Šių augalų negeniu rudenį, jie puikiai peržiemoja, o derlius būna dvigubas
Rudenį sode rankos pačios tiesiasi prie sekatoriaus. Atrodo, kad reikia viską „sutvarkyti“: nukirpti, patrumpinti, išvalyti, kad pavasarį būtų gražu ir tvarkinga. Tačiau čia daug kas ir padaro klaidą. Ne visiems augalams rudeninis genėjimas yra naudingas. Kai kuriems jis net atima dalį būsimo derliaus.
Ypač tai galioja tiems augalams, kurie vaisius krauna ant pernykščių ūglių arba kurių pumpurai susiformuoja dar prieš žiemą. Nupjauni rudenį „dėl tvarkos“, o pavasarį stebiesi, kodėl krūmas gražus, lapų daug, bet uogų beveik nėra.
Todėl yra augalų, kurių rudenį geriau neskubėti genėti. Jie puikiai peržiemoja ir be sekatoriaus, o kitą sezoną atsidėkoja gausesniu derliumi.
Remontantinės avietės: jei nenupjaunate visko, galima sulaukti dviejų bangų
Daug kas remontantines avietes rudenį nupjauna iki pat žemės. Tai paprastas ir dažnai teisingas būdas, ypač jei norite vieno stipraus rudens derliaus ir mažiau ligų. Tačiau yra ir kitas variantas: dalį stipresnių stiebų palikti per žiemą.
Tokiu atveju kitais metais avietės gali duoti ankstyvesnį derlių ant pernykščių stiebų, o vėliau – rudeninį derlių ant naujų ūglių. Būtent todėl sodininkai kartais sako, kad derlius tampa „dvigubas“. Ne visada tai reiškia dvigubai daugiau kilogramų, bet reiškia dvi derėjimo bangas.
Svarbiausia nepalikti visko be tvarkos. Silpnus, nulūžusius, ligotus ar labai plonus stiebus geriau pašalinti. Paliekami tik sveiki, stiprūs ūgliai. Pavasarį juos galima šiek tiek patrumpinti iki gyvos, stiprios vietos.
Juodieji serbentai: rudenį negalima iškirpti visko, kas atrodo sena
Juodieji serbentai labai jautriai reaguoja į neteisingą genėjimą. Jei rudenį žmogus išpjauna per daug šakų, ypač jaunų ir vidutinio amžiaus ūglių, kitą vasarą derlius gali gerokai sumažėti.
Didžiausia klaida – manyti, kad krūmą reikia padaryti „gražų“ ir žemą. Serbentams svarbiausia ne grožis, o teisingas šakų amžius. Daugiausia uogų paprastai būna ant stiprių, ne per senų šakų. Todėl rudenį geriau apsiriboti sanitariniu tvarkymu: išpjauti nulūžusias, ligotas, ant žemės gulinčias ar labai senas šakas.
Jei krūmas labai tankus, rimtesnį formavimą geriau daryti atsargiai ir palaipsniui. Geras serbentų krūmas neturi būti nuplikytas iki kelių šakų. Jam reikia oro, šviesos ir pakankamai vaisinių ūglių.

Agrastai: per didelis rudeninis genėjimas atima uogas
Agrastai dažnai atrodo netvarkingi, todėl rudenį kyla noras juos gerokai apkarpyti. Tačiau ir čia verta sustoti. Agrastai dera ant ankstesnių metų ir senesnių vaisinių šakelių, todėl per smarkus genėjimas gali sumažinti kitų metų derlių.
Rudenį galima pašalinti tai, kas akivaizdžiai trukdo: sausas, ligotas, susikryžiavusias, į krūmo vidų augančias šakas. Taip pat verta išpjauti šakas, kurios guli ant žemės ir vasarą uogos nuo jų lengvai pūva.
Bet jei krūmas sveikas, nereikia jo trumpinti vien todėl, kad „ruduo ir reikia kažką daryti“. Agrastai geriau dera tada, kai krūmas nėra uždusęs, bet ir nėra per daug išretintas.
Šilauogės: jaunų krūmų rudenį geriau beveik neliesti
Šilauogės daugeliui vis dar atrodo kaprizingos, todėl žmonės bando joms padėti visais įmanomais būdais. Bet jaunų šilauogių rudenį geriau negenėti stipriai. Pirmus metus svarbiausia, kad krūmas gerai įsitvirtintų, sukauptų jėgų ir ramiai peržiemotų.
