Virtuvės lubos pagelto nuo riebalų? Vienas lašas gali išgelbėti nuo brangaus perdažymo

Virtuvėje žmonės dažniausiai valo tai, kas matosi iš karto. Kriauklę, stalviršį, kaitlentę, spintelių dureles, grindis. Bet yra viena vieta, į kurią daugelis pasižiūri tik tada, kai jau būna per vėlu – lubos.

Iš pradžių jos atrodo tiesiog nebe tokios baltos. Paskui atsiranda gelsvas atspalvis virš viryklės. Dar vėliau kampuose pradeda matytis lipnus sluoksnis, prie kurio limpa dulkės. Ir vieną dieną virtuvė atrodo nešvari net tada, kai viskas išplauta. Tada žmonės ima galvoti apie remontą, dažymą, meistrus, pinigus ir visą tą vargą, kurio niekas nenori.

Bet kai kuriais atvejais lubų dar visai nereikia perdažyti. Jas galima išgelbėti labai paprastai – su šiltu vandeniu ir vienu lašu indų ploviklio.

Skamba per paprastai? Būtent todėl daugelis šito ir nepadaro laiku.

Kodėl virtuvės lubos pagelsta net tvarkinguose namuose

Virtuvės lubos gelsta ne todėl, kad žmogus būtinai yra netvarkingas. Tai vyksta net labai prižiūrimuose namuose, jei virtuvėje dažnai kepama, verdama, troškinama ar naudojamas aliejus.

Kai kepate kotletus, bulves, žuvį, blynus ar tiesiog svogūnus keptuvėje, į orą pakyla ne tik kvapas. Kartu kyla ir smulkios riebalų dalelės. Jos tokios mažos, kad plika akimi jų nematote. Bet jos niekur nedingsta. Karštas oras kyla į viršų, o kartu su juo kyla ir tie riebalai, garai, aliejaus likučiai.

Gartraukis padeda, bet jis nėra stebuklingas dulkių siurblys visai virtuvei. Net jei jis veikia gerai, dalis garų vis tiek nusėda ant aplinkinių paviršių. Ant spintelių viršaus. Ant šviestuvo. Ant sienos prie viryklės. Ir, žinoma, ant lubų.

Iš pradžių tas sluoksnis būna beveik nematomas. Bet tada prie jo pradeda kibti dulkės. Virtuvėje atsiranda gelsvas, lipnus, pilkšvas apnašų sluoksnis. Labiausiai jis matomas virš kaitlentės, prie gartraukio, šalia šviestuvų ir tose vietose, kur oro srautas kyla stipriausiai.

Būtent todėl kartais žmogus išplauna visą virtuvę, bet vis tiek jaučia, kad ji neatrodo šviežia. Nes virš galvos liko geltonas riebalų filtras, apie kurį niekas nenori galvoti.

Vienas lašas, kuris veikia geriau nei agresyvi chemija

Didžiausia klaida – pamačius pageltusias lubas iš karto griebtis stiprių valiklių. Ypač jei lubos dažytos, įtempiamos, matinės, blizgios ar su jautresne danga. Per stipri chemija gali palikti dėmes, nubalinti plotais, sugadinti blizgesį arba padaryti paviršių matinį ten, kur jis toks neturėtų būti.

Todėl pradėti reikia ne nuo stipriausios priemonės, o nuo švelniausios.

Paimkite apie 500 ml šilto vandens. Ne verdančio, ne karšto taip, kad rankos kentėtų, o maloniai šilto. Įlašinkite vieną mažą lašą indų ploviklio. Ne šaukštą. Ne pusę dangtelio. Ne „kad geriau imtų“. Tik vieną lašą.

Čia ir yra visa paslaptis. Indų ploviklis tirpdo riebalus, bet jei jo bus per daug, paskui turėsite kitą problemą – putos, dryžiai ir sunkiai nusiplaunantis sluoksnis ant lubų. Lubos nėra lėkštė, kurios paviršių galima kišti po kranu. Ką užtepsite, tą paskui reikės atsargiai nuvalyti rankomis.

Mišinį išmaišykite švelniai, kad nesusidarytų didelis putų kalnas. Jums reikia ne putų vakarėlio, o silpno tirpalo riebalams suminkštinti.

Valymui geriausia naudoti minkštą mikropluošto šluostę arba švelnią kempinę. Ji turi būti drėgna, bet ne varvanti. Jei nuo šluostės laša vanduo, vadinasi, ji per šlapia. Lubų valyme vandens perteklius yra priešas: jis gali bėgti sienomis, lašėti ant baldų, patekti prie šviestuvų ar palikti dėmes.

Kaip valyti, kad neliktų dryžių ir nereikėtų dažyti

Lubas valykite ne chaotiškai, o mažais plotais. Pradėkite nuo mažiau matomos vietos, pavyzdžiui, kampo. Pirmiausia patikrinkite, kaip paviršius reaguoja. Tai ypač svarbu, jei lubos spalvotos, blizgios, įtempiamos arba seniai dažytos.

