Levandos gali pražysti dar kartą: rugpjūtį svarbu nukirpti tik vieną augalo dalį
Vasaros viduryje levandų kerai dažnai atrodo taip, lyg jų gražiausias laikas jau būtų pasibaigęs. Violetiniai žiedynai paruduoja, stiebai išretėja, o pats augalas ima atrodyti pavargęs. Tačiau tinkamai apgenėta levanda rugpjūtį dar gali išleisti naujų žiedstiebių ir prieš rudenį pražysti antrą kartą.
Svarbiausia nelaukti, kol visi žiedai visiškai išdžius ir augalas pradės brandinti sėklas. Tam levanda sunaudoja nemažai energijos, kuri galėtų būti nukreipta naujiems ūgliams ir pumpurams auginti. Pašalinus nužydėjusius žiedynus, augalas gauna signalą, kad žydėjimo ciklas dar nesibaigė.
Vis dėlto rugpjūčio genėjimas turi būti saikingas. Per giliai nukirpus seną, sumedėjusią krūmo dalį, levanda gali sunkiai atželti, o per vėlai paskatinti jauni ūgliai nespės sutvirtėti iki šalnų. Todėl svarbu ne tik tai, kad kerą apkirpsite, bet ir kur tiksliai sustos genėjimo žirklės.
Nukirpkite ne tik žiedą, bet ir dalį žalio stiebo
Vien nužydėjusio žiedyno pašalinimo dažniausiai nepakanka. Žiedstiebį verta trumpinti kartu su maždaug 2–3 centimetrais žalios jo dalies. Taip pašalinama sėklas brandinanti viršūnė ir paskatinami žemiau esantys šoniniai pumpurai.
Patogiausia viena ranka suimti kelis nužydėjusius stiebus, o kita juos nukirpti taip, kad visas kerelis išlaikytų apvalią, kompaktišką formą. Nereikia kiekvieno stiebo matuoti atskirai, tačiau verta nuolat stebėti, kad žirklės kirptų tik žalią, lankstesnę dalį.
Pjūvis turėtų būti atliekamas švariomis ir aštriomis genėjimo žirklėmis. Atšipęs įrankis stiebus traiško, todėl žaizdos gyja lėčiau ir padidėja ligų rizika. Jei genimos kelios levandos, ypač jeigu kuri nors atrodo silpna ar pažeista, žirkles tarp augalų pravartu nuvalyti.
Po genėjimo kerelis turėtų atrodyti žemesnis, tankesnis ir tolygiai apvalus. Jo nereikia nukirpti taip stipriai, kaip pavasarį formuojamų dekoratyvinių krūmų. Rugpjūčio tikslas – pašalinti nužydėjusias viršūnes ir paskatinti augalą išleisti trumpų naujų ūglių, o ne visiškai atnaujinti krūmą.
Jeigu levanda sveika, auga saulėje ir nėra užmirkusi, po kelių savaičių tarp lapų gali pasirodyti naujų žiedstiebių. Antrasis žydėjimas dažniausiai būna kuklesnis už pirmąjį, tačiau šiltą vasaros pabaigą gali tęstis iki pirmųjų vėsesnių rudens naktų.

Svarbiausia neįkirpti į seną sumedėjusią dalį
Didžiausia klaida genint levandas – kirpti iki pat senos, pilkšvai rudos medienos. Vyresnių kerų apačioje stiebai natūraliai sumedėja, o jų gebėjimas išleisti naujus ūglius yra gerokai silpnesnis nei žalioje augalo dalyje.
Jeigu žirklės nukerta visą žalią ūglį ir lieka tik plikas sumedėjęs stiebas, šaka gali nebeatželti. Tuomet krūme susidaro tuščių vietų, jis praranda taisyklingą formą ir pamažu retėja. Didesni pažeidimai taip pat sunkiau gyja, todėl drėgnu oru gali tapti vartais ligoms.
Saugiausia taisyklė – ant kiekvieno trumpinamo stiebo palikti matomų žalių lapelių. Kol žemiau pjūvio yra gyva, lapuota dalis, augalas turi daugiau galimybių iš jos išleisti naują augimą.
Labai senos, išsikerojusios ir per daugelį metų beveik negenėtos levandos vienu stipriu kirpimu neatjauninamos. Bandymas per vieną sezoną jas sumažinti perpus gali baigtis dalies šakų žūtimi. Tokius kerus geriau tvarkyti palaipsniui, kasmet saikingai trumpinant žaliąją dalį ir nepaliekant nužydėjusių stiebų iki žiemos.
Jaunesnes levandas galima formuoti drąsiau, nes jų stiebai dar nėra stipriai sumedėję. Vis dėlto ir joms nereikėtų pašalinti daugiau žalios masės, nei būtina nužydėjusiems žiedynams nupjauti ir formai pataisyti.
Kada genėti, kad nauji ūgliai spėtų pasiruošti žiemai
Geriausias laikas šiam darbui – kai pirmasis žydėjimas jau baigiasi, tačiau stiebai dar nėra visiškai išdžiūvę. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai būna liepos pabaiga arba pirmoji rugpjūčio pusė, priklausomai nuo veislės, vietovės ir konkrečių metų orų.
