Ergonominės ar paprastos kėdės darbe? Ką rinktis, kad jūsų laikysena išliktų gera
Ilgai galima dirbti ant bet kokios kėdės – bent jau taip atrodo pirmą savaitę. Ryte atsisėdi prie kompiuterio, paslenki monitorių šiek tiek į šoną, viena koja pakiši po savimi ir pasižadi po valandos atsistoti. Tik vakare, lipant iš automobilio ar pasilenkus pakelti nuo grindų nukritusį daiktą, kūnas primena: visa diena prie stalo niekur nedingo.
Darbe kėdė dažnai pasirenkama greitai: yra laisva, atrodo tvarkinga, kainuoja mažiau arba tiesiog jau stovi biure. Tačiau skirtumas tarp paprastos ir ergonominės kėdės nėra vien storesnė pagalvėlė ar modernesnė išvaizda. Jis ypač pasijunta tada, kai sėdėjimas trunka ne penkiolika minučių, o septynias ar aštuonias valandas, perskirtas tik kavos puodeliu ir trumpu skubėjimu į susitikimą.
Gera laikysena neprasideda nuo įsakmaus priminimo „sėdėk tiesiai“. Ji prasideda nuo to, ar kūnui apskritai palikta galimybė patogiai keisti padėtį, turėti atramą ir neįsitempti vien tam, kad nenuslystum nuo sėdynės. Todėl klausimas, kuri kėdė geresnė, iš tiesų yra klausimas apie kasdienį komfortą ir mažus sprendimus, kuriuos kartojame šimtus kartų per dieną.
Paprasta kėdė dažnai „atsiperka“ tik iki pietų
Paprasta biuro kėdė nebūtinai yra bloga. Jei prie stalo prisėdama trumpam, rašomi keli laiškai, aptarnaujami klientai ar darbo diena pilna judėjimo, tvirta ir tinkamo aukščio kėdė gali puikiai atlikti savo paskirtį. Problema atsiranda tada, kai ant jos tenka beveik nepertraukiamai praleisti didžiąją dienos dalį.
Dažna paprasta kėdė turi vieną bendrą aukštį, ribotą atlošą ir porankius, kurie arba netinka, arba trukdo prisitraukti prie stalo. Tuomet žmogus pradeda taikytis pats: palinksta link ekrano, pakelia pečius, atsisėda ant krašto arba persimeta koją per koją. Iš pradžių tai atrodo kaip įprotis, bet dažnai tai būna bandymas rasti padėtį, kurios kėdė nepasiūlo.
Labiausiai nukenčia ne tie, kurie trumpam susikūprina, o tie, kurie ilgai išbūna vienoje nepatogioje pozoje. Įtampa kaupiasi kakle, pečiuose, apatinėje nugaros dalyje, o dienos pabaigoje atsiranda noras tiesiog atsigulti. Žmogų vargina ne viena bloga minutė – vargina daug valandų, per kurias kūnas nuolat turi pats laikyti tai, ką galėtų palaikyti tinkamai sureguliuota darbo vieta.
Ergonominė kėdė padeda tik tada, kai ją prisijaukinate
Ergonominė kėdė paprastai leidžia priderinti sėdėjimą prie žmogaus, o ne žmogų prie vienos kėdės formos. Reguliuojamas sėdynės aukštis, juosmens atrama, atlošo pasvirimas, porankiai ir, kai kuriais atvejais, sėdynės gylis gali padėti išlaikyti natūralesnę padėtį. Tai nereiškia, kad būtina sėdėti sustingus idealiai tiesiai – veikiau kad nugara turi atramą, pėdos remiasi stabiliai, o pečiai nekeliami prie ausų.
Tačiau brangi kėdė dar nėra automatinis sprendimas. Jei jos sėdynė palikta per žemai, žmogus spaus kojas po stalu ir žiūrės į ekraną iš apačios. Jei porankiai per aukšti, pečiai įsitemps net ir ant geriausio modelio. Jei juosmens atrama spaudžia ne ten, kur reikia, ji erzins, o ne padės, todėl kėdę norėsis nustumti į šalį ir vėl sėdėti ant krašto.
