„Renault“ parodė pikapą, kurio Europoje greičiausiai nepamatysime: jį kūrė žmogus, prisidėjęs prie legendinių mažųjų „Fiat“

„Renault“ pristatė automobilį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visai ne taip, kaip daugelis įsivaizduoja šį prancūzų gamintoją. Tai ne miesto hečbekas, ne elektrinis krosoveris ir ne šeimyninis vienatūris. Tai beveik penkių metrų ilgio pikapas „Niagara“ – automobilis, kuris vienu metu bando atrodyti ir kaip darbinis įrankis, ir kaip modernus kasdienis šeimos automobilis.

Įdomiausia čia net ne vien pats pikapas, o žmogus, prisidėjęs prie jo dizaino. Projekto vizualinę kryptį prižiūrėjo italų dizaineris Luciano Bove – specialistas, kurio vardas siejamas su visai kitokiais automobiliais. Karjeros pradžioje jis dirbo prie mažųjų „Fiat“ modelių, tarp jų – „Fiat 126p“ modernizavimo, „Cinquecento Sporting“ ir „Seicento“. Kitaip tariant, žmogus, kuris kadaise formavo kompaktiškų miesto automobilių veidą, dabar prisidėjo prie didelio, praktiško ir gana agresyviai atrodančio pikapo.

Lietuviams ši naujiena įdomi dėl vienos paprastos priežasties: tokio automobilio mūsų salonuose greičiausiai nepamatysime. „Renault Niagara“ kuriamas ne Europai, o Pietų Amerikos rinkoms, kur pikapai turi visai kitą statusą nei pas mus. Ten jie dažnai nėra tik ūkininkų ar statybininkų transportas. Daugeliui žmonių tai vienintelis šeimos automobilis – juo važiuojama į darbą, į miestą, į keliones ir tuo pačiu vežami daiktai, įrankiai ar kroviniai.

Nuo mažųjų „Fiat“ iki beveik penkių metrų pikapo

Luciano Bove istorija šiam automobiliui suteikia papildomo žavesio. Sunku rasti didesnį kontrastą nei tarp mažyčio miesto automobilio ir stambaus pikapo. „Fiat 126p“, kurį daugelis vyresnių vairuotojų Rytų Europoje iki šiol prisimena su šypsena, buvo labai paprastas, mažas ir artimas liaudies automobiliui. „Cinquecento“ ir „Seicento“ taip pat buvo automobiliai miestui – trumpi, lengvai pastatomi, ekonomiški ir sukurti kasdienėms kelionėms.

„Renault Niagara“ yra visai kitas pasaulis. Jo ilgis siekia 4,94 metro, o aukštis – 1,72 metro. Tai jau nebe automobilis, kurį galima nerūpestingai įgrūsti į bet kurią senamiesčio stovėjimo vietą. Tokiam modeliui reikia erdvės, platesnių kelių, aiškesnio praktinio poreikio ir vairuotojo, kuris supranta, kam jam reikalingas pikapas.

Vis dėlto būtent čia ir matosi šiuolaikinė automobilių rinkos kryptis. Pikapas nebėra vien kampuotas darbo arklys su kietomis sėdynėmis ir minimaliu komfortu. Gamintojai vis dažniau bando kurti automobilius, kurie išlaikytų praktiškumą, bet kartu neatrodytų kaip technika iš statybų aikštelės. „Niagara“ vizualiai jungia krosoverio, visureigio ir darbinio automobilio bruožus, todėl atrodo labiau kaip gyvenimo būdo automobilis, o ne tik ūkiui skirtas įrankis.

Renault Niagara

Kuo šis pikapas išsiskiria

Pagal pateikiamus duomenis, „Renault Niagara“ turi 938 litrų talpos krovininę dalį, į kurią patenkama pro daugiau nei metro pločio galinį bortą. Tai reiškia, kad automobilis sukurtas ne tik gražioms nuotraukoms. Jo galinė dalis turėtų būti tinkama kasdieniams kroviniams, įrankiams, sporto įrangai, kelionių daiktams ar darbiniams reikmenims.

Priklausomai nuo komplektacijos, automobilis gali būti su 17 arba 18 colių ratlankiais. Tai irgi parodo, kad „Renault“ šį modelį nori pastatyti tarp dviejų pasaulių: pakankamai praktišką darbui, bet pakankamai modernų žmogui, kuris nori gražesnio ir patogesnio automobilio kasdienai.

Salone – sprendimai, labiau primenantys krosoverį nei senos mokyklos pikapą. Vairuotojui numatytas 10,2 colio skaitmeninis prietaisų skydelis, o centre – 10,1 colio multimedijos ekranas. Tai svarbu, nes pikapų pirkėjai šiandien nori ne tik krovininės dalies gale. Jie nori telefono integracijos, patogios navigacijos, gražaus ekrano, normalaus komforto ir salono, kuriame būtų malonu praleisti kelias valandas.