Kuo anksčiau pašalinami nužydėję žiedai, tuo daugiau laiko levanda turi išleisti naujų ūglių ir, esant palankioms sąlygoms, dar kartą sukrauti pumpurus. Laukiant iki rugpjūčio pabaigos, antrojo žydėjimo tikimybė mažėja, o jauni stiebai gali nespėti pakankamai sutvirtėti iki rudens šalnų.
Genėti geriausia sausą dieną, kai ant augalo nėra rasos ar lietaus vandens. Po pjūvio stiebų paviršius greičiau apdžiūsta, todėl sumažėja puvimo ir grybinės infekcijos rizika. Jei artimiausiomis valandomis numatoma stipri liūtis, darbą geriau atidėti.
Rugsėjį stipriai trumpinti levandų jau nereikėtų. Tuo metu galima pašalinti vieną kitą nulūžusį, nudžiūvusį ar aiškiai sergantį stiebą, tačiau viso kero formavimą saugiau palikti pavasariui. Rudenį smarkiai apkirptas augalas žiemą lieka mažiau apsaugotas, o vėlai išaugę minkšti ūgliai yra jautrūs šalčiui.
Pavasarį, kai tampa aišku, kurios šakelės peržiemojo, pašalinamos nušalusios ir išdžiūvusios dalys. Tuo pačiu kerui vėl suteikiama apvali forma, tačiau ir tuomet paliekama gyvos žalios masės.
Po genėjimo levandai svarbiau saulė nei gausus laistymas
Nukirpus nužydėjusius žiedynus levandos nereikia gausiai tręšti ar kasdien laistyti. Tai sausas ir laidžias dirvas mėgstantis augalas, todėl per didelė priežiūra jam gali pakenkti labiau nei trumpalaikis drėgmės trūkumas.
Jeigu vasara sausa, po genėjimo levandą galima saikingai palaistyti, tačiau tarp laistymų žemė turi spėti pradžiūti. Nuolat šlapia dirva ir vandens sąstingis aplink šaknis yra viena dažniausių priežasčių, kodėl kerai pradeda gelsti, vysti ar pūti.
Levandoms geriausiai tinka atvira, didžiąją dienos dalį saulės apšviečiama vieta. Pavėsyje jos ne tik žydi silpniau, bet ir augina ilgesnius, minkštesnius stiebus, kurie lengviau išgula. Antrasis žydėjimas tokioje vietoje taip pat mažiau tikėtinas.
Dirva turėtų būti lengva, laidi orui ir vandeniui. Sunkioje molingoje žemėje aplink šaknis ilgai laikosi drėgmė, todėl prieš sodinant ją verta pagerinti žvyru, rupiu smėliu ar kita drenažą didinančia medžiaga. Vazone augančiai levandai būtinos skylės dugne, kad po lietaus ar laistymo vanduo neužsistovėtų.
Papildomas gausus tręšimas rugpjūtį nėra pageidautinas. Daug azoto turinčios trąšos paskatintų minkštų lapinių ūglių augimą, tačiau jie gali nespėti sumedėti iki žiemos. Levandos natūraliai geriau jaučiasi ne itin derlingoje žemėje, todėl po genėjimo joms dažniausiai užtenka saulės, saikingo laistymo ir tinkamos dirvos.
Kodėl kai kurios levandos antrą kartą nepražysta
Net ir tinkamai nugenėtas augalas ne visada sukrauna antrą žiedų bangą. Rezultatas priklauso nuo levandos rūšies, jos amžiaus, augimo vietos ir likusios vasaros orų. Jeigu rugpjūtis vėsus, lietingas ir mažai saulėtas, augalas gali užauginti tik naujų žalių ūglių.
Silpnai žydės ir per tankiai pasodintos levandos. Kai kerai liečiasi tarpusavyje, tarp jų blogiau cirkuliuoja oras, ilgiau laikosi drėgmė ir augalai gauna mažiau šviesos. Tokiu atveju net teisingas genėjimas neišspręs pagrindinės problemos.
Naujo žydėjimo gali nebūti ir tuomet, kai augalas visą vasarą kovojo su šaknų užmirkimu, ligomis ar maisto medžiagų trūkumu. Tokiai levandai pirmiausia reikia atkurti sveiką augimą, o ne skatinti ją dar kartą žydėti.
Vis dėlto nužydėjusių stiebų pašalinimas naudingas net ir tada, kai naujų žiedų nepasirodo. Kerelis nešvaisto energijos sėkloms brandinti, išlaiko tvarkingesnę formą, mažiau išgula ir geriau pasiruošia kitam sezonui.
Todėl rugpjūtį svarbiausia nepersistengti. Nukirpkite parudavusius žiedynus su nedidele žalio stiebo dalimi, palikite lapuotą augimą ir nelieskite seno sumedėjusio pagrindo. Toks trumpas darbas gali ne tik pratęsti levandų žydėjimą, bet ir padėti kerui išlikti tankiam bei sveikam dar ne vienus metus.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.