„Toyota” ir „Lexus” savininkams – neramus metas: vagys vėl taikosi į konkrečius modelius

Jeigu turite naujesnį „Toyota“ ar „Lexus“, ypač RAV4, „Land Cruiser“, „Hilux“, C-HR, RX ar NX, verta rimtai suklusti. Pastaruoju metu vairuotojų grupėse ir viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vagystes, o sąrašas atrodo nemaloniai panašus: dingsta ne atsitiktiniai automobiliai, o būtent paklausūs, gerai vertę laikantys modeliai.

Tai nereiškia, kad „Toyota“ ar „Lexus“ yra blogi automobiliai. Priešingai – būtent jų patikimumas, populiarumas ir paklausa daro juos patrauklius vagims. Tokius automobilius lengviau parduoti dalimis, išvežti į kitas rinkas arba greitai realizuoti per nelegalius kanalus. Kitaip tariant, vagims apsimoka ruoštis būtent šiems modeliams, pirkti įrangą ir medžioti ne bet ką, o konkrečius automobilius.

Baisiausia tai, kad šiuolaikinė vagystė nebūtinai atrodo kaip filme. Nėra išdaužto stiklo, sirenos, laužtuvo ar ilgos kovos su spyna. Automobilis gali stovėti po langais, raktas gulėti namuose, o ryte kieme likti tik tuščia vieta.

Kodėl raktas ant lentynos gali tapti silpniausia vieta

Viena žinomiausių vagysčių schemų – vadinamoji relay ataka. Ji taikoma automobiliams su berakte atrakinimo ir užvedimo sistema. Toks automobilis nuolat „klauso“, ar netoliese yra raktas. Patogu savininkui, bet patogu ir nusikaltėliui, jei raktas namuose laikomas prie durų, lango ar išorinės sienos.

Tokiu atveju vagys gali sustiprinti ir „pailginti“ rakto signalą. Vienas žmogus būna arčiau namo, kitas – prie automobilio. Automobilis gauna signalą taip, lyg raktas būtų šalia, todėl gali atsirakinti ir užsivesti, nors savininkas ramiai miega, o raktas fiziškai niekur neišneštas.

Dėl to paprastas įprotis rakto nelaikyti prieškambaryje tampa svarbesnis, nei gali atrodyti. Specialus signalą blokuojantis dėklas, metalinė dėžutė ar rakto energijos taupymo režimas gali sumažinti riziką. Dalis „Toyota“ ir „Lexus“ raktų turi funkciją, kai raktas nustoja siųsti signalą, kol vėl nepaspaudžiamas mygtukas. Tik konkretų veikimą verta pasitikrinti savo automobilio instrukcijoje arba atstovybėje, nes modeliai ir metai skiriasi.

Dar vienas variantas – išjungti beraktį atrakinimą. Taip, patogumo mažiau. Bet jeigu automobilis stovi kieme, kur jau buvo bandymų vogti, kartais tas papildomas nepatogumas atrodo visai nedidelė kaina.

Dar blogiau – kai raktas vagims net nebereikalingas

Yra ir kitas, pavojingesnis būdas, apie kurį pastaraisiais metais kalbama vis garsiau. Tai CAN sistemos apgavimas. Paprastai tariant, vagys bando pasiekti automobilio elektronikos tinklą ir priversti jį patikėti, kad viskas vyksta teisėtai. Tokiu atveju raktas gali nedalyvauti visai, todėl jo laikymas dėkle ar toli nuo durų jau nebepadeda.

Būtent dėl to kai kurie vairuotojai nustemba: raktas buvo namuose, niekas prie jo neprisilietė, o automobilis vis tiek dingo. Tokios atakos ir kelia daugiausia nerimo, nes jos aplenkia dalį įprastų apsaugos įpročių. Tai jau nėra tik „nepalik rakto prie durų“ problema.

Čia svarbus vienas dalykas: vagys dažniausiai ieško greičiausio kelio. Jei automobilis turi tik gamyklinę apsaugą, jis jiems aiškesnis taikinys. Jei yra papildomas sluoksnis, kurio jie iš anksto nežino, rizika jiems didėja. O vagystėje laikas yra viskas.

Papildomas imobilaizeris gali būti viena protingiausių investicijų

Jei reikėtų rinktis vieną rimtesnę apsaugos priemonę naujesniam „Toyota“ ar „Lexus“, daugelis vairuotojų ir meistrų pirmiausia minėtų papildomą CAN imobilaizerį. Jo esmė paprasta: net jei vagis apgauna gamyklinę sistemą, automobilis vis tiek neužsiveda, kol savininkas nepatvirtina užvedimo papildomu būdu.

