Europą gąsdina žiema iki –40: latvių meteorologas paaiškino, ar Lietuvai irgi reikia ruoštis ekstremaliam šalčiui

Kai rugsėjo pabaigoje dar žiūrime į prognozes ir tikimės bent kelių šiltesnių dienų, žinia apie galimą –40 laipsnių šaltį Europoje skamba kaip labai nemalonus priminimas: žiema ateis greičiau, nei norėtųsi. Socialiniuose tinkluose ir užsienio žiniasklaidoje jau plinta perspėjimai, kad artėjantis šaltasis sezonas gali būti neįprastas, o kai kur Europoje esą gali pasikartoti itin atšiaurūs scenarijai.

Latvių meteorologas Tomas Bricis šias kalbas pakomentavo ramiau. Jo teigimu, panikuoti dabar nėra pagrindo, tačiau ignoruoti signalų taip pat nereikėtų. Šių metų orai Baltijos regione jau dabar elgiasi ne visai įprastai: rugsėjis kai kuriose Latvijos vietose gali tapti vienu lietingiausių per visą stebėjimų istoriją, o tuo pat metu prognozėse ryškėja ir visai kitoks posūkis – rugsėjo pabaigoje bei spalio pradžioje Baltijos šalys dar gali sulaukti net apie +20 laipsnių šilumos.

Tai ir yra didžiausia šio rudens intriga: vieną savaitę kalbame apie lietų, vėją ir ciklonus, kitą – apie šiltas pietų oro mases, o horizonte jau mirga pranešimai apie galimą labai šaltą žiemos vidurį. Lietuvai ši tema aktuali ne mažiau nei Latvijai, nes mūsų orus dažnai veikia tie patys atmosferos procesai. Jei anticiklonas sustiprėja virš regiono, jis paprastai veikia ne vien Rygą ar Latgalą, bet ir Vilnių, Kauną, Panevėžį ar Šiaulius. Jei iš rytų ar šiaurės atslenka šaltis, Lietuvos rytai ir šiaurės rytai dažnai jį pajunta vieni pirmųjų.

Kodėl staiga prabilta apie –40 laipsnių?

Kalbos apie ekstremalų šaltį siejamos su El Ninjo reiškiniu ir jo galimu poveikiu žiemai. Užsienio meteorologai atkreipia dėmesį, kad kai šis reiškinys būna stiprus, Europos žiema kartais klostosi netolygiai: pradžia gali būti švelnesnė, tačiau sausį ar vasarį gali pasitaikyti labai ryškių šalčio įsiveržimų.

Bricis pabrėžia, kad čia reikia labai aiškiai atskirti du dalykus: statistiką ir tiesioginę prognozę. Istoriniai duomenys rodo tam tikrus sutapimus, bet tai nereiškia, kad El Ninjo automatiškai „įjungia“ –30 ar –40 laipsnių šaltį Baltijos šalyse. Europa yra per sudėtinga, kad vienas reiškinys Ramiajame vandenyne tiesiogiai nulemtų konkrečią temperatūrą Lietuvoje ar Latvijoje.

Vis dėlto būtent tokie sutapimai ir kuria nerimą. Bricis primena 1986–1987 metų žiemą, kuri buvo viena atšiauriausių Europoje. Latvijoje tada paskutinį kartą fiksuota apie –40 laipsnių temperatūra. Lietuvoje tokio masto šaltis taip pat būtų laikomas ekstremaliu reiškiniu, kuris paveiktų ne tik kasdienybę, bet ir šildymo sistemas, kelius, automobilius, vandentiekį, elektros tinklus bei sveikatą.

Tačiau meteorologas ramina: kol kas nėra pagrindo teigti, kad toks scenarijus kartosis. Stiprus El Ninjo gali būti vienas iš veiksnių, bet jis nėra vienintelis žiemos režisierius. Baltijos šalims svarbu, kaip išsidėstys slėgio sistemos virš Europos, ar susiformuos sniego danga, ar įsitvirtins anticiklonas, iš kur plūs oro masės ir kiek ilgai jos išsilaikys.

Ar sulauksime stingdančio šalčio?

Ką tai reikštų Lietuvai?

Lietuvoje ekstremalus šaltis dažniausiai atsiranda tada, kai susideda keli veiksniai vienu metu. Reikia ne tik šaltos oro masės, bet ir giedro dangaus, silpno vėjo, sniego dangos bei ilgiau išsilaikančio anticiklono. Tuomet naktimis temperatūra gali kristi labai žemai, ypač rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose.

Pajūris tokiomis situacijomis dažnai būna švelnesnis, nes Baltijos jūra kurį laiką dar veikia kaip temperatūros amortizatorius. Klaipėdoje, Palangoje ar Neringoje gali būti keliais ar net keliolika laipsnių šilčiau nei Molėtuose, Ignalinoje ar Zarasuose. Tačiau jei šaltis užsitęsia, skirtumai mažėja, o stipresnis vėjas prie jūros gali padaryti pojūtį dar nemalonesnį.

