Kiekvienas iš mūsų gali pasirinkti savo požiūrį į tai, kas mums atsitinka. Požiūriai ir įsitikinimai daro įtaką mūsų jausmams, veiksmams ir gyvenimui. Šiame straipsnyje atskleisime, kaip susiformuoja įsitikinimai ir kaip galite juos pakeisti savo naudai.
Pagrindinės įžvalgos
Atrodo, kad sprendimus priimame sąmoningai, tačiau iš tikrųjų mus veikia neigiama patirtis ir prisiminimai.
Esame linkę spręsti problemas žinomais būdais ir dažnai nesugebame pažvelgti į tikslą iš kitos perspektyvos.
Požiūrį galima pakeisti – seni nerviniai ryšiai nutrūksta ir atsiranda nauji.
Sėkmė priklauso nuo aplinkos: jei šalia yra žmogus, kuris mumis tiki, galime pasiekti daugiau.
KAIP VEIKIA ĮSITIKINIMAI
Stenfordo universiteto psichologė Carol Dweck tyrinėjo, kaip žmonių įsitikinimai veikia jų gyvenimą. Savo tyrime ji aprašė mokyklose atliktus eksperimentus. Grupei vaikų buvo pasakyta, kad gebėjimą mokytis galima išugdyti. Taip jie buvo paskatinti tikėti, kad gali įveikti sunkumus ir geriau mokytis. Dėl to jų rezultatai buvo geresni nei kontrolinės grupės.
Kito eksperimento metu Carol Dweck išsiaiškino, kokią įtaką mokinių įsitikinimai turi jų valios jėgai. Pirmojo testo metu mokiniai buvo apklausti siekiant išsiaiškinti, ar sunki užduotis juos išvargino, ar privertė dirbti sunkiau ir stipriau. Po to mokiniai atliko keletą kitų eksperimentų. Tiems, kurie manė, kad sunki užduotis reikalauja per daug energijos, blogiau sekėsi atlikti antrąją ir trečiąją užduotis. Tiems, kurie tikėjo, kad viena sunki užduotis nekelia pavojaus jų valiai, sekėsi taip pat gerai atlikti antrą ir trečią užduotį.
Antrojo testo metu mokiniams buvo užduodami pagrindiniai klausimai. Pirmasis: „Atlikdami sunkią užduotį jaučiatės pavargę ir darote trumpą pertraukėlę, kad atsigautumėte?” Antrasis: „Kartais sunkios užduoties atlikimas suteikia energijos ir jūs lengvai imatės naujų sudėtingų užduočių?” Rezultatai buvo panašūs. Pati klausimo formuluotė turėjo įtakos mokinių įsitikinimams, o tai atsispindėjo užduoties atlikime.
Tyrėjai nusprendė pažvelgti į realius mokinių pasiekimus. Tiems, kurie buvo įsitikinę, kad sunki užduotis juos išsekina ir sumažina jų savikontrolę, prasčiau sekėsi siekti savo tikslų ir jie buvo linkę atidėlioti. Elgesį lėmė įsitikinimai. Sąryšis buvo toks stiprus, kad to nepavadinsi atsitiktinumu. Ką tai reiškia? Tai, kuo tikime, padeda mums judėti į priekį, siekti sėkmės ir tikslų arba skatina mūsų nesaugumo jausmą.
DVI SISTEMOS
Priimant sprendimus dalyvauja dvi sistemos: sąmoninga ir nesąmoninga, kontroliuojama ir automatinė, analitinė ir intuityvi. Psichologai joms suteikė skirtingus pavadinimus. Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjo Nobelio premiją už pasiekimus ekonomikos srityje pelniusio Danielio Kahnemano terminologija. Jis yra psichologas ir taiko psichologinius metodus žmogaus elgesiui tirti. Apie savo teoriją jis taip pat parašė knygą „Mąstyk lėtai, spręsk greitai”.
Jis įvardija dvi sprendimų priėmimo sistemas. 1 sistema veikia automatiškai ir labai greitai. Tai nereikalauja beveik jokių pastangų. 2 sistema atsakinga už sąmoningas protines pastangas. 2 sistema gali būti tapatinama su protinguoju „aš”, o 1 sistema valdo procesus, kuriems nereikia mūsų dėmesio ir sąmonės, ir yra mūsų nesąmoningasis „aš”.