Po variklio dangčiu numatytas 1,3 litro benzininis turbo variklis. Vienos ašies pavaros versijoje jis išvysto 156 AG, o 4×4 modifikacijoje – 160 AG. Abiem atvejais sukimo momentas siekia 270 Nm. Vėliau gamintojas planuoja ir hibridinę versiją, kuri tokio tipo automobiliui gali būti labai svarbi, jei pirkėjai ieškos mažesnių sąnaudų mieste ar kasdienėse kelionėse.

Kodėl jis kuriamas ne Europai

Daugeliui lietuvių iškart kils klausimas: jeigu automobilis atrodo įdomiai, praktiškai ir turi „Renault“ ženklą, kodėl jo nepasiūlius Europoje? Atsakymas gana paprastas – rinkos poreikiai skiriasi. Pietų Amerikoje pikapai yra kur kas populiaresni kaip kasdieniai automobiliai. Brazilijoje, Argentinoje ar Kolumbijoje tokie modeliai dažnai perkami ne tik verslui, bet ir šeimai. Žmonėms reikia automobilio, kuris važiuotų prastesniais keliais, galėtų vežti krovinį, bet tuo pačiu būtų pakankamai patogus kasdien.

Europoje pikapų rinka daug siauresnė. Čia pirkėjai dažniau renkasi krosoverius, universalius, SUV arba komercinius furgonus. Pikapas daugeliui vis dar atrodo per didelis miestui, ne visada patogus parkavimui ir ne toks praktiškas šeimai kaip uždaras visureigis. Lietuvoje pikapų tikrai yra, bet jie dažniau pasirenkami pagal konkretų poreikį: darbui, ūkiui, statyboms, medžioklei, pramogoms gamtoje ar tempimui.

Dar viena priežastis – europiniai reikalavimai, kainodara ir konkurencija. Europoje automobilį reikia pritaikyti kitoms saugumo, emisijų, įrangos ir homologacijos taisyklėms. Kartais gamintojui paprasčiausiai neapsimoka atvesti modelio į rinką, kur pardavimo apimtys būtų ribotos, o paruošimo kaštai dideli.

Todėl „Niagara“ Lietuvoje greičiausiai liks egzotiška naujiena, apie kurią smagu paskaityti, bet kurios artimiausiame „Renault“ salone nepamatysime.

Renault Niagara

Ką tokie automobiliai rodo apie ateities rinką

„Renault Niagara“ įdomus ne tik kaip konkretus modelis, bet ir kaip ženklas, kur juda automobilių gamintojai. Anksčiau automobiliai buvo aiškiau suskirstyti: mažas miesto automobilis, sedanas, universalas, furgonas, pikapas, visureigis. Dabar ribos vis labiau trinasi. Pikapas nori būti krosoveriu, krosoveris nori atrodyti kaip visureigis, elektrinis automobilis bando būti ir šeimos transportu, ir technologijų vitrina.

Pietų Amerikoje pikapas tapo automobiliu, kuris turi atlikti viską. Jis turi būti pakankamai tvirtas prastesniems keliams, pakankamai talpus darbui ir pakankamai patogus šeimai. Tai labai skiriasi nuo seno požiūrio, kad pikapas yra tik ūkininko arba meistro automobilis.

Lietuvoje toks modelis taip pat turėtų savo gerbėjų, bet klausimas būtų kaina, eksploatacija ir realus patogumas mieste. Beveik penkių metrų ilgio automobilis kasdien Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gali būti ne dovana, ypač daugiabučių kiemuose ar prekybos centrų aikštelėse. Tačiau žmogui, kuris gyvena užmiestyje, turi sodybą, dažnai veža daiktus ar nori vieno automobilio ir darbui, ir laisvalaikiui, tokia idėja skamba visai patraukliai.

Jeigu ateityje panašūs modeliai vis dėlto pradėtų atsirasti Europoje, pirkėjams reikėtų žiūrėti ne tik į išvaizdą. Svarbu būtų įvertinti variklio patikimumą, 4×4 sistemos darbą, krovininės dalies apsaugą nuo korozijos, galinės pakabos komfortą be krovinio, realias degalų sąnaudas ir tai, ar automobilis patogus šeimai kasdien, o ne tik atrodo įspūdingai nuotraukose.

„Renault Niagara“ yra būtent toks automobilis, kuris labiau kelia smalsumą nei realų pirkimo planą Lietuvoje. Bet jis labai gerai parodo, kad pikapai keičiasi. Jie tampa ne tik darbiniais automobiliais, o savotiškais krosoveriais su atvira krovinine dalimi.

Ir čia slypi visas įdomumas: automobilį, kuris atrodo kaip modernaus, grubaus pikapo ir miesto krosoverio mišinys, kūrė žmogus, kadaise prisidėjęs prie vienų mažiausių ir paprasčiausių Europos automobilių. Nuo „Fiat 126p“ iki „Renault Niagara“ – tai beveik visa automobilių istorija viename dizainerio kelyje.