Kiek kainuos šildymas 2026–2027 m. žiemą: naujos kainos daugeliui nepatiks

Ruduo dar tik įsibėgėja, tačiau daugiabučių gyventojai jau gali ruoštis ne pačiai maloniausiai žiemos daliai – šildymo sąskaitoms. Pirmieji signalai rodo, kad 2026–2027 m. šildymo sezonas daugeliui gali būti brangesnis nei praėjęs.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad šiluma artėjantį sezoną gali brangti maždaug 13–25 proc., o Energetikos ministerijos atstovai nurodo siekį, kad galutinė kaina nedidėtų daugiau nei 20 proc.

Tai reiškia paprastą dalyką: jei praėjusią žiemą šalčiausią mėnesį už šildymą mokėjote 100 eurų, šį sezoną panašiomis sąlygomis sąskaita gali priartėti prie 113–125 eurų. Jei mokėjote 180 eurų, nauja suma gali siekti maždaug 203–225 eurus.

Kiek gali padidėti sąskaita?

Tiksliai pasakyti, kiek mokės konkretus butas, neįmanoma vien pagal miesto šilumos kainą. Sąskaitą lemia ne tik tarifas, bet ir namo būklė, lauko temperatūra, buto plotas, šilumos punkto reguliavimas, langai, sienos ir net kaimynų įpročiai.

Tačiau procentinis brangimas leidžia įsivaizduoti galimą mastą:

Būtent todėl daliai gyventojų brangimas atrodys ne kaip keli papildomi eurai, o kaip rimtas smūgis mėnesio biudžetui. Ypač tiems, kurie gyvena senesniuose, nerenovuotuose daugiabučiuose, kur šilumos suvartojimas gali būti gerokai didesnis nei naujos statybos ar renovuotuose namuose.

Miestų skirtumai jau dabar dideli

VERT paskelbtoje 2026 m. rugsėjo šilumos kainų lentelėje matyti, kad kainos tarp savivaldybių labai skiriasi. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1 d. galutinė šilumos kaina su 21 proc. PVM Klaipėdoje siekė 7,66 ct/kWh, Utenoje – 7,84 ct/kWh, Mažeikiuose – 7,94 ct/kWh, Kaune – 9,67 ct/kWh, Panevėžyje – 9,18 ct/kWh, o kai kuriose savivaldybėse ji buvo gerokai didesnė: Birštone – 15,72 ct/kWh, Gren Trakų vartotojams – 16,88 ct/kWh, Lazdijuose – 18,14 ct/kWh. Šios kainos pateiktos VERT rugsėjo mėnesio šilumos kainų suvestinėje, nevertinant galimų lengvatų ar subsidijų.

Tai reiškia, kad du tokio paties ploto butai skirtinguose miestuose gali mokėti labai skirtingai. Dar didesnis skirtumas atsiranda tada, kai vienas namas renovuotas, o kitas – senas ir prastai sulaiko šilumą.

Paprastai tariant, vienas žmogus mokės už realiai sunaudotą šilumą, o kitas – ir už šilumą, kuri išeina per sienas, langus, stogą ar nesubalansuotą namo sistemą.

Kodėl sąskaita gali išaugti net tada, kai radiatoriai atrodo vos šilti?

Dalis gyventojų žiemą stebisi: radiatoriai nėra labai karšti, bet sąskaita vis tiek didelė. Taip nutinka todėl, kad sąskaita priklauso ne nuo to, kiek „karštas“ radiatorius liečiant ranka, o nuo to, kiek šilumos energijos suvartojo visas namas.

Jeigu lauke ilgai laikosi minusinė temperatūra, namas ima daugiau šilumos net ir tada, kai radiatoriai neatrodo itin karšti. Jei pastatas nesandarus, šiluma greitai prarandama, todėl sistema turi jos tiekti daugiau. Būtent dėl to šaltas sausis ar vasaris gali smarkiai pakeisti galutinę sąskaitą.

Kitas svarbus dalykas – karštas vanduo ir bendrosios namo sistemos. Kai kuriuose namuose gyventojai piktinasi ne tik šildymo, bet ir gyvatuko ar karšto vandens kainomis. Todėl bendras žiemos komunalinių mokėjimų vaizdas gali būti dar nemalonesnis nei vien šildymo eilutė.

Kam verta pasitikrinti kompensaciją?

Jei sąskaitos šią žiemą šoktels, daliai gyventojų gali priklausyti būsto šildymo kompensacija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad kompensacija gali būti skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo – tiek centralizuotam šildymui, tiek šildantis malkomis, dujomis, elektra ar kitu kuru.

Pagal ministerijos paaiškinimą, kompensuojama ta šildymo išlaidų dalis, kuri viršija nustatytą pajamų dalį. 2026 m. skaičiavimuose šeimai taikomi 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai kiekvienam šeimos nariui, o vienam gyvenančiam asmeniui – 3 VRP dydžiai.

Paprastai tariant, kompensaciją verta pasitikrinti ne tik pensininkams ar labai mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Kai šildymo kainos kyla, teisę į paramą gali įgyti ir tie, kurie anksčiau manė, kad „vis tiek nepriklauso“.

Ką galima padaryti dar prieš pirmą didelę sąskaitą?

Pirmiausia verta pasižiūrėti ne tik į kainą už kWh, bet ir į namo suvartojimą. Jei tame pačiame mieste panašaus dydžio butai moka labai skirtingai, problema gali būti ne vien šilumos kaina, o pats pastatas.

Gyventojams verta domėtis, ar namo šilumos punktas tinkamai sureguliuotas, ar nėra nuolat peršildomų laiptinių, ar sandarūs rūsio ir laiptinės langai, ar administratorius stebi šilumos suvartojimą. Kartais nedideli techniniai sprendimai nedaro stebuklo, bet padeda sumažinti bereikalingą šilumos švaistymą.

Tačiau pagrindinė žinia šiam sezonui paprasta: 2026–2027 m. žiema gali būti brangesnė, o galutinę sąskaitą nulems ne vien tarifas. Jei žiema bus šalta, o namas prastai sulaikys šilumą, sąskaitos gali nemaloniai nustebinti net ir tuos, kurie dabar tikisi tik nedidelio pabrangimo.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!