Kodėl artimam žmogui nederėtų dovanoti lyginio skaičiaus gėlių: prietaras turi skaudžią istoriją

„Tik ne dvylika“, – prie gėlių kiosko kartais tyliai sako žmogus, jau išsirinkęs gražiausią puokštę mamai, mylimajai ar draugei. Iš šalies gali pasirodyti, kad vienas papildomas žiedas nieko nekeičia. Tačiau daugeliui Lietuvoje jis keičia visą dovanos prasmę.

Į namus nešamos gėlės paprastai reiškia šventę, padėką, atsiprašymą ar norą pradžiuginti. O lyginis jų skaičius vis dar daugeliui siejasi su visai kita akimirka – tyla kapinėse, gedulo juosta, atsisveikinimu su žmogumi. Todėl net ir graži, brangi puokštė gali sukelti nejaukų stabtelėjimą: ar dovanotojas tik suklydo, ar tiesiog nežino šio papročio?

Tai nėra taisyklė, užrašyta įstatyme, ir ne kiekviena šeima ją vertina vienodai griežtai. Vis dėlto artimam žmogui, kurio požiūrio tiksliai nežinome, lyginis žiedų skaičius gali būti ne nekaltas prietaras, o skaudžios kultūrinės atminties palietimas. Būtent todėl floristai dažnai pataria kasdienėms progoms rinktis nelyginį skaičių – ne iš baimės, o iš paprastos pagarbos.

Vienoje puokštėje susitinka dvi visiškai skirtingos progos

Lietuvoje ir daugelyje aplinkinių kraštų nelyginis gėlių skaičius įprastai laikomas gyvybės, judėjimo ir šventės ženklu. Viena gėlė gali būti kuklus dėmesys, trys – šilta padėka, penkios ar septynios – jau pilnesnė dovana. Tuo metu lyginis skaičius dažnai paliekamas atsisveikinimo progai, kai žiedai nešami pagerbti mirusiojo.

Šis skirtumas ypač stiprus todėl, kad gėlės laidotuvėse nėra tik dekoracija. Jos lydi paskutinį susitikimą, stovi prie karsto, keliauja į kapines, o vėliau primena netektį. Žmogui, neseniai palaidojusiam artimąjį, netyčia įteikta porinė puokštė gali sugrąžinti būtent tuos vaizdus, nors dovanotojas norėjo pasakyti visai ką kita.

Skaudžioji šio papročio dalis slypi ne mistikoje ir ne tariamoje nelaimėje, kuri neva ištiks gavus dvi ar dešimt gėlių. Ji slypi asociacijoje. Kai dovana, skirta gimtadieniui ar pasimatymui, savo forma primena gedulo ritualą, žmogus trumpam pasijunta tarsi gavęs netinkamą žinutę.

Prietaras išliko, nes jis kalba apie pagarbą mirusiesiems

Apie lyginį gėlių skaičių dažnai kalbama kaip apie prietarą, tačiau vienu sakiniu paaiškinti jo kilmę būtų per drąsu. Papročiai skirtinguose regionuose formavosi nevienodai, persipynė su šeimų tradicijomis ir laidotuvių ritualais. Aišku viena: daugeliui žmonių porinis žiedų skaičius ilgainiui tapo atpažįstamu gedulo ženklu.

Tokie ženklai ypač ilgai laikosi ne todėl, kad žmonės aklai jais tiki, o todėl, kad jie padeda atskirti situacijas. Kaip į šventę neiname su gedulo drabužiais vien dėl patogumo, taip ir gėlių skaičius kai kam tampa nebylia progos kalba. Žinantis žmogus ją perskaito iš karto, net jei apie tai garsiai nekalba.

Kartais sakoma, kad jaunajai kartai tai jau nebesvarbu. Iš tiesų vieni žmonės į puokštę žiūri laisviau, ypač kai kalbama apie dideles, floristų sudėtas kompozicijas, kur tikslaus žiedų skaičiaus niekas neskaičiuoja. Tačiau senjorui, žmogui iš mažesnio miestelio ar šeimai, kurioje neseniai buvo netektis, ši detalė gali turėti daug daugiau svorio, nei atrodo skubančiam dovanotojui.

Kodėl artimam žmogui nederėtų dovanoti lyginio skaičiaus gėlių: prietaras turi skaudžią istorijąNuotrauka: Pixabay / NoName_13

Ne kiekvienas lyginis skaičius yra klaida, bet verta pagalvoti apie progą

Didelėse puokštėse, dėžutėse su gėlėmis ar kompozicijose gėlių skaičius kartais apskritai nėra pagrindinis dalykas. Floristai derina skirtingus augalus, šakeles, žalumynus, o žiedai gali būti skaičiuojami ne vienetais, bet kekėmis. Todėl nereikėtų įtarinėti blogų ketinimų vien todėl, kad puokštėje pastebėjote porą tulpių ar keturias rožes.

Kitaip yra, kai dovanojamos vienarūšės gėlės: dvi rožės, dešimt tulpių, šešios gvazdikų šakelės. Tokia puokštė aiškiai „skaitoma“ kaip konkretus skaičius, todėl ji ir gali sukelti klausimą. Žmogus pyksta ne dėl matematikos – jam nesmagu dėl jausmo, kad jautri tradicija buvo praleista pro akis.

Ir dovanotoją verta suprasti. Ne visi užaugo su šiuo papročiu, ne visi žino, kad jis aktualus būtent mūsų kultūroje, o kai kuriose kitose šalyse gėlių skaičius gali reikšti visai ką kita arba nereikšti nieko. Jei klaida jau įvyko, mandagiausia ne ginčytis, ar tai „tik prietaras“, bet paprastai pasakyti, kad ketinimas buvo šiltas ir apie tokią reikšmę nebuvo žinoma.

Kaip išrinkti puokštę, kad dėmesys nevirstų nejaukumu

Jeigu gėles perkate gimtadieniui, vardadieniui, pasimatymui ar lankydami artimą žmogų, saugiausias pasirinkimas – nelyginis vienodų žiedų skaičius. Tai gali būti viena gėlė, trys, penkios, septynios ar daugiau, priklausomai nuo progos ir biudžeto. Svarbiausia ne rekordas ir ne įspūdis, o mintis, kad puokštė parinkta sąmoningai.

Jei abejojate, pasakykite floristui, kam skirta dovana. Patyręs pardavėjas padės sudėti puokštę taip, kad nereikėtų stovėti prie prekystalio ir nerimauti, ar nepraleidote kokios nors nerašytos taisyklės. O perkant gėles prekybos centre, kur jos jau surištos po dešimt ar dvylika, galima tiesiog pridėti vieną žiedą arba rinktis mišrią kompoziciją.

Laidotuvių ir kapinių atveju paprotys dažniausiai apsiverčia: ten porinis žiedų skaičius daugeliui atrodo įprastas ir pagarbus. Vis dėlto ir čia svarbiausia ne mechaniškai skaičiuoti, o atsižvelgti į šeimos pageidavimus, atsisveikinimo pobūdį bei pačią situaciją. Gėlės turi palaikyti, o ne tapti taisyklių tikrinimo egzaminu.

Lyginis gėlių skaičius nėra nelaimės pranašas, tačiau jis neša atmintį apie tas akimirkas, kurių niekas nenori supainioti su švente. Kartais užtenka vieno papildomo žiedo, kad puokštė pasakytų tai, ką iš tiesų norėjome pasakyti: prisimenu tave, vertinu tave ir atėjau nešti džiaugsmo.