Ispanija nebelaukė sekmadienio: keleivius iš Italijos jau stabdo oro uostuose ir uostuose

Žmogus iš Romos į Madridą ar iš Barselonos į Milaną paprastai keliauja nesitikėdamas pasienio patikros. Abi valstybės priklauso Šengeno erdvei, todėl kelionė turėtų priminti vidaus maršrutą. Tačiau nuo rugpjūčio 8-osios situacija pasikeitė – Ispanija pradėjo tikrinti iš Italijos atvykstančius keleivius, atsakydama į analogišką Romos sprendimą.

Madridas iš pradžių buvo suteikęs Italijai laiko iki sekmadienio, rugpjūčio 9 dienos, tačiau Italijos valdžia pareiškė neketinanti priimti ultimatumų. Ispanijos vyriausybė nusprendė nebelaukti nustatyto termino pabaigos ir ėmėsi atsakomųjų priemonių. Taip migracijos krizė Seutoje per kelias dienas virto atviru dviejų svarbių Europos Sąjungos valstybių konfliktu.

Ultimatumas baigėsi dar nepasibaigus nustatytam laikui

Italija pirmoji įvedė papildomus patikrinimus iš Ispanijos atvykstantiems keleiviams. Roma savo sprendimą aiškino būtinybe apsaugoti nacionalinį saugumą po masinio migrantų patekimo į Ispanijos anklavą Seutą, esantį Šiaurės Afrikoje.

Italijos priemonės daugiausia nukreiptos į ne Europos Sąjungos piliečius, atvykstančius lėktuvais ir laivais iš Ispanijos. Kadangi abi šalys neturi bendros sausumos sienos, tikrinimai vyksta oro ir jūrų uostuose.

Madridas pareikalavo šių patikrinimų atsisakyti, vadindamas juos neproporcingais ir nepagrįstais. Ispanija perspėjo, kad iki rugpjūčio 9-osios negavusi teigiamo atsakymo imsis priemonių savo piliečiams apsaugoti.

Tačiau Italijos vyriausybė nusileisti nepanoro. Todėl nuo vidurnakčio į rugpjūčio 8-ąją Ispanija pradėjo atsitiktinius iš Italijos atvykstančių keleivių dokumentų patikrinimus. Kaip skelbia „El País“, Ispanijos priemonės turėtų galioti iki rugsėjo 7 dienos.

Tai dar nėra visiškas sienų uždarymas. Skrydžiai ir laivų reisai tęsiami, o ES piliečiai neprarado teisės keliauti. Vis dėlto kelionėse gali atsirasti papildomų patikrų ir ilgesnių eilių.

Viskas prasidėjo nuo chaoso Seutoje

Konflikto pradžia – precedento neturintis žmonių judėjimas iš Maroko į Seutą. Per trumpą laiką į nedidelį Ispanijos anklavą bandė patekti dešimtys tūkstančių migrantų. Įvairiuose pranešimuose nurodyti skaičiai keitėsi nuo maždaug 50–60 tūkst. iki daugiau kaip 70 tūkst. žmonių.

Dalis migrantų bandė įveikti jūroje įrengtas užtvaras arba pasiekti anklavą plaukdami. Šie bandymai pareikalavo žmonių gyvybių, tačiau skirtingų institucijų skelbtas aukų skaičius taip pat keitėsi, todėl galutinis mastas dar nėra aiškus.

Didžioji dalis į Seutą patekusių žmonių vėliau sugrįžo arba buvo grąžinti į Maroką. Vis dėlto pats proveržis sukėlė politinį šoką visoje Europoje. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad nevaldoma neteisėta migracija kelia grėsmę Europos sienų saugumui.

Roma nusprendė, kad vien Ispanijos patikinimų nepakanka. Italija laikinai sugrąžino patikrinimus, teigdama, jog nori užkirsti kelią galimam migrantų judėjimui iš Ispanijos į kitas Europos valstybes. Italijos visuomeninis transliuotojas „Rai News“ skelbė, kad Roma priemones pristatė kaip laikiną nacionalinio saugumo veiksmą.

Madridas sako, kad Italijos baimė neturi praktinio pagrindo

Ispanijos valdžios pozicija visiškai kitokia. Madridas pabrėžia, kad Seuta turi specialų pasienio režimą. Į anklavą patekę trečiųjų šalių piliečiai negali paprasčiausiai nusipirkti kelto ar lėktuvo bilieto, patekti į žemyninę Ispanijos dalį ir toliau laisvai keliauti į Italiją.

