Ne visas dienas kibs: žvejybos mėnulio kalendorius 2026 m. spalio mėn.

Spalis žvejams Lietuvoje yra vienas įdomiausių, bet kartu ir klastingiausių mėnesių. Atrodo, kad plėšrūnas turėtų kibti vis geriau, nes vanduo vėsta, žuvys ruošiasi žiemai, o lydekos, starkiai ir ešeriai tampa aktyvesni. Tačiau realybėje ne kiekviena diena prie vandens bus sėkminga. Vieną rytą masalą griebs vos užmetus, o kitą dieną tame pačiame ežere gali atrodyti, kad žuvų išvis nebėra.

Rudenį labai daug lemia ne tik pasirinktas masalas, bet ir oras, slėgis, vėjo kryptis, vandens skaidrumas bei Mėnulio fazės. Mėnulio kalendorius nėra garantija, kad kibiras bus pilnas, tačiau daug žvejų pastebi, kad tam tikromis dienomis žuvys būna aktyvesnės, o kai kuriais laikotarpiais kibimas tampa vangus ir kaprizingas. Todėl spalį verta planuoti išvykas ne atsitiktinai, o bent šiek tiek pasižiūrėti, kada tikimybė sulaukti gero kibimo didesnė.

Mėnulio fazės 2026 m. spalį

2026 m. spalį Mėnulio fazės išsidėstys taip:

• Spalio 3 d. – paskutinis ketvirtis.
• Spalio 10 d. – jaunatis.
• Spalio 18 d. – pirmasis ketvirtis.
• Spalio 26 d. – pilnatis.

Žvejams svarbu ne tik pati fazės diena, bet ir kelių dienų laikotarpis aplink ją. Būtent tada žuvų aktyvumas gali keistis labiausiai. Vienos žuvys tampa atsargesnės, kitos trumpam suaktyvėja tik ryte ar vakare, o kai kurios tiesiog pasitraukia į gilesnes vietas.

Kada spalį galima tikėtis geriausio kibimo?

Spalio 1–9 dienomis kibimas gali būti vidutinis ir nepastovus. Tai laikotarpis, kai žuvys jau pradeda trauktis iš vasarinių vietų, bet dar ne visur susitelkia giliausiose duobėse. Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose verta tikrinti šlaitus, briaunas, žolių pakraščius ir vietas, kur sekluma pereina į gylį. Upėse daugiau dėmesio reikėtų skirti ramesnėms srovės vietoms, duobėms ir atkarpoms už posūkių.

Spalio 10–12 dienos, jaunaties laikotarpis, gali būti sudėtingesnis. Žuvys gali kibti vangiau, todėl neverta persistengti su agresyviu masalo vedimu ar dideliu jaukinimo kiekiu. Plėšrūnui geriau siūlyti lėčiau vedamus masalus, o taikioms žuvims rinktis gyvūninės kilmės masalus: sliekus, musės lervas, trūklio lervas. Tokiu metu dažnai laimi kantrybė, o ne nuolatinis blaškymasis.

Spalio 13–25 dienos turėtų būti palankiausias mėnesio laikotarpis. Augantis Mėnulis, jei orai stabilūs, gali sutapti su aktyvesniu kibimu. Tai geras metas spiningautojams, feederio mėgėjams ir tiems, kurie ieško plėšrūno. Lydekos gali aktyviau reaguoti į didesnius masalus, ešeriai laikytis būriais prie mailiaus, o starkiai dažniau laikytis giliau, prie dugno nelygumų.

Spalio 26–28 dienomis, per pilnatį ir iškart po jos, kibimas gali tapti kaprizingas. Kai kuriose vietose žuvys gali maitintis trumpais tarpais, todėl svarbu nepramiegoti aušros ir vakaro prieblandos. Dienos viduryje, ypač jei oras giedras ir vanduo labai skaidrus, žuvis gali būti atsargesnė.

Spalio 29–31 dienomis žuvys vis labiau trauksis į gilesnes vietas. Mėnesio pabaigoje vasarinės seklumos dažnai tampa beveik tuščios. Jei ilgai sėdite vienoje vietoje ir nėra jokio judesio, tai gali reikšti ne blogą masalą, o paprastą dalyką: žuvies ten jau nebėra.

Ką gaudyti spalį Lietuvoje?

Lydeka spalį yra viena geidžiamiausių žuvų. Ji aktyviai ruošiasi šaltajam sezonui, todėl gali reaguoti į didesnius voblerius, blizges, vartikles ir silikoninius masalus. Geriausios vietos – žolių kraštai, šlaitai, įlankų išėjimai, nendrynų pakraščiai ir vietos, kur mailius traukiasi į gilesnį vandenį.

Starkis spalį dažniau laikosi giliau, todėl čia ypač svarbus dugno skaitymas. Efektyvus gali būti džigas, lėtas masalo vedimas ir kantrus dugno tikrinimas. Kauno mariose, didesniuose ežeruose ar upių ruožuose starkio verta ieškoti prie duobių, šlaitų ir kietesnio dugno zonų.

Ešeriai rudenį dažnai laikosi būriais. Jei pavyko rasti vieną aktyvų ešerių tašką, verta jį patikrinti atidžiau, nes netoliese gali būti visas būrys. Jie dažnai seka paskui mailių, todėl naudinga stebėti vandens paviršių: kartais smulkios žuvelės pačios išduoda, kur vyksta medžioklė.

Taikios žuvys, tokios kaip kuojos, karšiai, karosai ar plakiai, spalį tampa atsargesnės. Šaltėjant vandeniui, jos mažiau domisi gausiu augaliniu jauku, todėl geriau veikia kuklesnis jaukinimas ir gyvūniniai masalai. Per daug jauko gali ne privilioti, o atvirkščiai – pasotinti žuvį ir kibimą numušti.

Kur ieškoti žuvies vėlyvą rudenį?

Pagrindinė spalio taisyklė paprasta: pamirškite dalį vasarinių vietų. Ten, kur liepą ar rugpjūtį buvo gyvybės pilna, spalį gali likti tik tuščias vanduo. Mailius traukiasi nuo seklumų, paskui jį juda ir plėšrūnai. Todėl ilgai laukti vienoje vietoje ne visada protinga – rudenį dažnai laimi tas, kuris ieško aktyviai.

Ežeruose verta tikrinti duobes, briaunas, šlaitus, gilesnius nendrynų kraštus ir įlankų išėjimus. Upėse žuvis gali laikytis prie srovės sulėtėjimų, už kliuvinių, prie vagos kraštų ir vietose, kur dugnas staigiau keičia gylį. Tvenkiniuose dažnai pasiteisina gilesnės zonos šalia senų vagų ar staigesnių krantų.

Svarbiausia stebėti ne tik kalendorių, bet ir realias sąlygas prie vandens. Stabilus slėgis, silpnas ar vidutinis vėjas, apsiniaukęs dangus ir nedidelis bangavimas dažnai gali duoti daugiau nei pati „gera“ mėnulio diena. O staigus atšalimas, slėgio šuoliai ar labai skaidrus vanduo kibimą gali sugadinti net ir tada, kai kalendorius rodo palankų laiką.

Spalio žvejyba Lietuvoje gali būti labai dosni, bet ji nemėgsta atsitiktinumo. Jei važiuosite kaip vasarą, į tas pačias seklumas ir su tais pačiais įpročiais, galite grįžti tuščiomis. Bet jei seksite vandens temperatūrą, Mėnulio fazes, orą ir žuvų migraciją į gelmes, būtent spalį galite sulaukti vieno geriausių rudens kibimų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!