„Juk nepasiseks – neverta net bandyti”, „vis tiek nieko nepasieksiu”, „visi draugai anksčiau ar vėliau mane išduos” – šios mintys kenkia mūsų laimei ir trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Kokie intelektiniai įpročiai jas lemia?
Kodėl vieniems žmonėms sekasi, nepaisant visų sunkumų ir nepalankių aplinkybių, o kiti apie tai tik svajoja, bet sėkmė juos visada aplenkia? Daugelis psichologų mano, kad mūsų likimas priklauso nuo psichinių nuostatų, kurios tampa įpročiais ir valdo mūsų gyvenimą. Kai kurios nuostatos trukdo tobulėti ir sukelia nusivylimą gyvenimu net tada, kai turime visas priežastis būti laimingi.
Įpročiai, kurie sukelia nusivylimą gyvenimu
NEATLEIDIMAS KITIEMS
Daugelis žmonių atleidimą tapatina su užmiršimu. Tačiau tai neteisinga. Jei bandome apsimesti, kad nieko neįvyko, tik nuryjame savo jausmus, nustumdami juos giliai į save. Tikrai atleisti reiškia atsisakyti nuoskaudos jausmo. Priimti tai, kas įvyko, bet leisti sau gyventi toliau. Pasakykite sau: „Taip, mane įskaudino, bet aš neleisiu, kad mane valdytų keršto jausmai ir noras kažką įrodyti smurtautojui.“ Atleidimas nepanaikina fakto, kad kažkas buvo nesąžiningas jūsų atžvilgiu. Tiesiog dėl to jums nebereikia kentėti.
NEATLEIDIMAS SAU
Dar svarbiau – neužsisklęskite ties savo padarytomis klaidomis. Apgailestavimas, pažeminimas, gėda ir kaltė dėl vienos klaidos gali persekioti mus daugelį metų. Iš to kylančios neigiamos mintys, stresas ir pesimistinės nuostatos gali formuoti neigiamą požiūrį į pasaulį, nes manote, kad nenusipelnėte, jog su jumis būtų elgiamasi gerai. Tiesą sakant, gebėjimas atleisti sau padeda net tiems, kurie serga depresija. Jei jus persekioja mintys apie praeities klaidas, pradėkite jas pastebėti ir analizuoti: kada jos pasireiškia stipriau? Kokius jausmus jos sukelia? Kas priverčia jas išnykti? Jei gaištate laiką nesibaigiančiame kare su savo mintimis, pabandykite mintimis išeiti į išorę. Iššūkis – išmokti priimti šias mintis ir nesutikti su jomis: „Vėl ta mintis, kad buvau neteisingas savo tėvams. Sveika, mintie. Taip, žinau, kad esi čia. Bet tu dabar negali manęs pasiekti, turiu geresnių reikalų – nuspręsti, ką valgysiu pietums.”
MĄSTYMAS „VISKAS ARBA NIEKO
Net keista, kiek daug nesveikų psichologinių būklių kyla dėl mąstymo „viskas arba nieko”. Nuo panikos sutrikimo iki žemos savivertės, nuo perfekcionizmo iki beviltiškumo. Juodai baltas mąstymas iš esmės lemia, kad jūsų požiūris į pasaulį yra vienpusiškas. Tai sustiprina neigiamus bruožus, todėl jie atrodo svarbesni, nei yra iš tikrųjų. Tai verčia jus sutelkti dėmesį į savo klaidas, o kituose žmonėse ir aplinkybėse įžvelgti tik tai, kas bloga. Stebėkite save: ar šis įprotis pasireiškia jūsų kasdieniame gyvenime? Gebėjimas aiškiai atskirti juodą spalvą nuo baltos gali būti naudingas, kai renkatės drabužius skalbimui, tačiau jis mažiau tinka gyvenime apskritai.
PER GRIEŽTAS KITŲ VERTINIMAS
Jei nuolat esate nusivylęs ir susierzinęs dėl aplinkinių žmonių elgesio, tai gali reikšti, kad jums nesiseka ir su jumis elgiamasi ne taip, kaip nusipelnėte. Tai taip pat gali reikšti, kad renkatės netinkamus žmones. Arba tai gali reikšti, kad turite labai griežtus standartus, pagal kuriuos vertinate kitų žmonių elgesį. Galbūt esate toks pat reiklus sau. Tačiau kartais kritikuojame kitus būtent todėl, kad juose įžvelgiame bruožų, kurių nenorime pripažinti turintys patys. Atkreipkite dėmesį, kas iš tikrųjų vyksta, kai ant ko nors pykstate, nesvarbu, ar tai būtų nepažįstamasis, kuris neleidžia jums praeiti pro šalį, ar nedrausmingas kaimynas. Pagalvokite, kokį holistinį paveikslą matote? O jei, užuot susierzinę, pagalvotumėte, kada paskutinį kartą patys padarėte panašią klaidą? Kokią reakciją tai galėjo sukelti kitiems? Empatija, net ir tada, kai esate mažiausiai linkę tai daryti, gali būti veiksmingas būdas įveikti pyktį.
