El Ninjo gali pakeisti ir Lietuvos orus: kodėl žiema gali būti visai ne tokia, kokios laukiame

Prie namo durų jau stovi pabarstytas smėlio kibiras, spintoje laukia storos pirštinės, o vakare šeima vis pasitikrina orų programėlę: gal pagaliau ateis tikra žiema? Tačiau už lango vietoj girgždančio sniego – pilkas lietus, šlapios šaligatvių plytelės ir vėjas, kuris labiau primena lapkritį nei sausį.

Lietuvoje apie žiemą dažnai kalbame lyg apie seną pažįstamą: ji turėtų ateiti, paspausti šaltukas, užkloti laukus sniegu ir bent kelioms savaitėms sustabdyti rudeninį pilkumą. Vis dėlto oras tokio pažado neduoda. Viena iš priežasčių, apie kurią vis dažniau girdime, yra El Ninjo – toli Ramiajame vandenyne vykstantis reiškinys, galintis pajudinti atmosferos grandinę ir netiesiogiai pasiekti Europą.

Tai nereiškia, kad dėl El Ninjo Lietuvoje būtinai neliks sniego ar kiekviena žiema taps šilta. Tačiau jis primena nemalonią tiesą: mūsų įsivaizdavimas, kokia „privalo būti“ žiema, ir tai, ką iš tiesų atneša dangus, ne visuomet sutampa.

Tolimas vandenynas kartais pajudina ir mūsų debesis

El Ninjo vadinamas periodas, kai centrinėje ir rytinėje tropinės Ramiojo vandenyno dalyje vanduo tampa šiltesnis nei įprasta. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai toli nuo Lietuvos kiemų, kelių ir šildymo sąskaitų. Tačiau vandenynas ir atmosfera nuolat keičiasi energija, o dideli pokyčiai tropikuose gali paveikti oro srautų kryptis daug platesniame pasaulio regione.

Europa nėra vieta, kur El Ninjo veiktų kaip jungiklis: įvyko reiškinys Ramiajame vandenyne ir kitą rytą Vilniuje pradėjo lyti. Tarp šių dalykų yra daug tarpinių grandžių – Atlanto vandenyno būklė, vyraujantys vėjai, arktinio oro įsiveržimai, slėgio sritys virš Europos. Todėl vien El Ninjo neleidžia tiksliai pasakyti, ar konkrečią savaitę bus pūga, ar pliusinė temperatūra.

Vis dėlto jis gali prisidėti prie bendrų atmosferos tendencijų ir pakeisti tikimybes. Kai kuriomis žiemomis dažniau pasiekia švelnesnis, drėgnesnis oras iš Atlanto, o stabilus šaltis taip ir neįsitvirtina. Žmogui, kas rytą braunančiamis per pliurzę iki automobilio, skirtumas tarp „tikimybės“ ir realybės atrodo menkas: jis tiesiog mato, kad sausio viduryje batai vėl šlapi.

Viena žiema – keli visiškai skirtingi lūkesčiai

Švelnesnė žiema vienam yra palengvėjimas, kitam – nesibaigiantis vargas. Senjorui, kuriam sunku vaikščioti slidžiais takais, mažiau ledo gali reikšti saugesnį kelią iki parduotuvės ar poliklinikos. Vairuotojas taip pat džiaugiasi, kai nereikia prieš darbą pusvalandį kasti automobilio iš pusnies ir važiuoti per prastai valomus kelius.

Tačiau drėgmė ir dažni temperatūros šuoliai turi savą kainą. Dieną tirpstantis sniegas vakare gali virsti ledu, o kelias tarp namų ir stotelės – tikru kantrybės išbandymu. Tėvams su mažais vaikais tokia žiema dažnai reiškia ne romantišką pasivaikščiojimą, o šlapius kombinezonus, balas prie laiptinės ir klausimą, ar rytoj dar vežti roges į darželį.

Kaimo gyventojams ir tiems, kurie dirba lauke, neįprasti orai taip pat nėra vien pokalbio tema. Įmirkusi žemė, atodrėkiai, vėjas ir staigūs šalčiai gali apsunkinti kasdienius darbus. O žmonėms, laukiantiems tikros sniegingos žiemos dėl slidinėjimo, vaikų pramogų ar tiesiog šviesesnio kiemo, ilgas rudeniškas sezonas palieka keistą neužbaigtumo jausmą.

Vakare prie lango žiema atrodo kitaip

Viename daugiabučio bute vakare džiūsta vaiko pirštinės, prie radiatoriaus padėti batai, o ant palangės tirpsta nuo kepurės nukritę sniego likučiai. Ryte buvo balta, per pietus sniegą pakeitė lietus, o vakare kieme jau žvilga plonas ledas. Tokia diena nėra jokia stichinė drama, bet ji puikiai parodo, kodėl žmonės pavargsta nuo permainingos žiemos.

Šeimai tai reiškia daugiau smulkių sprendimų: kaip aprengti vaiką, ar saugu eiti pėsčiomis, ar verta planuoti savaitgalį lauke. Dirbančiam žmogui – ankstesnį žadintuvą ir atsargiau parinktą maršrutą. Kiemo prižiūrėtojui ar kelininkui – dar vieną situaciją, kai vakar išvalytas sniegas šiandien jau virto vandeniu, o naktį gali sustingti.

Dažniausiai pykstama ne vien ant lietaus ar atodrėkio. Susierzinimą kelia tai, kad įprasti žiemos įpročiai nebeveikia: rytą atrodo vienaip, po kelių valandų – visai kitaip. Kai oras nuolat verčia persigalvoti, net menkiausi darbai ima atrodyti sunkesni nei turėtų būti.

Orų prognozė nėra pažadas, bet ji padeda nepasimesti

Kai kalbama apie El Ninjo ir galimą jo įtaką, lengva pasiduoti dviem kraštutinumams. Vieni laukia beveik pavasario ir nustoja rimtai vertinti žiemą, kiti iš kiekvienos šaltesnės nakties sprendžia, kad visos kalbos buvo bevertės. Iš tiesų ilgesnio laikotarpio klimato tendencijos ir konkrečios savaitės orų prognozė yra skirtingi dalykai.

Praktiškiausia žiemą planuoti ne pagal vieną skambią antraštę, o pagal artimiausių dienų situaciją. Automobilyje verta turėti būtinų daiktų, avalynę rinktis ne vien pagal kalendorių, o kieme nepalikti slidžių takų „rytdienai“. Net švelniu sezonu vienas staigesnis atšalimas gali sugrąžinti visus įprastus žiemos rūpesčius.

Savo ruožtu paslaugų teikėjams ir savivaldybėms tokie svyravimai yra priminimas, kad vienas standartinis planas ne visuomet pakankamas. Žmonės labiausiai pastebi ne tai, kad pasikeitė oras, o tai, ar į jo pokyčius kas nors spėjo sureaguoti: ar pabarstytas takas, ar aiškiai perspėta, ar kelias prižiūrėtas tada, kai to labiausiai reikėjo.

El Ninjo gali būti vienas iš daugelio veiksnių, keičiančių Lietuvos žiemos nuotaiką, bet jis neatima iš mūsų žiemos visiškai. Ji tiesiog vis dažniau prašo ne prisiminti, kaip būdavo anksčiau, o išmokti gyventi su tuo, kas yra šiandien: ryte su sniegu, vakare su lietumi ir supratimu, kad gamta neprivalo laikytis mūsų kalendoriaus.