6G gali pakeisti ne tik interneto greitį: nauji tinklai galės aptikti žmogų net už sienos – privatumo ekspertai jau skambina pavojaus varpais

Iki šiol mobiliojo ryšio antena daugeliui reiškė labai paprastą dalyką – signalą telefone. Skambučiai, internetas, vaizdo įrašai, navigacija. Tačiau ruošiama 6G karta gali pakeisti patį supratimą, kas yra mobiliojo ryšio tinklas. Ateities antenos turėtų ne tik perduoti informaciją, bet ir „jausti“ aplinką, analizuodamos nuo žmonių, automobilių, sienų ir kitų objektų atsispindinčius radijo signalus. Būtent čia prasideda dalis, kuri jau dabar kelia rimtų klausimų duomenų apsaugos specialistams.

6G tinklų platesnio diegimo tikimasi maždaug apie 2030 metus, todėl šiandien nekalbame apie technologiją, kuri rytoj pradės skenuoti jūsų butą. Tačiau pagrindiniai jos principai jau kuriami ir bandomi laboratorijose. Vienas svarbiausių jų vadinamas ISAC – integruotu jutimu ir ryšiu. Paprastai tariant, ta pati infrastruktūra, kuri suteiks ryšį telefonui, ateityje galės veikti panašiai kaip radaras. Ir jeigu toks sprendimas taps plačiai naudojamas, mobiliojo ryšio tinklas galės žinoti gerokai daugiau nei vien tai, prie kurios bazinės stoties prijungtas jūsų telefonas.

Antena galės suprasti, kad už sienos kažkas juda

Radijo bangos elgiasi kitaip nei žmogaus akis. Dalis jų gali prasiskverbti pro sienas ir kitas kliūtis, o atsispindėjusios nuo objektų grįžta pakitusios. Išanalizavus tokius pokyčius galima nustatyti, ar patalpoje yra žmogus, kuria kryptimi jis juda ir kaip keičiasi aplinka. Radarų technologijoje toks principas nėra naujas, tačiau naujovė būtų milžiniškas jo mastas – jutimo funkciją galėtų turėti pati ryšio infrastruktūra.

Tai nereiškia, kad 6G antena „matys“ žmogų taip, kaip kamera mato veidą ar drabužius. Vaizdo per sieną ji negaus. Tačiau iš radijo signalo atspindžių gali būti atkuriama tam tikra informacija apie judėjimą ir objektų buvimą. Tobulėjant signalų apdorojimui bei dirbtiniam intelektui iš tų pačių duomenų teoriškai galima išgauti vis daugiau detalių.

Vokietijos duomenų apsaugos specialistai būtent dėl to atkreipė dėmesį į būsimą problemą: žmogus gali būti stebimas net tada, kai pats nenaudoja jokios kameros ar kito aiškiai matomo jutiklio. Jei signalas sklinda per sieną, vien uždarytos durys nebūtinai reiškia, kad už jų esanti erdvė technologiniu požiūriu tampa nematoma.

Nerimą kelia ne judėjimas – technologija gali pastebėti net kvėpavimą

Dar įspūdingesnė, o privatumo požiūriu ir jautresnė, yra galimybė analizuoti labai mažus žmogaus kūno judesius. Kvėpuojant juda krūtinė, vaikštant kiekvienas žmogus turi savitą eiseną, o kai kurios radarinės sistemos jau šiandien laboratorinėmis sąlygomis gali fiksuoti net smulkius periodinius judesius, susijusius su kvėpavimu ar širdies veikla.

Jeigu tokie metodai būtų integruoti į ateities ryšio infrastruktūrą ir papildyti galingais mašininio mokymosi algoritmais, tinklas galėtų ne tik pasakyti „kambaryje kažkas yra“. Teoriškai būtų galima atskirti skirtingus judėjimo modelius, įvertinti kvėpavimo dažnį ar kitus fiziologinius signalus.

Ir būtent čia technologinis stebuklas staiga virsta labai rimtu privatumo klausimu. Informacija apie žmogaus buvimą namuose jau savaime yra jautri. Informacija apie jo judėjimą, miego režimą ar net fiziologinius požymius būtų dar jautresnė.

