Prieš įjungdami šildymą padarykite vieną dalyką su radiatoriais: kitaip už šilumą mokėsite, bet jos nejausite

Rudenį daugelis namuose šildymą įjungia tik tada, kai vakare jau tenka ieškoti storesnio megztinio. Tačiau prieš pasukant termostato rankenėlę iki maksimumo verta padaryti vieną labai paprastą dalyką – patikrinti, ar radiatoriuose nėra susikaupusio oro. Jei jo prisikaupė, radiatorius gali kaisti tik apačioje, skleisti burbuliavimo garsus ar apskritai šilti labai netolygiai. Tokiu atveju šildymo sistema dirba, už suvartotą energiją mokate, tačiau kambaryje vis tiek lieka vėsu.

Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui po kelių mėnesių pertraukos. Sistemoje per vasarą gali susikaupti oro, o pirmosiomis šildymo dienomis ši problema dažnai tampa akivaizdi. Dėl to radiatorius nebegali efektyviai perduoti šilumos, o žmogus klaidingai mano, kad reikia tiesiog padidinti temperatūrą.

Pirmiausia palieskite radiatorių viršuje ir apačioje

Paprastas patikrinimas užtrunka vos kelias minutes. Kai šildymas jau įjungtas, atsargiai palieskite radiatoriaus viršutinę ir apatinę dalis. Jei apačia šilta ar karšta, o viršus pastebimai šaltesnis, labai tikėtina, kad viršuje yra susikaupusio oro. Būtent jis trukdo karštam vandeniui užpildyti visą radiatorių.

Kitas požymis – burbuliavimo, čiurlenimo ar šnypštimo garsai. Tvarkingai veikiantis radiatorius paprastai neturėtų nuolat skleisti tokių garsų. Jei jie atsiranda vos pradėjus šildymo sezoną, nuorinti sistemą tikrai verta.

Vis dėlto yra ir kitokia situacija. Jei radiatoriaus viršus karštas, o apačia lieka šalta, problema nebūtinai yra oras. Tokiu atveju sistemoje gali būti susikaupę nešvarumų ar nuosėdų, o tai jau atskira problema.

Kaip nuorinti radiatorių namuose

Dauguma šiuolaikinių radiatorių viršutinėje dalyje turi mažą nuorinimo vožtuvą. Jam atsukti dažniausiai naudojamas specialus radiatoriams skirtas raktelis, nors kai kuriuose modeliuose tinka ir plokščias atsuktuvas. Prieš pradedant verta pasiruošti nedidelį indelį arba rankšluostį, nes iš vožtuvo kartu su oru gali išbėgti šiek tiek vandens.

Šildymo sistemą geriausia išjungti arba bent jau palaukti, kol cirkuliacinis siurblys nustos aktyviai varyti vandenį. Tuomet vožtuvas labai lėtai pasukamas tiek, kad pasigirstų šnypštimas. Tai išeinantis oras. Kai vietoje oro pradeda tolygiai tekėti vanduo, vožtuvą galima užsukti. Stipriai jo veržti nereikia – pakanka sandariai uždaryti.

Jei gyvenate individualiame name ir turite savo šildymo katilą, po kelių radiatorių nuorinimo verta patikrinti sistemos slėgį. Išleidžiant orą ir truputį vandens slėgis gali sumažėti, todėl kartais sistemą reikia papildyti vandeniu pagal katilo gamintojo nurodymus.

Vien nuorinimo neužtenka – radiatorius dar ir „uždusina“ baldai

Net puikiai nuorintas radiatorius šildys prastai, jei jo šiluma neturės kur pasklisti. Viena dažniausių klaidų – prieš radiatorių pastatyta sofa, didelis fotelis, komoda ar storos iki grindų nusileidžiančios užuolaidos. Tokiu atveju didelė dalis šilto oro cirkuliuoja tarp radiatoriaus ir baldo, užuot pasklidusi po kambarį.

Prieš šildymo sezoną verta apžiūrėti ir pačius radiatorius. Ant jų bei už jų per vasarą susikaupia nemažai dulkių. Įkaitusios jos ne tik pradeda skleisti specifinį kvapą, bet ir šiek tiek trukdo oro cirkuliacijai tarp radiatoriaus plokštelių. Todėl dulkių siurblys su siauru antgaliu ar radiatoriams skirtas šepetys gali būti visai naudingas rudens darbas.

Jei yra termostatinė galvutė, patikrinkite ir ją. Po ilgos vasaros kartais vožtuvas užstringa vienoje padėtyje, todėl pasukus termostatą radiatorius vis tiek nešyla taip, kaip turėtų. Jei radiatorius visiškai šaltas, nors visi kiti tame pačiame būste kaista normaliai, verta patikrinti būtent vožtuvą.

Nuorinkite radiatorius

Kodėl neverta iš karto sukti šildymo iki maksimumo

Kai kambaryje vėsu, natūrali reakcija – nustatyti aukščiausią temperatūrą ir tikėtis, kad namai sušils greičiau. Tačiau jei radiatoriuje yra oro arba jį užstoja baldai, didesnis nustatymas problemos neišsprendžia. Sistema tiesiog veikia intensyviau, o šiluma į kambarį perduodama neefektyviai.

Todėl prieš prasidedant rimtesniems šalčiams verta skirti vieną vakarą visų namuose esančių radiatorių patikrai. Nuvalykite dulkes, patraukite baldus ir užuolaidas, patikrinkite, ar radiatoriai šyla tolygiai, o jei viršuje lieka šalti – nuorinkite.

Atrodo smulkmena, tačiau būtent tokios smulkmenos žiemą lemia, ar kambaryje bus maloniai šilta, ar termostatas bus pasuktas iki galo, o jūs vis tiek sėdėsite su megztiniu. Prieš šildymo sezoną geriau penkias minutes skirti radiatoriui, nei visą žiemą bandyti suprasti, kodėl sąskaita didėja greičiau nei temperatūra kambaryje.

DUK

Kaip suprasti, kad radiatorių reikia nuorinti?

Dažniausias požymis – radiatoriaus apačia šilta, o viršus šaltas. Taip pat gali girdėtis burbuliavimas ar čiurlenimas.

Ar radiatorius reikia nuorinti kiekvieną rudenį?

Nebūtinai, tačiau prieš šildymo sezoną juos verta patikrinti. Jei radiatorius šyla tolygiai ir neskleidžia neįprastų garsų, nuorinimas gali būti nereikalingas.

Kodėl po nuorinimo radiatorius vis tiek nešyla?

Problema gali būti termostatiniame vožtuve, nepakankamame sistemos slėgyje, užsikimšime arba pačioje šildymo sistemoje. Tokiu atveju gali prireikti specialisto.

Ar galima nuorinti radiatorių, kai šildymas veikia?

Saugiau tai daryti išjungus šildymą ar cirkuliacinį siurblį ir palaukus, kol vanduo sistemoje nebus aktyviai cirkuliuojamas.

Ar baldai prie radiatoriaus tikrai mažina šilumą kambaryje?

Taip. Dideli baldai ir storos užuolaidos gali trukdyti šiltam orui normaliai cirkuliuoti, todėl dalis šilumos lieka „užrakinta“ prie radiatoriaus.