MANYMAS, KAD NIEKAS NEPASIKEIS Į GERĄJĄ PUSĘ
Net ir nuosaikus įsitikinimas, kad jūsų gyvenime niekas nepasikeis į gerąją pusę, gali labai pakenkti. Pavyzdžiui: „mano sūnus niekada gyvenime nepasieks nieko reikšmingo”, „niekada negalėsiu išbristi iš skolų”, „pasaulis yra baisus ir jis tik blogėja”. Šie įsitikinimai gali taip užvaldyti mūsų protą, kad tapsime kurčiais ir aklais ženklams, kurie rodo ką kita. Tačiau gyvenimas susideda iš pakilimų ir nuosmukių. Po nuosmukių, kad ir kokie katastrofiški jie atrodytų, visada seka pakilimai. Jei manome, kad gyvenimas eina tik žemyn, atimame iš savęs gyvenimo džiaugsmą ir praleidžiame dienas, kai laimė beldžiasi į mūsų duris. Įsivaizduokite, kaip ramiai jaustumėtės, jei paprasčiausiai patikėtumėte, kad šiandienos sunkumai nėra amžini.
TIKĖJIMAS, KAD SAVO GYVENIMO NEGALITE KONTROLIUOTI
Išmoktas bejėgiškumas, kurį pirmą kartą aprašė psichologas Martinas Seligmanas, apima įsitikinimą, kad negalime kontroliuoti to, kas vyksta mūsų gyvenime, net jei iš tikrųjų taip nėra. Tokia pasaulėžiūra yra tiesiogiai susijusi su depresijos tikimybe. Ji susiformavo vaikystėje, kai iš tikrųjų nekontroliavome savo gyvenimo ir buvome įsitikinę savo nesavarankiškumu ir nesugebėjimu ką nors padaryti. Dėl tokio scenarijaus prarandame susidomėjimą savo gyvenimu ir nedrįstame nieko keisti. Kuo ilgiau nieko nedarome, tuo labiau mus apima beviltiškumo jausmas. Priešingai, kai išdrįstame veikti, pradedame matyti galimybes ir savo darbo vaisius.
TIKĖJIMAS, KAD VISKAS SUSITVARKYS SAVAIME
Kartais tikėjimas, kad viskas „susitvarkys”, „išsispręs savaime” arba „nusistovės”, gali būti beveik toks pat destruktyvus, kaip ir tikėjimas, kad tai niekada neįvyks. Tarkime, jei jūsų partneris piktnaudžiauja alkoholiu ir elgiasi netinkamai, mažai tikėtina, kad situacija pasikeis savaime. Tačiau daugelis žmonių tiki, kad pasaulyje egzistuoja aukštesnis teisingumas ir kad anksčiau ar vėliau mums bus atlyginta už mūsų kančias. Tikintis, kad visata atsiųs mums laimę, gresia ne tik nusivylimas (jei taip neatsitiks). Dėl to atsiduriame toje pačioje bejėgiškoje padėtyje, kai nesame pasirengę įsiklausyti į save ir elgtis pagal savo giliausius troškimus ir interesus.
PERNELYG DIDELI APIBENDRINIMAI
Tai vienas iš psichoterapeuto Aarono Becko aprašytų „kognityvinių iškraipymų”. Tai dažnai išreiškiama išvada: „Man nesiseka viename dalyke – vadinasi, esu nesėkmingas.“ Polinkį daryti nepagrįstai plačias išvadas gali pastebėti žmonės, kurių pasaulėžiūra persmelkta pesimizmo. Kartais toks mąstymas net primena paranoją: „Duok jiems pirštą, ir jie tau nukąs ranką” arba „Leisk šiek tiek atsipalaiduoti ir tave sutryps.“ Žinoma, ne kiekvienas sutiktas žmogus yra dorybės pavyzdys. Tačiau tai nereiškia, kad mus supa vien sukčiai ir nesąžiningi manipuliatoriai. Jei kaimynas atsisako jums palaikyti praviras duris, tai nėra priežastis sekti jo pavyzdžiu. Juk padėdami kitiems jaučiamės geriau.
NEBUVIMAS DĖKINGU
Tai ne tik padėka žmonėms, kurie jumis rūpinasi. Dėkoti gyvenimui ir laiminti jį už laimingas akimirkas, kurias jis mums dovanoja, reiškia praturtinti save. Ar geriau jaudintis dėl ilgo laukimo restorane, ar galvoti apie tai, koks šiandien puikus oras ir kaip gražiai jūs atrodote su šia suknele? Kai kurie žmonės mano, kad tai sentimentalu. Tebūnie, jei tai suteikia mums pusiausvyros ir ramybės jausmą. Juk cinizmas ir aštrumas dar niekam nesuteikė nuoširdaus džiaugsmo.
Parašyti komentarą