3 augalai, kuriuos rudenį perlaistome dažniausiai: kaip išgelbėti juos dabar?

Lapai gelsta, augalas atrodo pavargęs, o pirmoji mintis – turbūt trūksta vandens. Palaistome dar kartą, tačiau po kelių dienų vaizdas tik prastėja. Rudenį tokia klaida lengvai pasitaiko net tiems, kurių kambariniai augalai visą vasarą atrodė puikiai. Trumpėjant dienoms ir sulėtėjus augimui, žemė vazone dažnai džiūsta ilgiau, o mes vis dar laistome tuo pačiu įprastu ritmu.

Ypač lengva persistengti su augalais, kurie patys kaupia vandens atsargas arba sunkiai pakelia nuolat šlapias šaknis. Pinigų medis, sansevjera ir fikusas gali atrodyti nereiklūs, tačiau tai nereiškia, kad papildomas vanduo jiems nepakenks. Pastebėjus pirmuosius pokyčius, svarbiausia patikrinti žemę ir vazono dugną – vien iš pageltusio lapo priežasties nustatyti nepavyks.

Pinigų medis: storuose stiebuose ir šakniastiebiuose atsargų jau yra

Pinigų medžiu vadinamas zamiokulkas dažnai nukenčia būtent nuo perdėto rūpesčio. Jo stori lapkočiai ir požeminiai šakniastiebiai kaupia vandenį, todėl nuolat drėgna žemė jam nereikalinga. Rudenį, ypač stovėdamas toliau nuo lango, jis gali ilgai neišnaudoti drėgmės, likusios po ankstesnio laistymo.

Įtarimą turėtų kelti gelstantys lapai kartu su ilgai neišdžiūstančiu substratu. Dar rimtesnis ženklas – prie žemės minkštėjantys lapkočiai, nemalonus kvapas ar suglebęs augalas, nors vazone drėgmės tikrai netrūksta. Vis dėlto vienas senstantis ir gelstantis lapas savaime dar nereiškia puvinio.

Jeigu žemė šlapia, pirmas žingsnis – sustabdyti laistymą ir išpilti vandenį iš dekoratyvinio vazono ar lėkštelės. Jei augalas tvirtas, nėra minkštėjančių vietų ir nemalonaus kvapo, gali pakakti leisti substratui išdžiūti. Tačiau pastebėjus puvimo požymių verta ištraukti augalą iš vazono ir apžiūrėti šaknis bei šakniastiebius. Minkštas, yrančias dalis reikia pašalinti švariu aštriu įrankiu, o likusias sveikas dalis pasodinti į laidų substratą ir vazoną su drenažo angomis.

Vėliau zamiokulką laistykite tik substratui gerai išdžiūvus. Vien sausas paviršius dar neparodo, kas vyksta giliau vazone.

Sansevjera: lapai gali suglebti ne tik dėl sausros

Sansevjera atrodo beveik nesunaikinama, todėl neretai pastatoma tamsesniame koridoriuje ar kambario kampe. Tačiau kuo mažiau šviesos ji gauna, tuo atsargiau reikia elgtis su laistymu. Mėsingi lapai kaupia drėgmę, o nuolat šlapias substratas sudaro sąlygas šaknims ir augalo pagrindui pūti.

Dažna klaida – suglebusius lapus palaikyti troškulio ženklu. Jeigu jų pagrindas minkštas, lapai gelsta, vandeningai tamsėja ar ima virsti į šoną, papildomas laistymas gali pabloginti būklę. Tokiu atveju pirmiausia patikrinkite, ar vidinis vazonas nestovi vandenyje. Dekoratyvinis indas be skylės dažnai paslepia problemą: viršuje žemė atrodo apdžiūvusi, o apačioje tebėra šlapia.

Jei pažeistos tik pavienės augalo dalys, dar gali pavykti išsaugoti sveikas skroteles su tvirtais šakniastiebiais. Supuvusias dalis pašalinkite, pjūviams leiskite apdžiūti ir sodinkite į purų, greitai vandens perteklių praleidžiantį mišinį. Persodintos sansevjeros nereikėtų gausiai palaistyti vien todėl, kad ji atsidūrė naujame vazone. Tolesnis laistymas priklauso nuo substrato drėgnumo ir likusių šaknų būklės.

Fikusas: krintantys lapai dar nėra prašymas palaistyti

Rudenį fikusas gali pradėti mesti lapus dėl sumažėjusios šviesos, perkėlimo į kitą vietą, skersvėjo ar temperatūros pokyčių. Pamatę lapus ant grindų šeimininkai dažnai nusprendžia, kad augalas džiūsta. Tačiau jei žemė tebėra drėgna, dar viena vandens porcija problemos neišspręs.

Fikuso atveju svarbu neperšokti iš vieno kraštutinumo į kitą. Jam netinka nuolat šlapios šaknys, tačiau ilgai laikyti visiškai perdžiūvusį taip pat nereikėtų. Prieš laistydami patikrinkite žemę kelių centimetrų gylyje. Dideliame vazone paviršius gali būti sausas, nors apačioje drėgmės dar gausu.

Jeigu substratas užmirkęs, išpilkite susikaupusį vandenį ir pastatykite fikusą šviesioje vietoje, atokiau nuo šalto skersvėjo bei radiatoriaus. Jei juntamas puvimo kvapas, augalas toliau sparčiai silpsta, verta apžiūrėti šaknis. Sveikos šaknys paprastai būna tvirtos, o pūvančios – minkštos, yrančios; vien patamsėjusi spalva dar nėra pakankama priežastis jas nukirpti. Pažeistas šaknis pašalinkite ir, jei reikia, pakeiskite užmirkusį substratą.

Ką pakeisti dabar, kad problema nepasikartotų?

Rudenį atsisakykite taisyklės „laistau kiekvieną sekmadienį“. Tą dieną geriau apžiūrėti augalus, patikrinti žemę ir pakelti vazoną: gerokai lengvesnis vazonas gali padėti suprasti, kad substratas išdžiūvo. Skirtinguose kambariuose augantys augalai drėgmę sunaudoja nevienodai, todėl vienodas grafikas visiems netinka.

Po laistymo leiskite vandens pertekliui nutekėti ir tik tada grąžinkite augalą į dekoratyvinį indą. Persodindami nesirinkite gerokai didesnio vazono „atsargai“ – šaknų neužimta žemė gali ilgiau likti šlapia. Nusilpusio augalo taip pat neskubėkite tręšti: trąšos nepašalina perlaistymo priežasties.

Jau pageltę ar supuvę lapai neatsigaus, todėl rezultatą vertinkite pagal tai, ar nustoja atsirasti naujų pažeidimų. Svarbiausias pokytis – laistyti pagal augalo ir žemės būklę. Kartais geriausia pagalba kambarinėms gėlėms yra tiesiog dar kelioms dienoms padėti laistytuvą į šalį.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!