Kol vieni bijo, kad dirbtinis intelektas atims darbus, kiti gali tapti naujuoju elitu: elektrikai ir santechnikai atsidūrė netikėtoje vietoje

Dirbtinis intelektas daugeliui vis dar siejasi su programuotojais, biurais, kompiuteriais ir žmonėmis, kurie visą dieną dirba prie ekranų. Vieni svarsto, ar DI neatims jų darbo, kiti mokosi naudotis naujais įrankiais, o treti vis dar mano, kad ši technologijų banga jų gyvenimo beveik nepalies. Tačiau „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pateikė visiškai kitokį kampą: dirbtinio intelekto bumas gali smarkiai padidinti ne tik technologijų specialistų, bet ir elektrikų, santechnikų, statybininkų bei kitų praktinių profesijų paklausą.

Jo mintis paprasta: dirbtinis intelektas neegzistuoja vien debesyje ar kompiuterio ekrane. Jam reikia milžiniškos fizinės infrastruktūros – duomenų centrų, elektros tinklų, aušinimo sistemų, kabelių, metalinių konstrukcijų, serverių patalpų, apsaugos, priežiūros ir nuolatinio aptarnavimo. Visa tai turi kažkas suprojektuoti, sumontuoti, prijungti ir prižiūrėti.

Todėl kalbos apie DI ateitį vis dažniau persikelia iš programuotojų kabinetų į statybų aikšteles, elektros skydines ir inžinerines patalpas. Kitaip tariant, naujoji technologijų era gali būti labai naudinga tiems, kurie moka dirbti rankomis ir turi realų amatą.

„Nvidia“ vadovas: reikės elektrikų, santechnikų ir statybininkų

Pasaulio ekonomikos forume Davose kalbėdamas su „BlackRock“ vadovu Larry Finku, „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas dirbtinio intelekto plėtrą pavadino milžinišku infrastruktūros etapu. Pasak jo, DI nėra vien programa ar algoritmas – tai visa sistema, kuriai reikia energijos, lustų, duomenų centrų, modelių ir pritaikymo kasdieniame gyvenime.

Būtent todėl, jo teigimu, ateityje reikės daugybės žmonių, kurie statys ir aptarnaus šią infrastruktūrą. Huangas pabrėžė, kad „mums reikės santechnikų, elektrikų, statybininkų ir metalo apdirbėjų“.

Ši mintis skamba netikėtai tiems, kurie iki šiol manė, kad dirbtinis intelektas pirmiausia kurs dar daugiau darbo programuotojams. Iš tikrųjų DI bumas jau dabar kelia didžiulį fizinės infrastruktūros poreikį. Duomenų centrai turi būti ne tik pastatyti, bet ir aprūpinti elektra, aušinimu, ryšio linijomis bei saugiomis inžinerinėmis sistemomis.

Kuo daugiau įmonių naudoja DI, tuo daugiau reikia serverių. Kuo daugiau serverių, tuo daugiau energijos, kabelių, vėsinimo, patalpų ir specialistų, kurie sugebėtų visa tai įrengti.

Kodėl elektrikas gali tapti svarbesnis, nei atrodo

Elektriko darbas tokioje ateityje nebėra tik „pakeisti rozetę“ ar „sutvarkyti skydinę“. Duomenų centrams, gamykloms, biurams, saulės elektrinėms, elektromobilių įkrovimo vietoms ir moderniems namams reikia sudėtingų elektros sistemų. Jas turi įrengti žmonės, kurie išmano apkrovas, saugumą, automatiką ir realias darbo sąlygas.

Lietuvoje tai taip pat nėra tolima tema. Nors mūsų rinka mažesnė nei JAV, elektrikai jau reikalingi ne tik įprastiems namų darbams. Žmonės įsirengia saulės elektrines, baterijas, šilumos siurblius, elektromobilių įkrovimo stoteles, išmanias namų sistemas. Verslui reikia patikimos elektros, serverinių, apsaugos sistemų, gamybos įrangos ir automatizavimo.

Kuo labiau viskas skaitmenizuojama, tuo labiau išauga priklausomybė nuo elektros ir infrastruktūros. O kai sistema sustoja, graži programinė įranga nepadeda – reikia žmogaus, kuris moka rasti gedimą, prijungti įrangą ir užtikrinti, kad viskas veiktų saugiai.

Todėl elektriko profesija gali būti viena iš tų, kurios vertė ateityje tik didės. Ne todėl, kad tai madinga, o todėl, kad be tokių specialistų neveiks nei modernūs namai, nei verslas, nei dirbtinio intelekto infrastruktūra.

Santechnikai taip pat gali tapti aukso vertės

Iš pirmo žvilgsnio santechnikai su dirbtiniu intelektu atrodo mažai susiję. Tačiau duomenų centrai ir modernūs pastatai reikalauja ne tik elektros. Jiems reikia aušinimo, vandens sistemų, vamzdynų, šilumos valdymo, techninių patalpų ir nuolatinės priežiūros.

Serveriai išskiria didžiulį kiekį šilumos. Kuo daugiau skaičiavimo galios reikia DI sistemoms, tuo rimtesnis tampa aušinimo klausimas. Čia atsiranda ne tik inžinieriai, bet ir praktiniai specialistai, kurie moka dirbti su vamzdynais, siurbliais, jungtimis, šilumos mainais ir techninėmis sistemomis.

