Kodėl protingi ir laimingi žmonės nešvenčia gimtadienių: išmintingi Dalai Lamos žodžiai, kuriuos svarbu išmokti jaunystėje

Gimtadienis daugeliui vaikystėje reiškė tortą, žvakes, dovanas ir tą keistą jausmą, kad bent vieną dieną visas pasaulis sukasi aplink tave. Tačiau bėgant metams ši diena kai kam ima kelti visai ne džiaugsmą, o nuovargį. Reikia atsakyti į žinutes, kažką organizuoti, kažką pakviesti, kažko nepamiršti, kažkam neatrodyti nedėkingam. Ir tada žmogus pagauna save galvojantį: palaukite, juk tai mano gimtadienis, tai kodėl aš jaučiuosi lyg būčiau paskirtas renginio administratoriumi?

Vis daugiau žmonių gimtadienį renkasi praleisti tyliai. Be restorano, be balionų, be privalomų tostų ir be jausmo, kad privalai būti linksmas vien todėl, kad kalendoriuje pažymėta konkreti data. Iš šalies tai kartais atrodo keistai: „Kaip tai nešvęsi?“, „Juk reikia paminėti“, „Negalima taip liūdnai“. Tačiau brandesni žmonės vis dažniau supranta: nešvęsti gimtadienio nebūtinai reiškia nemylėti gyvenimo. Kartais tai reiškia kaip tik priešingai – pagaliau pradėti gyventi ne pagal svetimą scenarijų.

Kodėl gimtadienis kartais tampa ne švente, o pareiga

Didžiausia gimtadienio problema dažnai slypi ne pačioje datos reikšmėje, o lūkesčiuose. Žmogus tarsi turi būti laimingas, dėkingas, pakilios nuotaikos, pasiruošęs bendrauti ir dar pasirūpinti, kad visiems būtų patogu. Vieni laukia vaišių, kiti tikisi kvietimo, treti įsižeidžia, jei apie šventę sužino paskutiniai. Taip asmeninė diena pamažu virsta socialiniu egzaminu.

Ypač tai jaučia žmonės, kurie nemėgsta triukšmo, didelių susibūrimų ar dirbtinio dėmesio. Jiems gimtadienis tampa diena, kai reikia vaidinti gerą nuotaiką net tada, kai norisi paprasčiausiai ramiai pabūti. Dar blogiau, kai šventė rengiama ne iš noro, o iš kaltės: „kaip atrodys“, „ką pasakys giminės“, „visi švenčia, tai ir man reikia“.

Būtent čia ir atsiranda vidinis lūžis. Vieną dieną žmogus supranta, kad jam nebereikia įrodinėti, jog jis turi draugų, statusą, pinigų ar „normalų“ gyvenimą. Jam nebereikia puotos tam, kad pasijustų svarbus. Svarbia tampa ne tai, kiek žmonių ateis, o tai, ar po tos dienos liks ramybė, o ne išsekimas.

Dalai Lamos mintis: kiekviena diena gali būti gimtadienis

Dalai Lamai priskiriama labai paprasta, bet stipri mintis: gimtadienis nėra vienintelė ypatinga diena, nes kiekvienas rytas, kai pabundame, jau yra nauja pradžia. Jeigu žmogus atsimerkia, įkvepia, gali judėti, galvoti, mylėti, kurti, taisyti klaidas ar pradėti iš naujo – jis jau gauna dovaną. Ne kartą per metus, o kasdien.

Ši mintis nėra apie tai, kad gimtadienių švęsti negalima. Ji labiau apie tai, kad nereikėtų visos gyvenimo prasmės, džiaugsmo ir dėmesio sudėti į vieną datą. Kai žmogus laukia vienos ypatingos dienos, jis dažnai nusivilia: kažkas nepasveikino, kažkas atėjo be dovanos, kažkas parašė per vėlai, kažkas pasakė ne tai, ko tikėtasi. Tada šventė, turėjusi suteikti džiaugsmo, tampa skaudžiu priminimu apie lūkesčius.

Išmintingesnis požiūris kitoks: gyventi taip, kad nereikėtų vienos dienos kaip kompensacijos už visus metus. Jeigu žmogus leidžia sau pailsėti paprastą antradienį, nusipirkti mėgstamą desertą be progos, paskambinti artimam žmogui ne dėl pareigos, o iš noro, tada gimtadienis nebetenka tos dirbtinės įtampos. Jis gali būti graži diena, bet ne vienintelė diena, kai leidžiama džiaugtis.

