JAV nukaldino paskutinį centą: moneta valstybei kainavo beveik keturis kartus daugiau, nei buvo verta

Daugiau nei du šimtmečius amerikiečiai vieno cento monetas mesdavo į taupykles, palikdavo automobiliuose, rasdavo tarp sofos pagalvių ar tiesiog atsisakydavo pasiimti grąžą. Tačiau ši maža moneta Jungtinėms Valstijoms tapo stebėtinai brangia problema – pagaminti vieną centą kainavo beveik keturis kartus daugiau, nei buvo parašyta ant pačios monetos.

2025 metų lapkričio 12 dieną Filadelfijoje buvo nukaldinta paskutinė JAV vieno cento moneta. Taip baigėsi 232 metus trukusi istorija, prasidėjusi dar XVIII amžiuje. Sprendimas sustabdyti gamybą priimtas ne todėl, kad amerikiečiai staiga nustojo naudoti grynuosius pinigus, o dėl paprastos ekonominės priežasties: vieno cento moneta valstybei kasmet nešė dešimtis milijonų dolerių nuostolių.

Paradoksas tapo pernelyg akivaizdus. Moneta, kurios nominali vertė yra vienas centas, 2024 metais pagaminti ir išplatinti kainavo 3,69 cento. Kuo daugiau tokių monetų buvo kaldinama, tuo daugiau pinigų prarasdavo JAV iždas.

Vienas centas valstybei kainavo 3,69 cento

Iš pirmo žvilgsnio vienos mažos monetos gamybos kaina gali pasirodyti nereikšminga. Tačiau JAV kasmet buvo kaldinami milijardai vieno cento monetų, todėl kelių centų skirtumas virsdavo milžiniška suma.

JAV monetų kalyklos duomenimis, 2024 metais vieno cento monetų gamyba ir platinimas Iždo departamentui atnešė maždaug 85,3 mln. JAV dolerių nuostolį. Kitaip tariant, valstybė išleisdavo gerokai daugiau pinigų monetoms pagaminti, nei jų bendra nominali vertė.

Padėtis kasmet tik blogėjo. Dar metais anksčiau vienos monetos gamyba kainavo apie 3,07 cento, tačiau per vienus metus ši suma padidėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 3,69 cento.

Monetos kainą sudarė ne tik metalas. Reikėjo apmokėti žaliavas, kaldinimo įrangą, darbuotojų darbą, transportavimą, pakavimą ir paskirstymą bankams. Kai visos šios išlaidos buvo sudėtos, paaiškėjo, kad centas jau seniai nebėra pigus pinigas.

Ekonominiu požiūriu situacija tapo sunkiai pateisinama. Valstybė išleisdavo beveik keturis centus tam, kad į apyvartą paleistų monetą, kurios vertė buvo vos vienas centas.

Amerikiečiai bijojo slapto kainų pakėlimo

Nepaisant akivaizdžių nuostolių, vieno cento atsisakymas Jungtinėse Valstijose ilgą laiką kėlė ginčų. Dalis gyventojų ir prekybininkų baiminosi, kad panaikinus mažiausią monetą parduotuvės pradės kainas apvalinti pirkėjų nenaudai.

Pavyzdžiui, jeigu galutinė grynaisiais mokama suma būtų 10,02 dolerio, ją tektų apvalinti iki artimiausių penkių centų. Pirkėjai baiminosi, kad prekybininkai dažniau apvalins į didesnę pusę ir taip nepastebimai surinks milijonus papildomų dolerių.

Šis reiškinys net buvo vadinamas paslėptu apvalinimo mokesčiu. Kritikai tvirtino, kad labiausiai jį pajustų mažesnes pajamas gaunantys žmonės, kurie dažniau atsiskaito grynaisiais.

Tačiau kasos operacijų analizės parodė kitokį vaizdą. Kai vienos sumos apvalinamos aukštyn, o kitos žemyn, skirtumai iš esmės vienas kitą panaikina. Ilgesniu laikotarpiu poveikis vartotojo piniginei turėtų būti labai mažas.