Todėl kalbant apie galimus –30 ar –40 laipsnių scenarijus Lietuvoje reikia būti atsargiems. Tokia temperatūra nebūtų kasdienis žiemos epizodas. Tai būtų kraštutinis variantas, kuriam reikėtų labai konkrečių sąlygų. Kur kas realesnis scenarijus būtų bangavimas: švelnesnės žiemos pradžios dienos, tada keli šaltesni periodai sausį ar vasarį, o tarp jų – atlydžiai, šlapdriba, lijundra ir slidūs keliai.

Būtent tokios žiemos dažniausiai ir sukelia daugiausia problemų. Ne vien pats šaltis, o staigūs perėjimai: vieną dieną pliusinė temperatūra ir lietus, kitą – šlapias sniegas, trečią – plikledis, o ketvirtą – stiprus šaltis. Tokiais atvejais labiausiai kenčia keliai, automobiliai, stogai, vamzdynai ir žmonių sveikata.

Prieš žiemą – dar viena rudens staigmena

Įdomu tai, kad prieš kalbas apie galimą atšiaurią žiemą Baltijos šalys dar gali sulaukti labai malonaus oro periodo. Bricis atkreipia dėmesį, kad rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje regione gali sustiprėti anticiklonas, o kartu su juo į Lietuvą ir Latviją gali plūstelėti šiltesnės oro masės iš pietų Europos.

Tai reiškia, kad po lietingų ir pilkų dienų dar galime gauti keletą beveik vasariškų popiečių. Jei prognozės pasitvirtins, kai kur temperatūra gali siekti apie +20 laipsnių. Spalio pradžiai tai nėra kasdienis reiškinys, todėl tokios dienos žmonėms dažnai atrodo kaip netikėta dovana prieš ilgą tamsų sezoną.

Lietuvoje toks scenarijus taip pat tikėtinas. Anticiklonai paprastai neapsiriboja viena siena, todėl jei šiltesnė oro masė pasieks Latviją, didelė tikimybė, kad ją pajus ir Lietuva. Ypač tai galėtų būti matoma pietinėje ir vidurio šalies dalyje, kur saulėtesnėmis dienomis temperatūra gali kilti aukščiau nei pajūryje ar šiaurėje.

Tačiau toks šiltas rudens epizodas neturėtų apgauti. Spalio pradžioje +20 dar nereiškia, kad žiema bus švelni. Rudens šiluma ir žiemos pobūdis nebūtinai tiesiogiai susiję. Kartais po labai šiltų spalio dienų ateina ramus ir pilkas lapkritis, o kartais atmosferos cirkuliacija persitvarko taip greitai, kad po kelių savaičių jau kalbame apie pirmą sniegą.

Ar reikia ruoštis ekstremaliai žiemai?

Ruoštis žiemai verta visada, bet ne dėl panikos. Lietuvoje ir Latvijoje pakanka kelių stipresnio šalčio savaičių, kad išryškėtų visos silpnos vietos: nepatikrintas automobilio akumuliatorius, prastos padangos, neužsandarinti langai, neapšiltinti vamzdžiai, pamiršta kiemo technika, netvarkingi latakai ar krosnies dūmtraukis.

Jei žiema bus normali, toks pasiruošimas vis tiek pravers. Jei ji bus šaltesnė, sutaupys daug nervų. Labiausiai verta pasirūpinti paprastais dalykais: patikrinti šildymo sistemą, pasiruošti langus, įvertinti automobilio būklę, turėti ledo tirpiklio, pasirūpinti žieminiu langų skysčiu, o gyvenantiems individualiuose namuose – nepamiršti vamzdynų ir lauko čiaupų.

Didžiausia klaida būtų dabar priimti kiekvieną pranešimą apie –40 kaip tikslią prognozę. Tokios tolimos žiemos kalbos yra labiau signalas stebėti situaciją, o ne verdiktas. Meteorologai gali matyti bendras tendencijas, tačiau konkretūs šalčio rekordai paaiškėja tik tada, kai prognozės priartėja prie kelių dienų ar bent kelių savaičių laikotarpio.

Tomas Bricis šioje istorijoje pasako svarbiausią dalyką: priežasčių panikai nėra. Tačiau yra priežasčių būti budresniems. Šių metų atmosfera jau dabar rodo, kad ruduo gali būti labai permainingas, o žiemos vidurys gali pateikti daugiau staigmenų nei įprasta.

Lietuvai tai reiškia vieną paprastą išvadą: nereikia gąsdintis kiekvienu skambiu –40 antraštės skaičiumi, bet protinga pasiruošti tikrai žiemai. Ne popierinei, ne kalendorinei, o tokiai, kuri vieną rytą primena apie save užšalusiu automobilio stiklu, traškančiu sniegu po kojomis ir sąskaita už šildymą, į kurią žiūrėti nesinori, bet tenka.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!