Kodėl protingi žmonės dažnai renkasi tylą

Brandūs žmonės dažnai nebenori triukšmingų gimtadienių ne todėl, kad tapo šalti ar liūdni. Dažniau jie tiesiog geriau pažįsta save. Jie jau supranta, kas jiems iš tikrųjų suteikia energijos, o kas ją atima. Vienam žmogui šventė su dvidešimt svečių gali būti laimė, kitam – tik ilgas pasiruošimas, triukšmas ir noras kuo greičiau grįžti į tylą.

Su amžiumi silpnėja ir poreikis patikti visiems. Jaunystėje gimtadienis dažnai tampa savotišku įrodymu: ar mane prisimins, ar mane vertina, ar manęs nepamiršo. Vėliau ateina paprastesnis supratimas: tikri ryšiai matomi ne per vieną sveikinimą socialiniuose tinkluose. Žmogus, kuris rūpinasi tavimi, tai parodo ne tik kartą per metus.

Dar viena priežastis – noras atsikratyti veidmainystės. Per gimtadienius kartais susirenka žmonės, su kuriais realaus artumo seniai nebėra. Sakomi gražūs tostai, dalijamos formalios šypsenos, bet viduje abi pusės jaučia, kad tai labiau ritualas nei nuoširdumas. Todėl kai kurie žmonės sąmoningai atsisako didelių švenčių ir pasilieka tik tai, kas tikra: vieną vakarienę su artimiausiais, pasivaikščiojimą, kelionę, dieną be telefono ar tiesiog ramų vakarą namuose.

Nešvęsti nereiškia būti nelaimingam

Vis dar gajus įsitikinimas, kad jei žmogus nenori švęsti gimtadienio, vadinasi, jam kažkas negerai. Gal liūdna, gal vienišas, gal išgyvena krizę. Kartais taip gali būti, tačiau dažnai pasirinkimas nešvęsti kyla ne iš skausmo, o iš brandos. Žmogus nebenori daryti to, kas neatitinka jo būsenos, vien tam, kad kiti jaustųsi patogiai.

Laimingas žmogus nebūtinai yra tas, kuris triukšmingai mini kiekvieną progą. Laimingas žmogus gali būti ir tas, kuris per gimtadienį išjungia telefoną, išsiverda kavos, išeina pasivaikščioti, nusiperka knygą ar tiesiog leidžia sau niekur neskubėti. Jo džiaugsmas tylesnis, bet ne mažiau tikras.

Svarbiausia čia – pasirinkimas. Jei žmogus švenčia, nes tikrai nori, tai puiku. Jei nešvenčia, nes nori ramybės, tai irgi puiku. Problema prasideda tada, kai šventė tampa prievarta, o atsisakymas švęsti – priežastimi kitiems moralizuoti.

Kaip praleisti gimtadienį be kaltės jausmo

Jeigu nenorite tradicinio gimtadienio, verta apie tai pasakyti iš anksto. Ne teisintis, ne aiškinti ilgomis kalbomis, o paprastai: šiemet noriu ramios dienos, be svečių ir be planų. Artimi žmonės gali nustebti, bet tie, kurie jus tikrai gerbia, ilgainiui supras. Jūsų gimtadienis nėra kitų žmonių teisė į jūsų laiką.

Tą dieną galima susikurti savą ritualą. Ne dėl kitų, o dėl savęs. Vienam tai bus kelionė prie jūros, kitam – vakarienė su vienu žmogumi, trečiam – diena be socialinių tinklų. Galite parašyti sau laišką, susidėlioti metų mintis, padėkoti sau už tai, ką atlaikėte, arba tiesiog leisti dienai būti paprastai. Kartais paprastumas ir yra didžiausia prabanga.

Svarbu ir tai, kad nereikia pykti ant tų, kurie vis tiek nori pasveikinti. Kai kurie žmonės meilę moka parodyti tik per tradicijas. Jie nebūtinai nori jus kontroliuoti, kartais jie tiesiog nežino kito būdo pasakyti: „Tu man svarbus.“ Tačiau jūs turite teisę nuspręsti, kiek to dėmesio priimti.

Tikroji išvada

Gimtadienis gali būti graži šventė, bet jis neturi būti pareiga. Protingi ir laimingi žmonės ne visada atsisako gimtadienių todėl, kad jiems ši diena nesvarbi. Dažnai jie tiesiog nebenori triukšmo, kuris užgožia esmę. Jie supranta, kad gyvenimo vertė nesutelpa į vieną datą, vieną tortą ar vieną sveikinimų laviną.

Dalai Lamos mintis primena labai paprastą dalyką: kiekviena diena, kurią gauname, jau yra dovana. Jei mokame ją pastebėti, gimtadienis tampa ne vienintele proga džiaugtis, o tik dar viena diena, kurią galima praleisti taip, kaip iš tikrųjų norisi. Ir kartais didžiausia šventė yra ne pilnas stalas, o ramybė, kai pagaliau niekam nieko nebereikia įrodinėti.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!