Geras ženklas yra ne tai, kad kėdė atrodo sudėtinga ar turi daug rankenėlių. Geras ženklas – kai po kelių valandų nereikia ieškoti pagalvės po nugara, nuolat keisti padėties dėl tirpstančių kojų ar pasilenkti arčiau ekrano. Ergonomika turi palengvinti darbą taip natūraliai, kad apie pačią kėdę dienos metu beveik nereikėtų galvoti.
Vienam tinka atrama, kitam reikia daugiau judėjimo
Tėvams, kurie po darbo skuba pasiimti vaikų, ypač gerai pažįstamas vakarinis nugaros nuovargis: dieną praleidus sėdint, namuose prasideda visai kiti fiziniai darbai. Vyresniems darbuotojams svarbi gali būti lengva galimybė atsistoti ir stabilumas, o jaunesni biuro darbuotojai dažnai net nepastebi, kaip valandų valandas dirba palinkę prie nešiojamojo kompiuterio. Skirtingas amžius ir rutina keičia poreikius, tačiau ilgai sėdintiems žmonėms galioja tas pats principas – kėdė neturėtų versti kentėti.
Žemesniam žmogui dažnai svarbu, kad pėdos tvirtai remtųsi į grindis arba į atramą, o aukštesniam – kad sėdynė nebūtų per trumpa ir nespaustų šlaunų. Smulkesnio sudėjimo žmogui per plati kėdė gali neleisti patogiai pasiekti porankių, o plačių pečių darbuotojui ankšta nugaros forma bus varginanti. Todėl biure pirkti vienodą kėdę visiems patogu administraciškai, bet ne visada patogu žmonėms.
Dar svarbiau prisiminti, kad net ergonomiškiausia kėdė nepakeičia judėjimo. Kūnas nėra sukurtas aštuonias valandas laikytis vienoje, nors ir taisyklingoje, pozoje. Trumpas atsistojimas paskambinti, keli žingsniai iki vandens, akių nukreipimas nuo ekrano ar sąmoningas padėties pakeitimas per dieną duoda daugiau nei bandymas iškentėti iki vakaro vien todėl, kad kėdė buvo brangi.
Ką verta pasitikrinti prieš perkant ar reguliuojant
Renkantis kėdę verta pirmiausia atsisėsti taip, kaip iš tikrųjų dirbama, o ne tik trumpam pasimatuoti parduotuvėje. Pėdos turėtų stabiliai remtis, keliai neturėtų būti stipriai suspausti, o nugara – turėti atramą apatinėje dalyje. Porankiai naudingi tada, kai ant jų galima trumpam atpalaiduoti rankas nepakeliant pečių, tačiau jie neturi trukdyti prisitraukti prie stalo.
Kėdę būtina derinti su visu stalu, monitoriumi ir darbo įpročiais. Jei ekranas per žemai, žmogus lenks galvą net sėdėdamas puikioje kėdėje; jei stalas per aukštas, rankos ir pečiai įsitemps. Dirbant su nešiojamuoju kompiuteriu vien jo ekrano ir klaviatūros padėtis dažnai verčia rinktis tarp palenktos galvos ir nepatogiai pakeltų rankų, todėl vien nauja kėdė čia neišspręs visos problemos.
Darbdaviams verta žiūrėti į kėdę ne kaip į interjero detalę, o kaip į kasdienę darbo priemonę. Darbuotojas, kuris nuolat muistosi, keliasi dėl sustingusios nugaros ar dienos pabaigoje nebegali susikaupti, nėra nei lepus, nei pernelyg reiklus. Kartais pakanka leisti žmogui tinkamai susireguliuoti turimą kėdę, pakeisti susidėvėjusį modelį ar pritaikyti darbo vietą, kad mažas dirgiklis nevirstų nuolatiniu nuovargiu.
Tad rinktis verta ne tiesiog „ergonominę“ kėdę dėl užrašo ant etiketės ir ne pigiausią variantą vien dėl sutaupytų pinigų. Geriausia kėdė yra ta, kuri tinka jūsų kūnui, leidžia judėti ir po darbo neprimena apie save maudžiančia nugara. O kada paskutinį kartą iš tiesų susireguliavote savo darbo vietą taip, kad ji tarnautų jums, o ne jūs jai?
Įvertinkite šį straipsnį:
Kraunami duomenys...
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?
Komentarai