Šluostę gerai išgręžkite ir braukite lengvais, tolygiais judesiais. Nespauskite taip, lyg šveistumėte pridegusį puodą. Riebalų sluoksnis turi būti suminkštintas ir nuimamas po truputį. Jei pradėsite trinti per jėgą, galite pažeisti dažus arba palikti matomą šviesesnį plotą.

Jei geltonumas įsisenėjęs, nebandykite jo nugalėti vienu piktu judesiu. Geriau tą pačią vietą valyti kelis kartus silpnu tirpalu. Pirmas kartas nuims paviršinį lipnumą, antras – gilesnį sluoksnį, trečias gali sulyginti spalvą. Taip saugiau nei vieną kartą užpilti stipria chemija ir paskui žiūrėti į sugadintą lopą virš viryklės.

Kai plotas nuvalytas, būtina pereiti antrą kartą su švariu šiltu vandeniu sudrėkinta ir gerai išgręžta šluoste. Tai pašalins ploviklio likučius. Jei to nepadarysite, ant lubų gali likti plonas muiluotas sluoksnis, prie kurio vėl lips dulkės. Kitaip tariant, lubos greičiau vėl pagels.

Galiausiai paviršių galima švelniai nusausinti sausa mikropluošto šluoste. Ypač jei lubos blizgios ar įtempiamos. Taip sumažėja dryžių tikimybė.

Ir labai svarbu: jokių metalinių kempinių, kietų šepečių, abrazyvinių miltelių ar agresyvaus gramdymo. Lubos jums neatleis taip lengvai kaip senas puodas.

Kada šis metodas nepadės

Reikia pasakyti sąžiningai: jei lubos pageltusios nuo daugelio metų riebalų, nikotino, drėgmės, pelėsio ar senų dažų reakcijos, vienas lašas indų ploviklio jų gali neišgelbėti. Jis gali pagerinti vaizdą, nuimti lipnumą, pašviesinti paviršių, bet ne visada grąžins tobulą baltumą.

Jei matote ne tik geltonumą, bet ir juodas dėmes, pelėsio pėdsakus, atšokusius dažus, pūslėjimą ar drėgmės žymes, problema gali būti gilesnė. Tada reikia ne tik valyti, bet ir ieškoti priežasties: ventiliacijos, gartraukio, drėgmės, prasto dažymo, vandens pratekėjimo ar šilumos tiltelių.

Taip pat būkite atsargūs prie šviestuvų. Prieš valydami aplink juos, geriau išjungti elektrą arba bent jau neliesti drėgna šluoste pačių elektros dalių. Virtuvės lubos nėra ta vieta, kur verta rizikuoti dėl gražesnio kampo.

Jei lubos įtempiamos, verta dar atidžiau vengti spaudimo. Toks paviršius gali būti jautrus mechaniniam poveikiui, todėl geriausia valyti lengvai, be jokių aštrių judesių.

Kaip padaryti, kad lubos vėl negelstų po mėnesio

Tikras triukas yra ne tik nuvalyti lubas, bet ir neleisti joms vėl greitai apsinešti. Tam reikia kelių labai paprastų įpročių.

Gartraukį įjunkite ne tada, kai virtuvėje jau pilna dūmų, o dar prieš pradedant kepti. Daugelis žmonių įjungia jį per vėlai, kai riebalų ir garų debesėlis jau pakilęs į viršų. Gartraukis turi dirbti nuo pat pradžių ir dar kelias minutes po gaminimo.

Jei verdate ilgai, kepate ant aliejaus ar gaminate žuvį, pravirkite langą arba bent įjunkite vėdinimą. Kuo mažiau garai stovės virtuvėje, tuo mažiau jų nusės ant lubų.

Nepamirškite ir gartraukio filtrų. Jei filtras užsikimšęs riebalais, jis traukia prasčiau, net jei garsas atrodo stiprus. Tada visi riebalai keliauja ne į filtrą, o ant spintelių, sienų ir lubų.

Profilaktiškai lubas verta perbraukti kas kelis mėnesius, ypač virš viryklės. Nelaukite, kol jos taps geltonos. Kol riebalų sluoksnis plonas, jį nuvalyti užtrunka kelias minutes. Kai jis įsigeria ir susimaišo su dulkėmis, darbas tampa kelis kartus sunkesnis.

Virtuvės lubos dažnai išduoda tai, ko nesimato iš pirmo žvilgsnio. Galite turėti švarią kaitlentę, tvarkingus indus ir blizgančią kriauklę, bet jeigu virš galvos kabo geltonas riebalų sluoksnis, visa virtuvė atrodo pavargusi.

Todėl prieš galvodami apie perdažymą, pabandykite paprasčiausią būdą: pusė litro šilto vandens, vienas lašas indų ploviklio, minkšta šluostė ir kantrybė.

Kartais virtuvę nuo remonto skiria ne meistras ir ne brangi chemija. Kartais ją skiria tik vienas lašas, kurio niekas laiku nepanaudojo.