Tas pats galioja ir kasdieniams Lietuvos gyventojams. Namuose daugėja šilumos siurblių, grindinio šildymo, vandens filtrų, rekuperacijos, sudėtingesnių šildymo ir vėsinimo sprendimų. Kuo modernesnis būstas, tuo mažiau jame „paprastos“ santechnikos ir tuo daugiau sistemų, kurias reikia suprasti.

Geras santechnikas ateityje gali būti ne tas, kuris tik pakeičia vamzdį, o tas, kuris geba dirbti su viso namo ar pastato inžinerija. Būtent tokie žmonės gali tapti itin paklausūs.

Universitetinis diplomas ne visada bus vienintelis kelias į gerą uždarbį

Huangas pabrėžė ir dar vieną svarbią mintį: geras uždarbis neturėtų būti siejamas tik su akademiniu išsilavinimu. Jo teigimu, žmogui nebūtina turėti informatikos daktaro laipsnio, kad galėtų gerai užsidirbti.

Ši mintis ypač aktuali jauniems žmonėms, kurie vis dar dažnai girdi, kad vienintelis „normalus“ kelias yra universitetas, biuras ir darbas prie kompiuterio. Tačiau darbo rinka keičiasi. Jei dirbtinis intelektas dalį biuro užduočių atliks greičiau, vertingesni gali tapti tie darbai, kuriems reikia fizinio buvimo, praktinių įgūdžių ir atsakomybės vietoje.

Elektrikas, santechnikas, metalo apdirbėjas, statybų specialistas ar automatizavimo meistras negali būti lengvai pakeistas vien programine įranga. Dirbtinis intelektas gali padėti planuoti, skaičiuoti, diagnozuoti ar mokytis, bet jis pats neatvyks į objektą, nepraves kabelio, nesumontuos vamzdyno ir nepatikrins realios sistemos.

Tai nereiškia, kad visiems reikia mesti mokslus ir eiti į amatus. Tačiau tai reiškia, kad praktinės profesijos gali tapti gerokai prestižiškesnės, nei dalis žmonių buvo įpratę manyti.

Ne visi darbai išnyks – kai kurie tiesiog pabrangs

Kalbant apie dirbtinį intelektą dažnai akcentuojama baimė: kas bus su biuro darbuotojais, analitikais, pradedančiaisiais specialistais, turinio kūrėjais ar programuotojais? Dalis šių klausimų pagrįsti, nes DI jau dabar gali atlikti nemažai užduočių, kurios anksčiau reikalavo žmogaus laiko.

Tačiau kita pusė yra tokia: kiekviena technologinė banga sukuria naujų poreikių. Jei kuriami didžiuliai duomenų centrai, kažkas turi juos pastatyti. Jei auga elektros poreikis, kažkas turi rūpintis tinklais. Jei daugiau įrangos diegiama namuose ir versle, kažkas turi ją prijungti, prižiūrėti ir taisyti.

Dėl to kai kurios profesijos gali ne tik neišnykti, bet ir tapti brangesnės. Ypač tos, kuriose jau dabar trūksta žmonių, o naujų specialistų paruošimas užtrunka.

Lietuvoje tai gali tapti labai praktišku klausimu. Jau dabar ne vienas žmogus žino, ką reiškia laukti gero meistro kelias savaites ar net ilgiau. Jei ateityje infrastruktūros, renovacijos, energetikos ir technologinių sistemų darbų tik daugės, kvalifikuotų specialistų trūkumas gali dar labiau išryškėti.

Ką tai reiškia paprastam žmogui?

Paprastam žmogui ši žinia turi kelias puses. Pirma, renkantis profesiją verta žiūrėti ne tik į tai, kas šiandien skamba madingai, bet ir į tai, ko realiai reikės po penkerių ar dešimties metų. Jei pasaulis statys daugiau duomenų centrų, elektros infrastruktūros, išmanių namų, saulės elektrinių ir automatizuotų sistemų, praktiniai techniniai įgūdžiai bus labai vertingi.

Antra, tie, kurie jau dirba šiose srityse, gali turėti daugiau galimybių kelti kvalifikaciją. Paprastas meistro darbas pamažu gali virsti sudėtingesniu techniniu darbu su išmaniosiomis sistemomis, automatika, energijos kaupimu, šildymo valdymu ar pramonine įranga.

Trečia, visuomenei gali tekti keisti požiūrį į profesijas. Ilgą laiką rankų darbas buvo nuvertinamas, tarsi jis būtų mažiau prestižinis nei biuro darbas. Tačiau ateitis gali parodyti priešingai: žmogus, kuris moka realiai sujungti, sumontuoti ir paleisti sistemą, gali būti ne mažiau svarbus nei tas, kuris ją suprojektavo kompiuteryje.

Dirbtinis intelektas gali pakeisti daug darbų, bet jis kartu primena labai paprastą tiesą: skaitmeninis pasaulis stovi ant labai fizinių pamatų. Po kiekvienu duomenų centru yra kabeliai, vamzdžiai, metalas, elektra, aušinimas ir žmonės, kurie visa tai padaro veikiančia sistema.

Todėl naujasis technologijų elitas gali atrodyti visai ne taip, kaip daugelis įsivaizdavo. Galbūt jis vilkės ne kostiumą, o darbo drabužius. Galbūt jo rankose bus ne tik nešiojamas kompiuteris, bet ir įrankių lagaminas. Ir būtent toks specialistas ateinančiais metais gali tapti vienu paklausiausių darbo rinkoje.