Tai gali būti kodas, įvedamas standartiniais automobilio mygtukais, atskira žymė, telefonas ar kitas sprendimas, priklausomai nuo sistemos. Svarbiausia, kad įranga būtų sumontuota ne šabloniškai, o paslėptai ir tvarkingai. Blogai sumontuotas imobilaizeris gali būti beveik tas pats, kas spyna po kilimėliu – formaliai yra, bet vagys žino, kur ieškoti.

Todėl čia nereikėtų rinktis vien pigiausio varianto. Svarbu ne tik gamintojas, bet ir montuotojas. Jeigu meistras montuoja visiems vienodai, tose pačiose vietose ir be jokio individualumo, apsauga praranda dalį prasmės.

Senamadiškos priemonės staiga vėl tampa logiškos

Vairo užraktas daug kam atrodo kaip daiktas iš devintojo dešimtmečio, bet jis turi vieną labai aiškų privalumą – jį vagis mato iš karto. O vagis dažnai renkasi ne „neįmanoma pavogti“, o „kurį pavogti greičiau“. Jei šalia stovi panašus automobilis be papildomo mechaninio užrakto, sprendimas gali būti labai paprastas.

Tas pats galioja pedalų blokatoriams, OBD lizdo apsaugoms ir kitoms mechaninėms priemonėms. Jos nepadaro automobilio nepažeidžiamo, bet prideda papildomo darbo, triukšmo, laiko ir rizikos. Kartais būtent tiek ir reikia, kad vagys nueitų prie kito automobilio.

Čia nėra romantikos – tik šalta matematika. Kuo daugiau kliūčių, tuo mažiau automobilis patrauklus greitai vagystei.

Sekiklis padeda, bet vien jo neužtenka

GPS sekiklis taip pat gali būti naudingas, ypač jei turi atskirą bateriją ir yra paslėptas ne pačioje akivaizdžiausioje vietoje. Tačiau vien sekikliu pasitikėti pavojinga. Vagys gali naudoti ryšio slopintuvus, todėl verta rinktis įrenginį, kuris praneša apie ryšio praradimą arba turi kelis veikimo kanalus.

Kaip papildomas sluoksnis gali padėti ir „AirTag“ ar panašus mažas sekimo įrenginys, paslėptas salone. Tai nėra profesionali apsauga, bet kartais būtent pigus papildomas daiktas tampa tuo netikėtu siūlu, kuris padeda rasti automobilį ar bent suprasti judėjimo kryptį.

Vis dėlto sekimas yra jau po fakto. Jis gali padėti ieškoti, bet ne visada sustabdo vagystę. Todėl geriausia jį derinti su imobilaizeriu, mechanine apsauga ir protingu automobilio statymu.

Kaip statyti automobilį, kad vagims būtų sunkiau

Kartais apsauga prasideda nuo labai paprastų dalykų. Jei yra galimybė, automobilį geriau laikyti garaže, uždaroje aikštelėje arba gerai apšviestoje vietoje. Kamera su judesio pranešimais į telefoną taip pat gali būti naudinga, ypač jei kieme jau buvo įtartinų asmenų ar bandymų vogti.

Automobilį verta statyti taip, kad būtų sunkiau prieiti prie priekio, ypač prie žibintų zonos. Jei galima, statymas priekiu į sieną, tvorą ar kitą kliūtį gali bent apsunkinti darbą. Tai nėra stebuklas, bet vagims kiekviena papildoma minutė yra rizika.

Ir svarbiausia – nereikia galvoti, kad „mano kieme taip nebus“. Dauguma pavogtų automobilių iki tos nakties irgi stovėjo „ramioje vietoje“.

Viena priemonė neišgelbės – reikia kelių sluoksnių

Didžiausia klaida yra tikėtis, kad viena apsauga išspręs viską. Signalizacija, imobilaizeris, rakto dėklas, vairalazdė, kamera ar GPS sekiklis atskirai nėra garantija. Tačiau kartu jie sukuria tai, ko vagys nemėgsta labiausiai – neaiškumą ir papildomą laiką.

Profesionalas teoriškai gali įveikti daug ką. Bet praktikoje jis renkasi taikinį, kurį apsimoka imti greitai. Todėl tikslas nėra paversti automobilį seifu ant ratų. Tikslas paprastesnis: kad jūsų „Toyota“ ar „Lexus“ būtų sudėtingesnis grobis nei kitas toks pat automobilis už kampo.

Tai skamba ciniškai, bet būtent taip veikia realybė. Vagys neieško garbingos kovos. Jie ieško greito rezultato. Ir kuo daugiau kliūčių jiems sukursite, tuo didesnė tikimybė, kad ryte jūsų automobilis vis dar stovės ten, kur jį palikote.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!