Amarai apniko rožes? Dantų pasta gali padėti, tačiau ją naudoti reikia labai atsargiai

Amarai ant rožių dažniausiai pasirodo tada, kai krūmai pradeda leisti jaunus, minkštus ūglius ir krauti pumpurus. Šie smulkūs vabzdžiai susitelkia stiebų viršūnėse, lapų apačioje ir aplink žiedpumpurius, kur siurbia augalo sultis. Jei jų daug, jauni lapai susisuka, ūgliai deformuojasi, o pumpurai gali prasčiau skleistis.

Ne kartą esu girdėjusi patarimą nuo amarų naudoti dantų pastos tirpalą. Ši neįprasta priemonė iš tiesų gali paveikti minkštakūnius kenkėjus, tačiau jos nelaikau visiškai saugiu ar universaliu pasirinkimu. Netinkamai paruoštas mišinys gali nudeginti rožių lapus ir palikti ant jų baltų apnašų.

Kodėl dantų pasta gali paveikti amarus

Daugelyje dantų pastų yra putojimą sukeliančių medžiagų. Patekusios tiesiai ant amarų, jos gali pažeisti jų kūno paviršių ir apsunkinti išlikimą. Dėl to po purškimo dalis kenkėjų gali žūti arba nukristi nuo augalo.

Tačiau rožėms naudinga ne pati dantų pasta ir tikrai ne joje esantis fluoridas. Dantų pasta nėra trąša, todėl ja negalima tikėtis patręšti krūmo ar paskatinti žydėjimą. Tai tik buitinė priemonė, kuri kartais naudojama dėl ploviklių poveikio kenkėjams.

Didžiausia klaida – per stiprus tirpalas

Dantų pastų sudėtis labai skiriasi. Jose gali būti abrazyvinių dalelių, balinamųjų medžiagų, kvapiklių, dažiklių ir kitų priedų. Dėl šios priežasties tirpalas, kuris vienai rožei nepadarė žalos, kitą gali stipriai pažeisti.

Jei vis dėlto nusprendžiu šį būdą išbandyti, į litrą drungno vandens dedu ne daugiau kaip mažą žirnio dydžio dantų pastos kiekį ir labai gerai išmaišau. Tirpalas turi būti vos balkšvas, o ne tirštas ir putotas.

Pirmiausia juo apipurškiu tik vieną ar du lapus. Tada palaukiu bent parą ir stebiu, ar neatsirado dėmių, pašviesėjimų ar parudavusių kraštų. Tik įsitikinus, kad augalas nereaguoja neigiamai, labai atsargiai apdoroju amarų kolonijas.

Tirpalas turi būti vos balkšvas, o ne tirštas ir putotas

Kada rožių purkšti negalima

Dantų pastos tirpalo niekada nenaudoju per kaitrą ar tiesioginėje saulėje. Drėgni lapai su ploviklių likučiais gali greitai nudegti. Tinkamiausias laikas – ankstyvas rytas arba vakaras, kai saulė nebeaktyvi.

Taip pat nepurškiu prasiskleidusių žiedų. Tirpalas gali palikti ant žiedlapių dėmių, juos sulipinti ar sutrumpinti žydėjimą. Stengiuosi sudrėkinti tik tas ūglių vietas, kuriose aiškiai matyti amarai.

Po kelių valandų rožę švelniai nuplaunu švariu vandeniu, kad ant lapijos neliktų dantų pastos apnašų. Procedūros dažnai nekartoju – jei amarai neišnyksta, renkuosi saugesnę ir augalams skirtą priemonę.

Pirmiausia išbandau paprastesnį būdą

Pastebėjus nedidelę amarų koloniją, pirmiausia ją nuplaunu stipresne vandens srove. Dažnai to visiškai pakanka, ypač jei kenkėjai pastebėti anksti. Stipriai apniktas ūglių viršūnes galima atsargiai pašalinti.

Taip pat nepertręšiu rožių azotu. Jo perteklius skatina minkštų, sultingų ūglių augimą, o būtent juos amarai mėgsta labiausiai.

Dantų pasta – tik atsargus eksperimentas

Mano patirtis rodo, kad dantų pastos tirpalas gali paveikti amarus, tačiau tai nėra patikimiausias ar saugiausias būdas. Per didelė koncentracija, netinkamas purškimo laikas ar jautri rožių veislė gali baigtis pažeistais lapais.

Todėl šią gudrybę vertinu kaip kraštutinį, labai atsargiai atliekamą bandymą. Anksti pastebėti amarai, vandens srovė, sveika augalo priežiūra ir rožėms tinkamos apsaugos priemonės dažniausiai duoda geresnį rezultatą be nereikalingos rizikos.