Už teiginio „nesugebu pasiekti reikšmingų tikslų” slypi kokia nors neigiama patirtis arba kažkieno kito įsivaizduojamas vertinimas.
Manome, kad daugumą sprendimų priima antroji sistema, mūsų sąmoningasis „aš”, tačiau iš tikrųjų tai gana tingi sistema, – rašo Kahnemanas. Ji įsitraukia į sprendimų priėmimą tik tada, kai sistema 1 sugenda ir įjungia pavojaus signalą. Kitais atvejais sistema 1 remiasi iš patirties ar kitų žmonių įgytais įsitikinimais apie pasaulį ir save.
Įsitikinimai ne tik padeda sutaupyti laiko priimant sprendimus, bet ir apsaugo mus nuo nusivylimo, klaidų, streso ir pražūties. Dėl gebėjimo mokytis ir atminties mes vengiame situacijų, kurios mums atrodo pavojingos, ir ieškome tų, kurios mums buvo naudingos. Už žodžių „Aš nesugebu pasiekti reikšmingų tikslų” slypi tam tikra neigiama patirtis arba kažkieno kito įsivaizduojamas vertinimas. Šie žodžiai žmogui reikalingi tam, kad jis vėl nenusiviltų, kai siekiant tikslo kas nors nepavyksta.
KAIP PATIRTIS LEMIA PASIRINKIMUS?
Priimant sprendimus svarbi patirtis. To pavyzdys – požiūrio poveikis arba ankstesnės patirties barjeras. Požiūrio poveikį įrodė amerikiečių psichologas Abrahamas Luchinsas, pateikęs tiriamiesiems vandens indų problemą. Išsprendę uždavinį pirmajame ture, jie tą patį metodą taikė ir antrajame ture, nors antrajame ture buvo taikomas paprastesnis uždavinio sprendimo būdas.
Žmonės linkę kiekvieną naują problemą spręsti tuo būdu, kuris jau kartą pasiteisino, net jei yra paprastesnis ir patogesnis būdas ją išspręsti. Šis poveikis paaiškina, kodėl nebandome ieškoti sprendimo, jei jau kartą įsisąmoninome, kad jo nėra.
IŠKREIPTA TIESA
Yra žinoma daugiau nei 170 kognityvinių iškraipymų, dėl kurių priimami neracionalūs sprendimai. Jie buvo įrodyti atliekant įvairius mokslinius eksperimentus. Tačiau dar nėra vieningos nuomonės, kaip šie iškraipymai atsiranda ir kaip juos klasifikuoti. Mąstymo klaidos taip pat formuoja požiūrį į save ir pasaulį.
Įsivaizduokite žmogų, kuris yra įsitikinęs, kad aktorius negali uždirbti didelių pinigų. Jis susitinka su savo draugais ir iš jų išgirsta dvi skirtingas istorijas. Vienoje iš jų draugai jam pasakoja apie klasės draugo, kuris tapo gerai apmokamu aktoriumi, sėkmę. Kitoje jam pasakoja, kaip viena jų pažįstama metė aktorės darbą, nes suvokė, kad niekada nieko nepasieks aktorystės srityje. Kokiu pasakojimu jis patikės? Labiau tikėtina, kad antruoju. Tokiu būdu suveikia vienas iš kognityvinių iškraipymų – polinkis patvirtinti savo požiūrį. Arba polinkis ieškoti informacijos, kuri atitinka žinomą požiūrį, įsitikinimą ar hipotezę.
Kuo dažniau žmogus kartoja tam tikrą veiksmą, tuo stipresnis tampa nervinis ryšys tarp smegenų ląstelių.
Įsitikinimus formuoja patirtis ir išorinė informacija, juos lemia daugybė mąstymo iškraipymų. Jie dažnai neturi nieko bendro su tikrove. Jie ne palengvina mūsų gyvenimą ir apsaugo mus nuo nusivylimų ir skausmo, o daro mus mažiau veiksmingus.
ĮSITIKINIMŲ NEUROMOKSLAS
Kuo dažniau žmogus kartoja tam tikrą veiksmą, tuo stipresnis tampa neuroninis ryšys tarp smegenų ląstelių, kurios bendrai suaktyvėjo tam veiksmui atlikti. Kuo dažniau suaktyvinama neuronų jungtis, tuo didesnė tikimybė, kad šie neuronai bus aktyvuoti ateityje. Taigi, tuo didesnė tikimybė, kad elgsitės taip pat, kaip įprastai.