Kelionė iš Seutos į žemyninę Ispaniją ir taip susijusi su dokumentų tikrinimu. Europos Komisijos atstovai taip pat nurodė neturintys duomenų, kad po krizės migrantai būtų masiškai išvykę iš Seutos į Pirėnų pusiasalį ar kitas Europos valstybes.

Todėl Ispanija Italijos sprendimą vertina ne kaip realia rizika pagrįstą saugumo priemonę, o kaip politinę reakciją. Madridas taip pat primena, kad ankstesnių migracijos krizių metu rodė solidarumą Italijai, kuri susiduria su migrantų atvykimu per Viduržemio jūrą.

Dabar abi šalys viena kitą kaltina tuo pačiu – solidarumo stoka ir Šengeno principų silpninimu. Italija sako ginanti savo saugumą, o Ispanija tikina ginanti savo piliečius nuo diskriminuojančių patikrų.

Ar valstybės gali taip paprastai sugrąžinti patikras?

Šengeno erdvėje valstybės įprastai neatlieka nuolatinių patikrinimų prie vidaus sienų. Tačiau rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui atveju kontrolė gali būti laikinai sugrąžinta.

Ji turėtų būti naudojama kaip kraštutinė priemonė, būti būtina, proporcinga ir ribotos trukmės. Apie sprendimą taip pat turi būti informuotos Europos institucijos ir kitos valstybės. Europos Sąjungos Taryba savo Šengeno taisyklių paaiškinime nurodo, kad vidaus sienų patikros leidžiamos tik esant konkrečioms grėsmėms.

Būtent dėl proporcingumo dabar kyla didžiausias ginčas. Roma tvirtina, kad masinis proveržis prie ES išorinės sienos yra pakankama priežastis prevenciniams veiksmams. Madridas atsako, kad nėra duomenų apie realų migrantų judėjimą Italijos kryptimi, todėl iš Ispanijos atvykstančių keleivių tikrinimas problemos Seutoje nesprendžia.

Šis ginčas gali tapti platesniu išbandymu visai Šengeno sistemai. Jei valstybės pradėtų viena po kitos įvesti atsakomąsias patikras ne dėl tiesioginės grėsmės, o dėl politinių nesutarimų, laisvo judėjimo principas greitai susilpnėtų.

Už politinio konflikto liko nepilnamečių krizė

Kol Madridas ir Roma ginčijasi dėl patikrų, Seutoje lieka šimtai be tėvų ar globėjų atvykusių vaikų ir paauglių. Jų negalima automatiškai grąžinti taip pat, kaip suaugusiųjų. Kiekvieno nepilnamečio situacija turi būti įvertinta individualiai, atsižvelgiant į jo saugumą ir interesus.

Ispanijos vyriausybė paskelbė apie papildomus 25 mln. eurų, skirtų Seutoje esantiems nelydimiems nepilnamečiams apgyvendinti, maitinti ir prižiūrėti. Skubią pagalbą paskelbusi valdžia taip pat ieško galimybių dalį vaikų perkelti į kitus Ispanijos regionus.

Seutos ištekliai riboti, todėl staigus žmonių antplūdis greitai perpildė turimas apgyvendinimo vietas. Tai humanitarinė problemos pusė, kuri politiniame Ispanijos ir Italijos susirašinėjime lieka beveik nepastebėta.

Ką dabar turi žinoti keliautojai

Tarp Ispanijos ir Italijos keliaujantiems žmonėms reikėtų turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę, net jei anksčiau šiame maršrute dokumentų beveik nereikėdavo rodyti. Ne ES piliečiams gali tekti pateikti pasą, vizą arba leidimą gyventi.

Oro ir jūrų uostuose galima susidurti su atsitiktine patikra, todėl kelionei verta numatyti daugiau laiko. Kol kas nėra kalbama apie skrydžių ar keltų stabdymą, tačiau abiejų šalių politinis konfliktas dar nėra išspręstas.

Ispanija iš pradžių suteikė Italijai laiko iki sekmadienio vakaro. Tačiau Roma nesutiko trauktis, o Madridas atsakė dar terminui nepasibaigus. Ginčas, prasidėjęs už tūkstančių kilometrų nuo Italijos – Seutos pasienyje su Maroku, dabar jau tiesiogiai palietė tarp dviejų šalių keliaujančius žmones.