Piktžolės laukuose: kodėl jos atsiranda ir kaip jas kontroliuoti

Su piktžolėmis susiduria beveik kiekvienas ūkininkas. Dažnai jos neatrodo itin pavojingos – dar prieš savaitę jų beveik nebuvo, o dabar jau pilna lauko. Tiesą pasakius, jų poveikis pasėliui yra tikrai nemažas. Piktžolė atima šviesos, vandens, erdvės ir maisto medžiagų – visiškai to paties, ko reikia jūsų auginamiems augalams. Kuo ilgiau tos piktžolės auga lauke be jokios kontrolės, tuo didesnė gali būti žala derliui.

Dažna problema – piktžolės dygsta greičiau nei jūs jas pastebite. Dažnai jos spėja sudygti prieš patį pasėlį arba kartu su juo. Tai reiškia, kad jos jau naudoja dirvoje esančias maisto medžiagas. Varputis – viena iš problemiškiausių piktžolių. Jei paliksite bent mažą jo šaknies gabalėlį, jis per savaitę ar dvi vėl sugrįš. Taip ir išeina – tokios piktžolės reikalauja nuolatinio stebėjimo per sezoną.

Kodėl piktžolės daro žalą pasėliams

Piktžolė šalia kultūrinio augalo yra nuolatinis konkurentas – nesvarbu, ar jūs to pastebite, ar ne.

Visų pirma – šviesa. Greitai augančios žolės užstoja jaunus daigus, sumažindamos jiems tenkantį saulės šviesos kiekį. Antra – vanduo ir maisto medžiagos. Dirvoje šių išteklių visada stinga, ypač sausesniais periodais. Trečia – tiesiog vieta. Kuomet lauke tankiai auga piktžolės, šaknų sistemai tiesiog vietos nebėra.

Rezultatas? Išretėję, silpni pasėliai, kurie duoda pmažesnį derlių. Kai kurios piktžolės, tokios kaip kiečiai, taip giliai įsišaknija, kad juos visiškai išrauti gali būti sudėtinga. Žliūgės per vieną vasarą subrandina kelis tūkstančius sėklų – jos čia laukia, kad ateinančiais metais iš naujo sudygtų kitoje kultūroje. Todėl piktžolės geriau vertinti kaip ilgalaikę problemą, o ne kaip trumpalaikį nepatogumą, kuris praeina.

piktžolės

Kokie augalai lauke dažniausiai kelia rūpesčio

Lauke jų rūšių yra nemažai, bet ne visos vienodai jums problemiškos.

Javuose dažniausiai pasitaiko vienmečės miglės. Jos greitos, agresyvios ir dažnai jūsų pasėlis atsilikęs nuo jų augimo tempo. Daržinės žliūgės mėgsta drėgmę ir gerai klesti vasarą. Peliniai pašiaušėliai ir smilguolės ankstyvose stadijose tiek panašūs į patį pasėlį, kad labai lengva jų nepastebėti. Baltieji šakiniai taip pat gali būti sunkiai kontroliuojami, ypač jei jiems sudaromos palankios augimo sąlygos. Kurios rūšys išliks jūsų lauke, priklauso nuo oro, dirvos tipo, sėjomainos ir to, ką čia auginote anksčiau.

Kada piktžolės kontrolė veikia – ir kada pasigailėsite

Kalbant apie piktžolių kontrolę, laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Jauną piktžolę sustabdyti daug lengviau nei subrendusią. Vėliau kontrolės priemonės gali būti mažiau veiksmingos. Purškimo rezultatui įtakos turi ir oro sąlygos – lietus ar žema temperatūra gali sumažinti veiksmingumą.

Daugelis ūkininkų daro klaidą – tik pavasarį ima kontroliuoti piktžoles. Tačiau ne daugelis žino, kad rudenį kontrolė dažnai daug efektyvesnė. Jei auginote žiemines kultūras – žieminius kviečius, kvietrugius, rugius ar miežius – piktžoles geriau sustabdyti dar prieš žiemą. Sumažinsit jų kiekį nuo pat pradžios. Rudens laikotarpiu daugelis ūkininkų rinksis sisteminio ir dirvinio veikimo herbicidus, pavyzdžiui Pontos®, nes šioje stadijoje jie gerai veikia vienmečioms dviskiltėms ir daliai vienaskilčių.

Universalaus recepto nėra

Kiekviena piktžolė – sava: kitaip dygsta, kitaip augina, kitaip smarkiai veisiasi.

Vienos sparčios, kitos lėtos. Vienos turi gilas šaknis, kitos – paviršines. Vienos jautresnės herbicidams, kitos – praktiškai atsparios. Tai, kas gerai veikė kaimyno lauke, jūsų lauke gali visai neveikti. Dirvinio veikimo herbicidai, pavyzdžiui Stomp® CS, naudojami trumpaamžėms žolėms, bet jų veikimas priklauso nuo dirvos drėgmės ir to, kaip laiku juos taikote.

Todėl geriau visada turėti kelis variantus. Kartais reikia herbicidus derinti su mechaniniu purentimu, kartais keisti sėjos laiką, kartais permąstyti sėjomainą. Piktžolės – tai nuolat besiadaptuojantis priešas. Jei jį neatpažįstate teisingai, jis grįš.

Farmer crop protection

Kaip iš sezonų išmokti

Piktžolių problema nepasibaigia su sezonu – ji persikelia į ateinančius metus.

Todėl svarbu žinoti, kokie augalai buvo jūsų lauke ir kokioje fazėje jie buvo labiausiai pavojingi. Jei kiekvienais metais tame pačiame lauko kampe pasirodo tas pats, tai ženklas – ten su dirvožemiu arba sėjomaina yra kas nors ne taip. Žieminės kultūros atveju rudeninė kontrolė – ne svarbi, o būtina. Sėjomainos pasikeitimas čia padeda labai daug. Jei vis auginsite tą patį, piktžolės vis dėlto jį ir pasirinks.

Galų gale, jūsų lauko dirvožemis ir klimatas yra unikalūs. Tai, kas suveikė kaimynui arba žurnale, jūsų lauke gali duoti visai kitą rezultatą. Geriau sekti savo stebėjimus – kas realiai veikia ir ką kitą kartą turėtumėte padaryti kitaip.

Piktžolių kontrolė – tai ne vienkartinis darbas. Tai nuoseklus darbas viso sezono metu, kuris prasideda dar planuojant sezoną. Kuo anksčiau jas pamatysite ir kuo sumaniau reaguosite, tuo mažiau jos atims iš jūsų pasėlio.