Kas nutinka organizmui, jei į kavą vietoj cukraus dedama saldiklio: mokslininkai paaiškina

Ryte ranka beveik automatiškai siekia cukrinės, tačiau šalia jau stovi mažas saldiklio pakelis. Kava atrodo tokia pati, kvapas nepasikeitė, o saldumo – kartais net daugiau nei įprastai. Vis dėlto daugeliui kyla tas pats klausimas: ar tai iš tiesų geresnis pasirinkimas, ar tiesiog kita forma apgauname organizmą?

Vienam žmogui saldiklis kavoje tampa paprastu būdu sumažinti cukraus kiekį. Kitam jis palieka keistą poskonį, sukelia didesnį norą užkąsti arba primena nesėkmingą bandymą laikytis dietos. Problema ta, kad žodis „saldiklis“ skamba tarsi vienas produktas, nors po juo slepiasi gana skirtingos medžiagos – ir organizmas į jas gali reaguoti nevienodai.

Mokslas čia nesiūlo nei panikos, nei stebuklingo sprendimo. Į kavą įdėtas saldiklis nėra automatinis kelias į geresnę sveikatą, bet daugeliu atvejų jis gali reikšti vieną labai konkretų pokytį: mažiau pridėtinio cukraus ir mažiau kalorijų puodelyje.

Pirmas pokytis – mažiau cukraus, bet saldus skonis lieka

Paprastas cukrus organizme suskaidomas ir gali gana greitai kelti gliukozės kiekį kraujyje. Jei kavą geriama kelis kartus per dieną, o į kiekvieną puodelį beriama po kelis šaukštelius, susidaro visai nemažas pridėtinio cukraus kiekis. Saldikliai, naudojami mažais kiekiais, dažniausiai suteikia saldumą su labai mažai kalorijų arba visai be jų.

Todėl žmogui, kuris mėgina mažinti cukraus vartojimą, toks pakeitimas gali būti praktiškas tarpinis žingsnis. Ypač tuomet, kai kava be saldumo atrodo pernelyg karti, o įprotis įsidėti cukraus laikosi metų metus. Užuot staiga atsisakius visko ir po kelių dienų grįžus prie dviejų šaukštelių, saldiklis kai kam padeda išgyventi pereinamąjį laiką.

Tačiau saldus kavos skonis nedingsta – ir tai svarbi detalė. Organizmas gauna mažiau energijos iš cukraus, bet skonio receptoriai vis tiek patiria intensyvų saldumą. Vieniems tai padeda ramiai gerti kavą be cukraus, kitiems, priešingai, palaiko norą vėliau suvalgyti ką nors saldaus. Čia daug lemia ne vien saldiklis, bet ir visas žmogaus valgymo ritmas bei įpročiai.

Kūnas ne visada reaguoja taip, kaip tikimės

Dažnai manoma, kad saldus skonis būtinai privers organizmą išskirti insuliną ar „supainios“ medžiagų apykaitą. Realybė sudėtingesnė: saldiklių rūšys skiriasi, žmonių reakcijos taip pat, o vienas pakelis kavoje nepasako visos istorijos. Moksliniuose tyrimuose vertinama ne tik trumpa reakcija po vieno puodelio, bet ir tai, kuo saldiklis pakeičia cukrų kasdienėje mityboje.

Jeigu saldiklis pakeičia cukrų, žmogus paprastai sumažina iš gėrimo gaunamų kalorijų kiekį. Tačiau jeigu po „lengvesnės“ kavos atsiranda mintis nusipirkti bandelę, nes juk cukraus į kavą nebuvo, nauda greitai išsitrina. Kūnas nesudeda dienos į vieną idealų matematinį skaičių, bet žmogaus sprendimai dažnai lemia daugiau nei vienas pasirinktas pakelis.

