„Pamačiau TikToke ir pabandžiau“: gydytoja įvertino 5 grožio triukus – vienas jų gali baigtis labai rimtai

Vieną vakarą telefone pamatai vaizdo įrašą: kažkas tepa veidą sauskelnių kremu, kitas visiškai atsisako prausiklių, trečias virtuvėje sumaišo kavą su cukrumi ir vadina tai „natūraliu šveitikliu“. Komentaruose – šimtai žmonių, rašančių, kad „veikia stebuklingai“. Atrodo nekaltai, pigiai ir lengvai pakartojama namuose. Tačiau dermatovenerologė Iveta Gylienė perspėja, kad būtent čia ir slypi problema – kai kurie socialiniuose tinkluose išpopuliarėję metodai gali ne tik nepadėti, bet ir sudirginti odą, pabloginti jau esamą problemą ar net padaryti realios žalos.

„Eurovaistinės“ pranešime spaudai gydytoja aptarė penkias populiarias „TikTok“ odos priežiūros madas. Kai kurios jų turi racionalų pagrindą, tačiau specialistė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog jos tinka kiekvienam žmogui. Ypač rizikinga tada, kai odos problema interpretuojama klaidingai ir žmogus kelias savaites ar mėnesius bando gydytis pats, nors iš tiesų reikėtų visai kitokio sprendimo.

Gydytojos teigimu, pas specialistus neretai ateina jau „viską išbandę“ žmonės. Pirmiausia – internetas, tada draugų patarimai, dar viena priemonė, dar vienas trendas, o gydytojas lieka paskutine stotele. Tačiau kuo ilgiau eksperimentuojama, tuo sunkiau kartais tampa suprasti, kas odą iš tikrųjų dirgina ir nuo ko problema prasidėjo.

Visiškai nustoti plauti veidą? Čia „TikTok“ nuėjo per toli

Viena iš internete išpopuliarėjusių madų vadinama „caveman method“. Jos esmė – kuriam laikui atsisakyti kosmetikos, o kai kurie šios krypties sekėjai nustoja veidą prausti net vandeniu, tikėdamiesi, kad oda pati „susitvarkys“.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti logiškai: jei oda sudirgusi nuo dešimties serumų, rūgščių ir kremų, gal tiesiog reikia nieko nebedaryti? Dermatologijoje iš tiesų egzistuoja vadinamoji „zero therapy“, kai, pavyzdžiui, esant perioraliniam dermatitui, gydytojas gali rekomenduoti laikinai atsisakyti daugumos priežiūros priemonių. Tačiau I. Gylienė pabrėžia, kad tai nėra tas pats, kas apskritai nevalyti veido.

Per dieną ant odos kaupiasi prakaitas, sebumas, dulkės, ore esančios dalelės, makiažo likučiai. Visa tai palikus ilgam gali kimštis poros ir atsirasti papildomų problemų. Todėl idėja „nieko nedaryk ir oda pati išsigydys“ nėra universali. Kartais kaip tik gydytojas gali padėti sudaryti labai paprastą, kelių priemonių rutiną, kuri odai bus daug saugesnė nei radikalus visko atsisakymas.

Sauskelnių kremas ant veido – ne toks nekaltas, kaip atrodo

Kitas populiarus metodas vadinamas „face basting“ arba „zinc slugging“. Žmonės nakčiai veidą padengia storu sluoksniu sauskelnių kremo, kurio sudėtyje yra cinko oksido, tikėdamiesi, kad ryte oda bus ramesnė, lygesnė ir mažiau paraudusi.

Tam tikros veidui ar kūnui skirtos priemonės su cinko oksidu ar cinko gliukonatu iš tiesų gali būti naudojamos odai raminti. Jos gali padėti sumažinti sausumą ar palaikyti gijimą, jei naudojamos taip, kaip nurodo gamintojas. Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį į vieną svarbų skirtumą – kremas, sukurtas kūdikių iššutimams, nebūtinai sukurtas veidui.

Tokios priemonės dažnai būna labai riebios ir sudaro tankų apsauginį sluoksnį. Sausai odai tai gali pasirodyti malonu, tačiau į aknę, folikulitą ar perioralinį dermatitą linkusiai odai tokia okliuzija gali situaciją pabloginti.

Todėl vien faktas, kad kreme yra cinko, dar nereiškia, jog jį saugu tepti ant veido storu sluoksniu. Reikia žiūrėti ne į vieną ingredientą, o į visą produkto paskirtį ir sudėtį.

Penki drėkinimo sluoksniai nebūtinai geriau už vieną kremą

„Skin flooding“ – dar viena mada, kuri socialiniuose tinkluose atrodo labai įspūdingai. Ant veido vienas po kito sluoksniuojami keli drėkinantys produktai, tikintis, kad oda taps putlesnė, glotnesnė ir labiau sudrėkinta.

I. Gylienė sako, kad pats principas nėra blogas. Drėkinimo rutinoje iš tiesų gali būti naudojami humektantai, tokie kaip glicerinas, hialurono rūgštis ar pantenolis, po jų – emolientai, padedantys stiprinti odos barjerą, pavyzdžiui, skvalanas, trigliceridai, keramidai ar riebalų rūgštys. Labai sausai ir į aknę nelinkusiai odai kai kuriais atvejais gali būti naudojamas ir papildomas okliuzinis sluoksnis.