Tarkime, ryšio infrastruktūra gebėtų nustatyti, kad bute šiuo metu yra du žmonės, vienas jų juda, o kitas ilgą laiką guli. Sveikatos apsaugos srityje toks sprendimas galėtų padėti aptikti kritimą ar nelaimę. Tačiau ta pati technologija netinkamai naudojama galėtų tapti ypač galinga sekimo priemone. Skirtumas būtų ne pačioje radijo bangoje, o tame, kas gauna duomenis, kiek laiko juos saugo ir kam leidžiama juos analizuoti.

Nauda gali būti milžiniška – nuo avarijų iki žmogaus paieškos namuose

Būtų klaida 6G jutimą pristatyti vien kaip bauginančią sekimo technologiją. Jos galimybės gali būti labai praktiškos. Pavyzdžiui, sistema galėtų pastebėti namuose nukritusį vyresnio amžiaus žmogų net tada, kai jis neturi ant riešo laikrodžio ar kito jutiklio. Išmanus pastatas galėtų suprasti, kuriose patalpose yra žmonių, ir pagal tai reguliuoti šildymą, apšvietimą ar vėdinimą.

Automobilių pasaulyje panaši technologija galėtų suteikti papildomos informacijos apie aplink esančius objektus, o gamyklose – padėti robotams ir žmonėms saugiau dirbti vienoje erdvėje. Gelbėjimo tarnyboms galimybė aptikti žmogaus judėjimą už kliūčių tam tikromis situacijomis galėtų tapti ne privatumo problema, o gyvybę gelbstinčiu įrankiu.

6G taip pat kuriamas ne vien dėl didesnio skaičiaus greičio teste. Tikimasi mažesnės delsos, žymiai tankesnio įrenginių tinklo ir glaudesnio ryšio tarp automobilių, robotų, infrastruktūros bei išmaniųjų namų. Integruotas jutimas yra dalis tos pačios vizijos – tinklas ne tik perneša informaciją, bet ir pats gauna informaciją apie fizinę aplinką.

Tačiau kuo naudingesnė tampa technologija, tuo didesnės gali būti pasekmės, jeigu ji naudojama be aiškių ribų.

Todėl apsaugą bandoma sukurti dar iki 6G atsiradimo

Vokietijoje veikiantys tyrėjai jau eksperimentuoja su vadinamuoju „privacy by design“ principu – privatumas turi būti įdiegtas pačioje technologijoje, o ne pridėtas tada, kai milijardai įrenginių jau veikia. Tai labai svarbus skirtumas, nes vėliau pakeisti globalų ryšio standartą būtų nepalyginamai sunkiau.

Tarp svarstomų sprendimų yra galimybė aiškiai kontroliuoti jutimo funkciją ir įspėti žmogų, kai jo aplinkoje vykdomas toks nuskaitymas. Bandomi prototipai, kuriuose vartotojas galėtų išjungti jutimo funkcijas arba telefone matyti, kad aplinkinė infrastruktūra šiuo metu naudoja aplinkos aptikimo režimą.

Tačiau lieka sudėtingas klausimas: ką daryti, jeigu žmogus nenori būti skenuojamas, o signalas sklinda ne iš jo telefono, bet iš aplinkinės infrastruktūros? Būtent dėl šios priežasties vien programėlės ar nustatymo telefone gali nepakakti. Reikės techninių standartų, teisinių apribojimų ir labai aiškių taisyklių, kas apskritai gali rinkti tokius duomenis.

Ir visa tai turi būti išspręsta iki tol, kol technologija taps kasdienybe.

Nes 5G atveju didžioji diskusija sukosi apie greitį ir aprėptį. Su 6G klausimas gali būti visai kitas.

Ne „kaip greitai veikia mano internetas?“, o „ką apie mane dabar gali suprasti pats tinklas?“

Jeigu integruotas jutimas taps tokia svarbia 6G dalimi, kaip šiandien prognozuoja tyrėjai, pirmą kartą mobiliojo ryšio istorijoje antenos aplink mus galės būti ne tik nematomas tiltas informacijai perduoti. Jos taps ir jutikliais.

O tada siena tarp technologinio patogumo ir privataus gyvenimo gali tapti gerokai plonesnė nei mūsų namų sienos.