Po vėsių rugsėjo naktų pelargonijos lapai susigūžia: štai kaip išsaugoti jų žydėjimą iki šalnų

„Vakar dar buvo pilna žiedų, o šiandien lapai lyg sulankstyti“, – tokį vaizdą rugsėjį prie balkono dažnas pamato visai netikėtai. Dieną saulė dar maloniai šildo, pelargonijos atrodo gyvos ir spalvingos, tačiau viena vėsesnė naktis gali palikti aiškų ženklą: lapai nusvyra, susigūžia, kai kurie ima rausti ar gelsti.

Tai nereiškia, kad vasaros gėlė jau pasmerkta. Pelargonijos gana ištvermingos, bet jos nemėgsta staigaus perėjimo iš šiltų dienų į šaltą, drėgną rudens orą. Didžiausia klaida šiuo metu – arba palikti jas likimo valiai, arba išsigandus pradėti laistyti ir tręšti dvigubai.

Iki pirmųjų šalnų dar galima ilgai džiaugtis žiedais, jei augalui suteikiama ne daugiau, o protingesnė priežiūra. Rugsėjį pelargonijai svarbiausia apsauga nuo nakties šalčio, drėgmės kontrolė ir truputis tvarkos vazone.

Vėsi naktis gėlę sustabdo greičiau nei trumpesnė diena

Pelargonija prie vėstančio oro prisitaiko prasčiau nei daugelis rudeninių gėlių. Kai naktimis temperatūra smarkiai nukrinta, lapai gali tapti standesni, susisukti į vidų ar prarasti įprastą sodrią spalvą. Tai augalo reakcija į stresą: šaknys vėsiame substrate lėčiau pasisavina vandenį, o lapai drėgmę vis tiek garina.

Nemaloniausia tai, kad dieną žmogus dažnai pamato tarsi sausros požymius ir griebiasi laistytuvo. Tačiau vėsus ir jau šlapias žemės gumulas pelargonijai yra dar blogesnis už trumpą sausumą. Šaknys pradeda dusti, ilgiau laikosi drėgmė, o nusilpusį augalą lengviau pažeidžia puvinys.

Jei vakaras žada būti žvarbus, vazonus verta sustumti prie namo sienos, po stogeliu ar į užuovėją. Sienos dieną sukaupta šiluma naktį bent šiek tiek sušvelnina temperatūros kritimą, o stogelis apsaugo nuo šalto lietaus. Mažesnius vazonus paprasčiausia nakčiai įnešti į šviesų prieškambarį, uždarą balkoną ar kitą vėsią, bet nuo šalčio apsaugotą vietą.

Svarbu nepadaryti kitos kraštutinybės ir nelaikyti pelargonijų tamsioje, šiltoje patalpoje vien dėl vienos vėsios nakties. Ten jos greitai ištįsta, meta silpnesnius ūglius ir prasčiau krauna žiedus. Kol dienomis dar pakankamai šviesu ir nėra šalnų, jų vieta tebėra lauke – tik ne atviroje, vėjo perpučiamoje aikštelėje.

Po vėsių rugsėjo naktų pelargonijos lapai susigūžia: štai kaip išsaugoti jų žydėjimą iki šalnųNuotrauka: Pexels / Nrlh Semiz

Rugsėjį vandens reikia mažiau, nors žiedų dar daug

Vasarą, ypač saulėtame balkone, pelargoniją kartais tekdavo laistyti kone kasdien. Rugsėjį tas įprotis dažnai ir pražudo gražų augalą. Dienos trumpesnės, saulė ne tokia kaitri, o žemė vazonuose džiūsta gerokai lėčiau, todėl prieš laistant verta pirštu patikrinti kelis centimetrus substrato.

Jei paviršius jau sausas, bet giliau žemė dar juntamai drėgna, pelargonija tikrai gali palaukti. Laistyti geriausia ryte, kad iki vakaro vandens perteklius spėtų pasišalinti, o lapai ir žemė nestovėtų šalti bei šlapi visą naktį. Vandens lėkštelėje po vazonu palikti nereikėtų: rudens vėsa kartu su nuolat mirkstančiomis šaknimis yra prastas derinys.

Pravartu reguliariai nuskabyti nužydėjusius žiedynus ir pašalinti pageltusius, pažeistus lapus. Tai nėra vien grožio reikalas. Augalas nebeeikvos jėgų sėkloms brandinti, geriau vėdinsis, o naujiems žiedams liks daugiau energijos.

Trąšos rugsėjį turėtų būti naudojamos santūriau. Jei pelargonija dar aktyviai žydi ir atrodo sveika, galima ją pamaitinti silpnesne žydintiems augalams skirtų trąšų doze, tačiau ne dažniau nei įprastai. Nusilpusio, peršalusio augalo tręšimas „dėl visa ko“ nepažadins – pirmiau jam reikia šviesos, saikingos drėgmės ir kelių ramesnių dienų.

Kai vienam balkonui dar vasara, kitam jau prasidėjo ruduo

Skirtinguose balkonuose pelargonijos rudens sulaukia nevienodai. Pietinėje pusėje, prie šiltos sienos, jos gali žydėti beveik iki tikrų šalnų. Atvirame šiauriniame balkone ar sodybos terasoje, kur naktimis kaupiasi drėgmė ir pučia vėjas, tas pats augalas gali sunegaluoti gerokai anksčiau.

Tėvams su mažais vaikais ar vyresniems žmonėms kasvakaris vazonų nešiojimas gali tapti tikru vargu. Tokiu atveju padeda paprastas sprendimas: vazonus pastatyti ant lengvai perstumiamo padėklo ar grupuoti vienoje užuovėjinėje vietoje. Kai augalai ne išmėtyti po visą balkoną, juos apsaugoti nuo netikėto šalčio daug paprasčiau.

Ir pačios pelargonijos būna skirtingos. Viena po šaltos nakties tik trumpam nuleis lapus ir dieną vėl atsigaus, kita gali greitai numesti žiedus. Jei lapai pajuodavo, tapo vandeningi ar stiebai ima minkštėti, pažeistas dalis verta pašalinti, o augalą perkelti į sausesnę, šviesią vietą. Jei artėja šalna, delsti nebegalima: pelargonijas reikia įnešti, nes minusinė temperatūra joms paprastai palieka mažai galimybių atsigauti.

Rudens pradžia nėra signalas nurašyti vasaros gėles. Tai laikas, kai pelargonijai nebereikia skubaus augimo ir gausybės vandens – jai reikia šeimininko, kuris vakare pažvelgtų į termometrą, o ryte nepanikuotų dėl vieno susigūžusio lapo. Kartais keli vazonai prie šiltesnės sienos ir vienas atsargesnis laistymas leidžia balkonui išlikti žydinčiam tada, kai aplink jau aiškiai kvepia rudeniu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!