Jei rudenį per daug išpjausite šakų, augalas patirs papildomą stresą. Be to, galite pašalinti dalį žiedinių pumpurų, iš kurių kitą sezoną būtų uogos. Šilauogėms pakanka pašalinti sausas, pažeistas ar ligotas šakeles.
Rimtesnis šilauogių atjauninimas reikalingas tik vyresniems krūmams, ir tai daroma ne kirviu, o labai apgalvotai. Jaunas, sveikas krūmas rudenį turi ne atrodyti kaip „sutvarkytas“, o ramiai pasiruošti žiemai.
Braškės: lapų rudenį geriau nešienauti
Dar viena dažna klaida – rudenį iki žemės nukirpti braškių lapus. Žmogui atrodo, kad taip lysvė tampa tvarkinga, dingsta seni lapai ir pavasarį viskas ataugs iš naujo. Tačiau braškėms lapai prieš žiemą yra svarbūs.
Sveiki lapai padeda augalui maitintis, sukaupti atsargų ir apsaugoti kerelį nuo šalčio. Jei viską nupjaunate per vėlai, braškės gali nespėti atauginti naujų stiprių lapų iki žiemos. Tada pavasarį jos startuoja silpniau, o derlius būna mažesnis.
Rudenį geriau pašalinti tik ligotus, dėmėtus, apdžiūvusius lapus ir perteklinius ūsus. Sveikų lapų nereikia šienauti. Tvarkinga lysvė gražu, bet stiprus kerelis kitų metų derliui svarbiau.
Vynuogės: genėti reikia, bet ne per anksti ir ne bet kaip
Vynuogės – atskira tema. Jas genėti reikia, tačiau rudenį žmonės dažnai paskuba. Jei genima per anksti, kol augalas dar nebaigė vegetacijos, galima susilpninti vynmedį. Jei išpjaunama per daug ar paliekami netinkami ūgliai, kitų metų derlius taip pat nukenčia.
Vynuogėms svarbu palaukti, kol nukris lapai ir augalas pereis į ramybės būseną. Tada galima formuoti vaisinius ūglius, bet tai reikia daryti pagal veislę ir auginimo būdą. Atsitiktinis „patrumpinsiu viską per pusę“ čia dažnai baigiasi prastai.
Jei nesate tikri, geriau rudenį pašalinti tik aiškiai nereikalingus, pažeistus ūglius, o rimtesnį formavimą atlikti labai atsargiai.

Ką rudenį tikrai galima daryti
Tai nereiškia, kad rudenį sode reikia nieko neliesti. Tvarkyti būtina, tik ne aklai. Visada galima pašalinti ligotas, nulūžusias, sausas šakas, surinkti supuvusias uogas, nukritusius pažeistus vaisius, išravėti piktžoles ir mulčiuoti jautresnius augalus.
Svarbiausia atskirti sanitarinį tvarkymą nuo stipraus genėjimo. Sanitarinis tvarkymas padeda augalui. Per stiprus genėjimas netinkamu metu gali atimti būsimą derlių.
Jei abejojate, ar šaką kirpti, verta paklausti savęs: ar ji ligota, sausa, nulūžusi, trinasi į kitą šaką, guli ant žemės? Jei taip – galima šalinti. Jei ji sveika ir gali duoti žiedų ar uogų, geriau palikti iki pavasario.
Mažiau sekatoriaus – daugiau uogų
Ruduo sode neturi būti masinio karpymo sezonas. Kai kuriems augalams ramybė yra geresnė dovana nei stropus „sutvarkymas“. Remontantinės avietės, serbentai, agrastai, šilauogės, braškės ir vynuogės gali gerai peržiemoti, jei jų nealinsite nereikalingu genėjimu.
Kitą sezoną tai dažnai matosi labai aiškiai: krūmai startuoja stipriau, žiedinių pumpurų būna daugiau, o derlius džiugina ilgiau. Kartais geriausias sodininko darbas rudenį yra ne nupjauti, o sustoti.
Sekatorius turi būti įrankis, o ne rudens įprotis. Jei augalas sveikas, stiprus ir pasiruošęs žiemai, jam dažnai reikia ne kirpimo, o ramybės.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.