Be to, apvalinama būtų tik galutinė grynaisiais mokama suma, o ne kiekvienos prekės kaina. Atsiskaitant banko kortele ar telefonu, suma galėtų likti tiksli iki vieno cento, todėl skaitmeninius mokėjimus naudojantys žmonės pokyčio beveik nepastebėtų.

Paskutinė moneta nukaldinta, bet centai niekur nedings

Gamybos sustabdymas nereiškia, kad vieno cento monetos staiga tapo nebegaliojančios. JAV apyvartoje jų vis dar yra apie 114 milijardų.

Dalis šių monetų laikoma bankuose, prekybos įmonėse ar gyventojų taupyklėse. Dar daugiau centų tikriausiai guli stalčiuose, automobiliuose, dėžėse, tarp baldų ar kitose vietose, kur žmonės juos padėjo ir pamiršo.

Visos apyvartoje esančios monetos ir toliau lieka teisėta mokėjimo priemone. Jomis galima atsiskaityti, jas galima įnešti į banką arba keisti. Skirtumas tik tas, kad naujų vieno cento monetų nebebus gaminama.

Todėl centas iš amerikiečių kasdienybės trauksis labai lėtai. Pirmiausia monetų pradės trūkti bankams ir prekybininkams, vėliau vis daugiau grynųjų mokėjimų sumų bus apvalinama iki artimiausių penkių centų.

Tai gali užtrukti ne vienus metus. Jungtinėse Valstijose monetų yra tiek daug, kad net sustabdžius gamybą jos dar ilgai cirkuliuos tarp parduotuvių, bankų ir gyventojų.

Paskutinis nukaldintas centas greičiausiai taps kolekcine vertybe. Nors ant jo parašyta vos vieno cento suma, simbolinė ir istorinė tokios monetos vertė gali būti nepalyginamai didesnė.

Sutaupyti milijonai gali sukurti naują problemą

JAV Iždo departamentas skaičiuoja, kad nustojus gaminti vieno cento monetas vien žaliavoms kasmet bus sutaupoma maždaug 56 mln. JAV dolerių. Tačiau ekspertai perspėja, kad dalis šios naudos gali išnykti dėl kitos monetos.

Atsisakius vieno cento, gali padidėti penkių centų monetų, JAV vadinamų nikeliais, poreikis. Problema ta, kad jų gamyba taip pat yra nuostolinga.

2024 metais vienos penkių centų monetos pagaminimas kainavo apie 13,8 cento. Tai daugiau nei du kartus viršijo jos nominalią vertę. Jeigu JAV monetų kalyklai teks gaminti daugiau nikelių, vieno cento atsisakymas gali neatnešti tiek sutaupymo, kiek tikimasi.

Taip susidaro dar vienas paradoksas: valstybė nutraukė monetos, kainuojančios beveik keturis kartus daugiau už savo vertę, gamybą, tačiau ją pakeisti gali tekti kita moneta, kurios kaldinimas taip pat nuostolingas.

Ilgalaikėje perspektyvoje JAV gali tekti keisti monetų sudėtį, ieškoti pigesnių metalų arba dar kartą svarstyti, ar šiuolaikinėje ekonomikoje apskritai reikalingos tokios mažos nominalios vertės monetos.

Vieno cento pabaiga tapo ne tik finansiniu sprendimu. Tai ženklas, kaip smarkiai per 232 metus pasikeitė pinigų vertė. Kadaise už vieną centą buvo galima ką nors nusipirkti, o dabar pati moneta dažnai laikoma neverta net pastangų pasilenkti ir ją pakelti nuo žemės.

Tačiau net ir sustabdžius gamybą šios monetos istorija nesibaigia. Milijardai centų dar ilgai liks amerikiečių kišenėse, taupyklėse ir parduotuvių kasose – kaip mažas priminimas apie pinigą, kurį pagaminti galiausiai tapo brangiau nei jį turėti.