Priešingas teiginys taip pat teisingas: „Tarp nesinchronizuotų neuronų nesusidaro nervinis ryšys.“ Jei niekada nebandėte pažvelgti į save ar situaciją iš kitos perspektyvos, greičiausiai jums bus sunku tai padaryti.
AR GALIMI POKYČIAI?
Ryšys tarp neuronų gali keistis. Naudojant tam tikrus įgūdžius ir mąstymo būdą atspindinčias neuronines jungtis, jos stiprėja. Tačiau jei veiksmas ar įsitikinimas nekartojamas, nerviniai ryšiai silpnėja. Taip įgyjami įgūdžiai, nesvarbu, ar tai būtų gebėjimas veikti, ar gebėjimas mąstyti tam tikru būdu. Prisiminkite, kaip mokėtės ko nors naujo ir kartojote išmoktą pamoką vėl ir vėl, kol sėkmingai išmokote. Pokyčiai įmanomi. Įsitikinimai yra kintantys.
KĄ MES PRISIMENAME APIE SAVE?
Kitas mechanizmas, susijęs su įsitikinimų keitimu, vadinamas atminties sutvirtinimu. Visi įsitikinimai yra susiję su atminties veikimu. Mes patiriame, girdime žodžius ar suvokiame elgesį su mumis, darome išvadas ir jas prisimename.
Prisiminimo procesas vyksta trimis etapais: mokymasis – saugojimas – atkūrimas. Atkūrimo metu paleidžiame antrąją atminties grandinę. Kiekvieną kartą, kai atkuriame tai, ką prisiminėme, turime galimybę iš naujo permąstyti patirtį ir padarytas išvadas. Tada atmintyje bus išsaugota atnaujinta tikėjimo versija. Jei pokyčiai įmanomi, kaip pakeisti destruktyvius įsitikinimus tokiais, kurie padės jums pasiekti sėkmę?
MĄSTYSENĄ GALIMA PAKEISTI
Psichologė Carol Dweck mokė moksleivius, kad visi žmonės gali mokytis ir kiekvienas gali ugdyti savo gebėjimus. Todėl ji padėjo vaikams įgyti naują mąstysenos būdą – augimo mąstyseną.
Žinojimas, kad mąstymo būdą pasirenkate patys, padeda pakeisti mąstyseną.
POŽIŪRIO PERMĄSTYMAS
Neuropsichologas Donaldas Hebbas, tyrinėjęs neuronų svarbą mokymosi procesui, vadovaujasi taisykle, kad tai, į ką atkreipiame dėmesį, yra sustiprinama. Kad pakeistumėte įsitikinimus, turite išmokti pakeisti savo požiūrį į patirtą patirtį.
Jei manote, kad jums visada nesiseka, prisiminkite situacijas, kai taip nebuvo. Aprašykite jas, suskaičiuokite, permąstykite. Ar tikrai esate žmogus, kuriam nesiseka?
Prisiminkite situacijas, kai jums nesisekė. Pagalvokite, ar galėjo būti blogiau. Kas galėjo nutikti blogiausiu atveju? Ar dabar manote, kad jums nesiseka?
Į bet kokią situaciją, veiksmą ar patirtį galima pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Tai beveik tas pats, kaip žiūrėti į kalną iš lėktuvo, nuo kalno viršūnės ar jo papėdės. Kiekvieną kartą vaizdas bus kitoks.
TIKĖJIMAS
Kai kas nors mumis tiki, mes galime daugiau.
Susipažinkime su Pigmaliono arba Rozentalio efektu – psichologiniu reiškiniu, kurį trumpai galima apibūdinti taip: žmonės linkę pateisinti lūkesčius.
Moksliniais tyrimais Pigmaliono efektas nagrinėtas įvairiose srityse: švietimo (kaip mokytojo suvokimas veikia mokinių gebėjimus), vadybos (kaip vadovo pasitikėjimas talentais ir jų skatinimas daro įtaką jų atskleidimui), sporto (kaip treneris prisideda prie sportininkų stiprybių pasireiškimo) ir kitose.
Visais atvejais teigiama koreliacija patvirtinta eksperimentiškai. Tai reiškia, kad jei kas nors mumis tiki, mes galime daugiau.
Suvokimas apie save ir pasaulį gali padėti mums susidoroti su iššūkiais, būti produktyviems ir sėkmingiems bei siekti savo tikslų.
Parašyti komentarą