti labai gerai atskirtas nuo namo, nes jame kaupiasi automobilių išmetamosios dujos, degalų, alyvos, gumos ir kitų medžiagų kvapai.
Didžiausia problema atsiranda ne dėl paties garažo, o dėl prastai įrengto sandarumo ir vėdinimo. Jeigu durys į namą nesandarios arba garaže nėra tinkamos ištraukimo sistemos, kvapai gali patekti į koridorių ir kitus kambarius. Dėl to tarp garažo ir gyvenamosios dalies verta numatyti techninę patalpą ar tambūrą, sandarias duris ir atskirą vėdinimą.
Jeigu automobilį garaže planuojama laikyti tik retkarčiais, paprasta stoginė gali būti pigesnė ir praktiškesnė. Ji apsaugo nuo lietaus, sniego ir tiesioginės saulės, tačiau nereikalauja tokio sudėtingo vėdinimo, šildymo ir priešgaisrinių sprendimų. Atskiras sandėliukas tuo metu gali būti skirtas padangoms, įrankiams ir sodo technikai.
Atidžiai reikėtų planuoti ir pirtį. Gerai įrengta sausa pirtis gyvenamajame name gali veikti be didesnių problemų, tačiau gausiai vandeniu naudojamai garinei pirčiai reikia itin patikimos hidroizoliacijos, vėdinimo ir konstrukcijų apsaugos. Drėgmė neturi patekti į šiltinimo sluoksnius ar gretimas patalpas.
Jeigu šeima mėgsta tradicinę pirtį su vantomis, dideliu garų kiekiu ir poilsio zona, atskiras pastatas gali būti praktiškesnis. Jame lengviau suvaldyti drėgmę, kvapus ir temperatūrą, o namo gyvenamosios patalpos lieka apsaugotos.
Geriausias būdas išvengti brangių klaidų – prieš patvirtinant projektą įsivaizduoti ne šventinį savaitgalį, o paprastą lapkričio antradienį. Kas tą dieną naudosis balkonu, baseinu, kino sale ar biliardo kambariu? Jeigu aiškaus atsakymo nėra, galbūt šeimai daugiau naudos duos mažesnis namas, erdvesnė svetainė, patogi terasa ir gerai suplanuotos kasdienės patalpos. Kuo mažiau nenaudojamo ploto, tuo pigiau namą ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti daugelį metų.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.