Įsirengiau saulės elektrinę su 1kW atsidavimu į tinklus. Galiu pasakyti – jokios naudos

Ant stogo jau blizga moduliai, telefone matosi gamybos kreivė, o pirmą saulėtą dieną atrodo, kad namas pagaliau pradėjo pats užsidirbti elektrą. Tačiau vakare atsidarius programėlę džiaugsmą gali greitai pakeisti keistas jausmas: elektrinė pagamino, bet į tinklą atiduodama tik 1 kW galia. Kai namuose tuo metu beveik niekas neveikia, didelė saulės dalis lieka tiesiog neišnaudota.

Būtent tada ir gimsta skaudi išvada – „jokios naudos“. Ne todėl, kad saulės elektrinė apskritai neveikia, ir ne todėl, kad saulė staiga tapo nevertinga. Problema dažnai slypi tame viename nustatyme ar prijungimo sąlygoje: 1 kW atidavimo į tinklą riba namų ūkiui, turinčiam didesnę elektrinę, gali būti labai ankšta.

Ypač apmaudu vasaros vidurdienį. Šaldytuvas dirba ramiai, keli prietaisai ima nedaug elektros, šeima išvykusi į darbą ar mokyklą, o stogas galėtų atiduoti daug daugiau energijos. Vietoje to inverteris mažina gamybą, nes namai suvartoti nebespėja, o į tinklą daugiau išleisti negali.

Kodėl 1 kW riba taip greitai „suvalgo“ saulės elektrinės naudą

Saulės elektrinė geriausiai atsiperka tada, kai jos pagaminta elektra arba iškart sunaudojama namuose, arba gali būti perduota į tinklą vėlesniam naudojimui pagal turimą atsiskaitymo tvarką. Kai atidavimo galia apribota iki 1 kW, elektrinė negali laisvai išnaudoti saulėčiausių valandų potencialo. Ji turi taikytis prie to, kiek tuo metu suvartoja pats namas ir kiek leidžiama atiduoti.

Paprastame buityje vartojimas dieną dažnai būna mažas. Žmonės išėję, televizorius išjungtas, vakarienė dar negaminama, o skalbyklė ar indaplovė palikta vakarui. Jei tuo metu elektrinė galėtų gaminti kelis kilovatus, tačiau į tinklą leidžiama nukreipti tik vieną, likusi energija nebūtinai virsta kaupiama nauda – gamyba gali būti ribojama.

Žmogus pyksta ne vien dėl skaičiaus programėlėje. Jis pyksta todėl, kad investavo į įrangą, mato puikų orą ir supranta, jog galimybė realiai sutaupyti tiesiog praeina pro šalį. Ant stogo įrengta didesnė sistema tokioje situacijoje gali atrodyti lyg automobilis, kuriam leidžiama važiuoti tik pirma pavara.

Įsirengiau saulės elektrinę su 1kW atsidavimu į tinklus. Galiu pasakyti - jokios naudosNuotrauka: Unsplash / Wiseman Mabasa

Vienam namui tai smulkmena, kitam – kasdienis nuostolis

Mažai elektrą vartojančiam vienam žmogui 1 kW atidavimo riba gali pasirodyti pakankama tik dalį metų. Tačiau šeimai, kuri planavo elektrą naudoti šilumos siurbliui, vandens šildymui, elektromobilio įkrovimui ar didesniems buitiniams prietaisams, toks apribojimas greitai tampa labai juntamas. Juolab kad daug šių poreikių ne visada sutampa su saulės piku.

Tėvai su vaikais dažnai grįžta namo tik vakare, tada prasideda maisto gamyba, skalbimas, dušai ir įprastas namų šurmulys. Senjorai gali būti namuose dieną, bet jų vartojimas nebūtinai toks didelis, kad „sugertų“ stipriausią elektrinės gamybą. Dirbantis žmogus gali mėginti per programėles įjungti prietaisus per pietus, tačiau namų gyvenimas neturėtų virsti nuolatiniu elektros gamybos stebėjimu.

Yra ir kita pusė: 1 kW ribojimas gali būti pasirinktas sąmoningai, nes didesnės galios prijungimas ar tinklo sąlygos kainuoja daugiau, o vietos tinklas turi savo technines galimybes. Tai nėra vien kažkieno noras „neleisti uždirbti“. Vis dėlto prieš įsirengiant elektrinę žmogui svarbu suprasti, kad lemiamas yra ne vien modulių skaičius ant stogo, bet ir tai, kiek galios namas gali sunaudoti bei atiduoti.

Kaip išspausti daugiau naudos, jei riba jau nustatyta

Pirmas žingsnis – ne spėlioti, o pažiūrėti į realius duomenis. Inverterio programėlė paprastai leidžia matyti, kada gamyba yra ribojama ir kiek namas tuo metu suvartoja. Kelios saulėtos dienos gali aiškiai parodyti, ar 1 kW atidavimo riba yra retas nepatogumas, ar nuolatinė problema nuo pavasario iki rudens.

Jeigu įmanoma, dalį lanksčių darbų verta perkelti į šviesų paros metą. Dieną galima planuoti skalbimą, indaplovę, vandens šildymą, dalį šildymo ar vėsinimo, o turint elektromobilį – ir jo įkrovimą. Tai nėra stebuklingas sprendimas, nes vienu metu neįjungsi visų prietaisų vien tam, kad sunaudotum perteklių, bet protingas vartojimo perkėlimas sumažina prarandamos gamybos kiekį.

Jei ribojimas akivaizdžiai stabdo elektrinę, verta įvertinti technines alternatyvas: didesnės leistinos atidavimo galios galimybę, vartojimo valdymą arba energijos kaupimą. Kiekvienas variantas turi kainą ir savo sąlygas, todėl sprendimą reikia skaičiuoti pagal konkretų namą, o ne pagal pažadą, kad „baterija viską išgelbės“. Kartais racionaliausia būna keisti įpročius, kartais – domėtis prijungimo sąlygų pakeitimu, o kartais pripažinti, kad turima elektrinė tiesiog per didelė esamam vartojimo modeliui.

Saulės elektrinės nauda neprasideda nuo to momento, kai moduliai pritvirtinami prie stogo. Ji prasideda nuo suderinimo: kiek elektrinė pagamina, kiek namai iš tiesų sunaudoja ir kiek tinklas leidžia atiduoti. Jei į tinklą galima paleisti tik 1 kW, nusivylimas yra suprantamas – tačiau didžiausia pamoka čia paprasta: elektrinę reikia projektuoti ne pagal gražų pažadą apie galią, o pagal realų namų gyvenimą.