Tačiau čia galioja paprasta taisyklė: daugiau nebūtinai reiškia geriau. Penki ar šeši sluoksniai nepadės, jei priemonės parinktos netinkamai, o veikliųjų medžiagų, kvapiklių ar eterinių aliejų bus per daug.

Gerai suformuluotame drėkinamajame kreme dažnai jau būna suderintos kelios reikalingos medžiagų grupės, todėl žmogui gali visiškai pakakti vieno ar dviejų produktų. Socialinių tinklų rutina su septyniais buteliukais nebūtinai bus efektyvesnė už paprastą ir gerai parinktą kremą.

Kava, cukrus ir soda – virtuvėje geriau tegul ir lieka

Vienas iš metodų, po kurių, pasak gydytojos, žmonėms realiai tenka kreiptis pagalbos, yra namuose gaminami veido šveitikliai. Socialiniuose tinkluose galima rasti daugybę receptų su kava, cukrumi, soda ar kitais virtuvės produktais. Jie atrodo natūralūs, nebrangūs, o oda iš karto po stipresnio trynimo gali atrodyti lygesnė.

Problema ta, kad tas greitas glotnumo pojūtis gali būti apgaulingas. Pernelyg stipriai ar dažnai šveičiant pažeidžiamas išorinis odos barjeras. Oda pradeda sausėti, perštėti, rausti ir gali tapti jautri net toms priemonėms, kurias anksčiau toleravo be problemų.

Vienkartinis labai švelnus šveitimas nebūtinai sukels žalą, tačiau žmonės dažnai linkę kartoti tai, kas iš karto suteikė malonų rezultatą. Po kelių savaičių oda jau gali būti visai kitokia.

Reguliariam odos reljefo glotninimui dermatovenerologė rekomenduoja naudoti būtent odai sukurtas, tinkamos koncentracijos priemones. Atsižvelgiant į problemą, tai gali būti produktai su glikolio, salicilo, pieno rūgštimi ar didesne šlapalo koncentracija, tačiau ir juos verta rinktis pagal savo odos būklę.

Vaistininkė Toma Gečienė

Pavojingiausia mada – „tan-maxxing“

Iš visų penkių aptartų tendencijų viena gydytojai kelia daugiausia nerimo. Tai vadinamasis „tan-maxxing“ – sąmoningas siekis kuo daugiau būti saulėje ir kuo stipriau įdegti, kartu menkinant SPF bei apsaugos nuo ultravioletinių spindulių svarbą.

Čia jau kalbama ne apie galimą spuogelį, sausumą ar kelių dienų sudirgimą.

I. Gylienė pabrėžia, kad ultravioletiniai spinduliai – tiek natūralūs saulės, tiek dirbtiniai – yra įrodytas kancerogenas. Kiekvienas įdegis ar nudegimas reiškia odos ląstelių DNR pažeidimą, o tokių pažeidimų kaupimasis ilgainiui didina odos vėžio riziką.

Todėl požiūris „truputį įdegsiu, bet nenudegsiu, vadinasi, viskas gerai“ nėra teisingas. Gydytojos teigimu, saugaus įdegio nėra. Jeigu norisi vizualiai rusvesnės odos, gerokai saugesnis pasirinkimas yra savaiminio įdegio priemonės.

Būtent dėl to „tan-maxxing“ iš kitų socialinių tinklų madų išsiskiria labiausiai – čia eksperimentas gali turėti pasekmių ne tik tam, kaip oda atrodo rytoj ryte, bet ir jos sveikatai ateityje.

Prieš kartojant „TikTok“ triuką verta padaryti vieną dalyką

„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė primena, kad net ir gana nekaltai atrodantis patarimas nėra tinkamas visiems. Sausai odai skirtas metodas gali netikti riebiai, į aknę linkusiai ar labai jautriai odai. Be to, dažnas visos rutinos keitimas taip pat gali sukelti paraudimą, perštėjimą, sausumą ir pažeisti odos barjerą.

Todėl prieš tepant naują priemonę ant viso veido rekomenduojama iš pradžių ją išbandyti nedideliame odos plote ir 24–48 valandas stebėti reakciją. Jeigu atsiranda niežėjimas, paraudimas ar kitas aiškus sudirginimas, ant veido tokios priemonės geriau nenaudoti.

Dar vienas signalas sustoti – pažadas apie stebuklingą rezultatą per vieną naktį. Oda retai veikia taip greitai, kaip tai atrodo 20 sekundžių trukmės vaizdo įraše.

Todėl prieš kitą kartą pamačius „TikTok“ vaizdo įrašą su užrašu „mano oda pasikeitė per tris dienas“, verta savęs paklausti ne tik „ar tai suveiks?“, bet ir „ar šis žmogus apskritai turi kompetenciją aiškinti, ką aš turėčiau daryti su savo oda?“

Kartais geriausias grožio triukas yra ne dar vienas naujas produktas. Kartais tai tiesiog sprendimas laiku nustoti eksperimentuoti.