Nusipirkau pigiausią tualetinį popierių – namuose paskaičiavau lapelių skaičių ir nustebau

Parduotuvėje viskas atrodė labai paprasta. Reikėjo tualetinio popieriaus, lentynoje buvo keli skirtingi variantai, o aš, kaip dažnai nutinka, pirmiausia pažiūrėjau į kainą. Viena pakuotė kainavo gerokai pigiau už kitas, todėl ilgai nesvarsčiau – pasiėmiau pigiausią. Atrodė, kam čia permokėti už daiktą, kuris vis tiek baigiasi vienodai greitai.

Tik grįžęs namo pastebėjau vieną dalyką. Ritinėlis atrodė kažkaip neįprastai mažas. Ne siauresnis, ne blogiau susuktas – tiesiog vizualiai jame buvo mažiau popieriaus. Iš smalsumo paėmiau pakuotę ir pradėjau ieškoti, kiek joje iš tikrųjų yra lapelių.

Tada ir prasidėjo mano mažas „eksperimentas“.

Ant kainos žiūrėjau, o į lapelių skaičių – ne

Pigiausia pakuotė turėjo 8 ritinėlius ir kainavo 2,79 euro. Atrodė visai neblogai – vos apie 35 centus už ritinėlį. Tačiau ant pakuotės smulkiu šriftu buvo parašyta, kad viename ritinėlyje yra 120 lapelių.

Vadinasi, visoje pakuotėje – 960 lapelių.

Kitą kartą specialiai pažiūrėjau į šalia stovėjusį brangesnį variantą. Jis kainavo 4,49 euro už 8 ritinėlius. Iš pirmo žvilgsnio beveik 1,70 euro brangiau, todėl parduotuvėje atrodė, kad skirtumas akivaizdus.

Tačiau viename ritinėlyje buvo 220 lapelių. Visa pakuotė turėjo 1760 lapelių – beveik dvigubai daugiau nei pigiausias variantas.

Tada paskaičiavau kainą ne už ritinėlį, o už 100 lapelių.

Pigiausias popierius man kainavo maždaug 29 centus už 100 lapelių. Brangesnis – apie 26 centus.

Kitaip tariant, pakuotė, kuri lentynoje atrodė beveik dviem eurais brangesnė, pagal realų popieriaus kiekį išėjo pigesnė.

Bet tada pastebėjau dar vieną skirtumą

Lapelių skaičius buvo tik pusė istorijos. Pigus popierius buvo dviejų sluoksnių ir gana plonas. Brangesnis – trijų sluoksnių ir pastebimai storesnis.

Tai reiškė, kad pigaus praktiškai reikėjo naudoti daugiau. Ten, kur storesnio pakakdavo kelių lapelių, plono automatiškai atsiplėšdavau gerokai ilgesnę juostą.

Ir tada supratau, kodėl ta „pigi“ pakuotė mūsų namuose dingdavo taip greitai. Ritinėliai buvo ne tik trumpesni, bet ir pats popierius buvo plonesnis, todėl jo sunaudodavome daugiau.

Staiga tie 2,79 euro nebeatrodė toks geras sandoris.

Didelis ritinėlis irgi nebūtinai reiškia daugiau popieriaus

Po šito pradėjau žiūrėti į tualetinio popieriaus lentyną visai kitaip. Paaiškėjo, kad ritinėlių dydis akimis gali labai apgauti. Vieni atrodo storesni dėl laisvesnio suvyniojimo, kiti turi didesnę kartoninę tūtelę, todėl visas ritinėlis atrodo masyvesnis.

Dar daugiau sumaišties sukelia užrašai „XXL“, „Mega Roll“, „Family“ ar „2x daugiau“. Jie skamba įspūdingai, bet jei šalia nėra aiškaus lapelių skaičiaus ar bendro ilgio metrais, palyginti du produktus tampa sunku.

Todėl dabar pirmiausia ieškau trijų dalykų: kiek lapelių yra viename ritinėlyje, kiek sluoksnių turi popierius ir kiek iš viso metrų arba lapelių gaunu už pakuotės kainą.

Ritinėlių skaičius man tapo beveik mažiausiai svarbus.

Pabandžiau paskaičiuoti mėnesio skirtumą

Mūsų namuose pigiausio popieriaus pakuotė baigdavosi maždaug per savaitę. Jei pakuotė kainuoja 2,79 euro, per mėnesį išeina apie 11 eurų.

Brangesnio varianto pakuotės užtekdavo gerokai ilgiau – maždaug pusantros ar net dvi savaites, priklausomai nuo to, kiek žmonių tuo metu būdavo namuose.

Net jei per mėnesį nupirkčiau dvi tokias pakuotes, sumokėčiau apie 9 eurus. Taigi produktas, kuris parduotuvėje atrodė brangesnis, realiai galėjo sumažinti mėnesio išlaidas.

Žinoma, kiekvienuose namuose naudojimas skiriasi, todėl mano skaičiai nėra universali formulė. Tačiau pats principas mane nustebino – mažiausia kaina ant lentynos nebūtinai reiškia mažiausią kainą už tai, ką realiai gauni.

Dabar parduotuvėje darau visai kitaip

Nuo tada tualetinio popieriaus nebepirku vien pagal didžiausią akcijos etiketę ar mažiausią pakuotės kainą. Jei du variantai atrodo panašūs, kelioms sekundėms sustoju ir pažiūriu į lapelių skaičių.

Jei jo nėra, ieškau bendro popieriaus ilgio. Jei ir jo nerandu, bent jau palyginu ritinėlio sluoksnius, pakuotės svorį ir vieneto kainą.

Skamba juokingai – juk kalbame tik apie tualetinį popierių. Bet būtent tokiose smulkmenose ir pasimato, kaip lengvai parduotuvėje galima sumokėti daugiau už produktą, kuris atrodo pigesnis.

Dabar žodis „pigiausias“ man jau nieko nereiškia, kol nepažiūriu, kiek iš tikrųjų produkto yra pakuotėje.