Kai kurie saldikliai ar produktai su cukraus alkoholiais jautresniems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, raižymą ar laisvesnes išmatas. Kavoje jų kiekis dažniausiai būna nedidelis, tačiau žmogus, kuris per dieną vartoja daug becukrių gėrimų, desertų ir kramtomosios gumos, gali pajusti bendrą poveikį. Jei diskomfortas kartojasi, verta ne spėlioti, o kelioms savaitėms pakeisti saldiklio rūšį arba sumažinti jo kiekį.

Kas nutinka organizmui, jei į kavą vietoj cukraus dedama saldiklio: mokslininkai paaiškinaNuotrauka: Unsplash / Tanaphong Toochinda

Vienam tai palengvinimas, kitam – dar vienas įprotis

Žmogui, kuriam reikia stebėti gliukozės kiekį kraujyje, saldiklis kavoje gali būti patogesnis nei įprastas cukrus. Tėvai kartais taip pat mėgina mažinti saldžių gėrimų kiekį namuose, nors vaikams saldikliais saldintų produktų nereikėtų paversti kasdieniu sprendimu. Senjorui, visą gyvenimą gėrusiam saldžią kavą, vienas mažas pokytis gali būti realistiškesnis nei griežtas draudimas.

Kita vertus, ne kiekvienam saldiklis būtinas. Žmogus, kuris į kavą beria pusę šaukštelio cukraus ir išgeria vieną puodelį per dieną, neturi priežasties jaustis padaręs didžiulę klaidą. Daug svarbiau matyti bendrą vaizdą: ar cukraus gausu ir kituose gėrimuose, pusryčių dribsniuose, padažuose, desertuose bei užkandžiuose.

Yra ir paprasčiausias kelias, apie kurį dažnai pamirštama – palaipsniui pratintis prie mažiau saldžios kavos. Iš pradžių galima dėti pusę įprasto cukraus kiekio, vėliau rinktis mažiau saldų variantą arba pakeisti kavos rūšį, pieno kiekį, paruošimo būdą. Kartais žmogus supranta, kad jam reikėjo ne saldiklio, o švelnesnės, mažiau karčios kavos.

Saldiklis nėra nei priešas, nei sveikatos bilietas

Leistini maisto saldikliai vertinami pagal saugumą, o svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: vartoti juos saikingai ir nepadaryti pagrindine mitybos dalimi. Vienas ar du saldiklio pakeliai kavoje daugeliui suaugusiųjų nėra tas pasirinkimas, nuo kurio priklausys visa savijauta. Daug daugiau reikšmės turi tai, kaip žmogus miega, juda, kiek valgo perdirbto maisto ir ar jo kasdienybėje netrūksta normalaus, sotaus maisto.

Verslui patogu žodį „be cukraus“ pateikti kaip sveikumo ženklą, tačiau pirkėjas neturėtų automatiškai tuo patikėti. Becukris gėrimas ar desertas vis dar gali būti labai saldus, stipriai perdirbtas ir visai nereikalingas kasdien. Darbuotojui, kuris tarp susitikimų tik spėja išgerti kelias kavas, saldiklis gali sumažinti cukraus kiekį, bet nepakeis tikrų pietų ir poilsio.

Jei saldiklis tinka, nesukelia nemalonių pojūčių ir padeda atsisakyti didelio kiekio cukraus, jis gali būti visai racionalus pasirinkimas. Jei jo dedama vien iš baimės, nors vienas šaukštelis cukraus yra vienintelė saldi detalė per dieną, verta ne kurti sau papildomų taisyklių, o pažiūrėti į įpročius ramiau.

Galiausiai svarbiausia ne tai, ar kavos puodelyje yra cukrus, saldiklis ar visai nieko. Svarbiau, ar tas puodelis padeda sąmoningai mažinti perteklinį saldumą, ar tik leidžia nepastebėti, kiek jo vis dar ieškome kituose dienos pasirinkimuose – o kaip yra jūsų rytinėje virtuvėje?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!